- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- e2S-987-264/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09627-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- R. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8766-615/2019 pagal atsakovo R. R. pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu už akių nusprendė tenkinti ieškovo BUAB „Eurokommerce group“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovui 5 272,60 Eur žalos atlyginimą ir procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Šalies argumentai
2. Atsakovas pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas, atnaujinus terminą pareiškimui paduoti, buvo priimtas. Atsakovas prašo panaikinti teismo priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Atsiliepimas
3. Ieškovas rašytiniu atsiliepimu į pareiškimą prašo jo netenkinti nurodydamas, jog pareiškimas yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 18 d. nutartimi netenkino atsakovo R. R. prašymo dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo.
5. Teismas nurodė, kad atsakovas savo gyvenamosios vietos įstatymuose nustatyta tvarka deklaravęs nebuvo (buvo deklaravęs savo išvykimą į Maltą nenurodydamas jokio savo būsimo adreso), todėl procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu.
6. Teismas atmetė kaip visiškai nepagrįstus atsakovo pareiškime nurodomus argumentus, kad teismas šiuo atveju turėjo ieškoti atsakovo duomenų socialiniuose tinkluose internete. Pažymėjo, kad tokie teismo veiksmai, o juo labiau tokia teismo procesinė pareiga, CPK nėra numatyta.
7. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad teismas turėjo įteikinėti procesinius dokumentus savo gyvenamosios vietos teisės aktų nustatyta tvarka neišviešinusiam atsakovui Maltoje, nes atsakovas, išvykęs gyventi į Maltą ir deklaravęs savo išvykimą, turėjo galimybę deklaruoti ir konkretų savo išvykimo į Maltą adresą, arba vėliau savo deklaracijos duomenis papildyti, tačiau to nepadarė.
8. Teismas taip pat atmetė kaip visiškai nepagrįstus atsakovo argumentus, kad teismas procesinius dokumentus turėjo atsakovui įteikinėti per antstolį, arba byloje paskirti kuratorių, nes abu aukščiau nurodyti procesiniai veiksmai pagal CPK yra galimi tiktai tokiu atveju, jeigu to prašo ieškovas, tačiau ieškovas šiuo atveju byloje neprašė paskirti kuratorių, taip pat neprašė leisti procesinius dokumentus įteikinėti per antstolį, o prašė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.
9. Teismas nurodė, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai negali turėti jokios įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi visiškai priešingos aplinkybės byloje yra nustatytos į bylą ieškovo pateikta įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2368-480/2017 ir šių aplinkybių ieškovui byloje iš naujo įrodinėti nebereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Atsiliepimas
10. Teismas sutiko su ieškovo atsiliepime į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytais argumentais, kad atsakovo argumentai ir pasirinktinai cituojama teismų praktika dėl žalos dydžio priklausymo nuo nuostolių atsiradimo laikotarpio ir pavėluoto bankroto bylos iniciavimo momento, yra visiškai nesusijusi su išnagrinėtoje byloje ieškovo konkrečiu faktiniu pagrindu pareikštu konkrečiu ieškiniu, kadangi ieškinys buvo pareikštas ne dėl žalos, padarytos savalaikiu bankroto procedūros neiniciavimu, atlyginimo, o dėl žalos, padarytos neperdavimu ar neišsaugojimu įmonės turto, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, būdamas ne tiktai ieškovo įmonės vadovu, bet ir 100 procentų šios įmonės akcijų savininku, žinodamas apie savo įmonės įsiskolinimus, neiniciavo nei savo įmonės likvidavimo procedūros, nei savo įmonės bankroto procedūros, o palikęs įsiskolinusią įmonę neapibrėžtoje teisinėje būsenoje, išvyko nuolat gyventi į užsienį, neišviešindamas savo naujos gyvenamosios vietos ir neužtikrindamas savo įmonės turto išsaugojimo. Todėl būtent pačiam atsakovui tenka tokio jo neapdairaus ir nerūpestingo, arba sąmoningai aplaidaus elgesio neigiamos teisinės pasekmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskirajame skunde atsakovas R. R. prašo atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8766-615/2019 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, tiek priimdamas teismo sprendimą už akių, tiek skundžiamą procesinį sprendimą, vadovavosi išimtinai tik Kauno apygardos teismo priimtomis ir įsiteisėjusiomis nutartimis, kaip turinčiomis prejudicinę galią ir apelianto pateiktus įrodymus atmetė.
1.2. Iš teismo 2018 m. kovo 18 d. nutarties turinio matyti, kad teismas jau apelianto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo stadiją „prašoko“ ir apelianto įrodymus vertino iš esmės, juos atmesdamas, kas yra nesuderinama nei su LR CPK 288 str. nuostatomis, nei su rungimosi ir lygiateisiškumo principais, nei su kitomis LR CPK, reglamentuojančiomis bylos nagrinėjimo iš esmės formą, stadijas, etapus, kuriais atitinkamai nustatomos šalių procesinės teisės (jų apimtis), tačiau apeliantas neturėjo galimybės lygiateisiškai rungtis ir pasinaudoti kitomis procesinėmis teisėmis, kurias garantuoja LR CPK šaliai, bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
1.3. Apeliantas pateikė pakankamai ir išsamių bei objektyvių duomenų, paremtų konkrečiais įrodymais, kurių pakanka konstatuoti, kad jie gali turėti įtakos pirmosios instancijos teismo priimtos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti priimtą teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovės BUAB „Eurokommerce group“ atstovas bankroto administratorius UAB „Sesnita“ prašo atsakovo R. R. atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. e2-8766-615/2019 atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovo teiginys, jog jis buvo deklaravęs išvykimą į Maltos Respubliką yra visiškai nereikšmingas, nes atsakovas išvykdamas gyventi į Maltos Respubliką nenurodė tikslaus savo gyvenamosios vietos adreso, atsakovas elgėsi neatsakingai tik abstrakčiai nurodydamas, kad jo gyvenamoji vieta Maltos Respublika, todėl atsakovas prisiėmė atsakomybę, susijusią su tuo, kad gali negauti jam svarbių dokumentų, nes nėra žinoma tiksli jo gyvenamoji vieta.
13.2. Atsakovas nepagrįstai perkelia pareigą išsiaiškinti tikslią jo gyvenamąją vietą, kai pats nededa jokių pastangų, kad gautų jam svarbią informaciją, kadangi nei teismui, nei ieškovui nebuvo aiški tiksli atsakovo gyvenamoji vieta, dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, toks dokumentų įteikimas reglamentuojamas įstatymų nustatyta tvarka, nes nebuvo žinomas kitas atsakovo tikslus gyvenamosios vietos adresas.
13.3. Atsakovas elgėsi neapdairiai ir nesąžiningai, nes jis buvo BUAB „Eurocommerce group“ direktorius nuo (duomenys neskelbtini) bei vienintelis akcininkas turinti 100 procentų įmonės akcijų, paliko įmonę likimo valiai ir išvyko gyventi į užsienį, nenurodydamas net tikslios savo gyvenamosios vietos, atsakovas turėjo domėtis įmonės likimu, už kurį jis kaip akcininkas ir direktorius yra visiškai atsakingas.
13.4. Šiuo atveju praėjo 4 mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, todėl šis terminas yra naikinamasis ir sprendimas nebegali būti peržiūrėtas. Savo ilgą delsimą atsakovas teisina, kad tik 2018-01-28 pastebėjo areštuotas banko sąskaitas, tačiau tokią poziciją pateikia tik atsakovas, nėra žinoma tikslios datos kada atsakovas pastebėjo areštuotą banko sąskaitą. Atsakovas tik dėl savo aplaidaus neveikimo praleido 3 mėnesių naikinamąjį terminą ir jis nebegali būti atnaujintas.
13.5. Atsakovas nurodo, kad įmonės nemokėti mokesčiai negali būti laikomi žala, visų pirma atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo atveju atsakovas įmonei padarė žalą neperdavęs įmonės turto ir todėl bankroto administratorius neturi galimybės realizuoti neperduoto turto ir atsiskaityti su kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
16. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).
17. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus pareiškime turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.
Dėl atsakovo pasyvumo.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo už akių priėmimą lėmė atsakovo R. R. per CPK nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikimas, t. y. sprendimas už akių priimtas dėl pasyvaus atsakovo elgesio, kuomet ieškovas ieškiniu prašė esant CPK numatytiems pagrindams priimti sprendimą už akių. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog 2016 m. rugpjūčio 18 d. apeliantas išvyko gyventi į užsienį (Malta) ir 2016 m. rugsėjo 4 d. gyvenamosios vietos pasikeitimą deklaravo teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis LR Gyventojų registro įstatymo 9 str. 3 d., duomenys, įrašyti į Gyventojų registrą, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčijami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas apelianto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo stadiją „prašoko“ ir apelianto įrodymus vertino iš esmės, juos atmesdamas.
19. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų ir teismo pranešimų bei šaukimų į posėdį įteikimo tvarka reglamentuojama CPK XI skyriaus antrojo skirsnio (CPK 117–132 str.) normomis. CPK 130 straipsnio 1 dalis nustato procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu. Kasacinis teismas išaiškino, jog procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra išimtinis ir CPK numato dvi būtinas CPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas: pirma, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir, antra, kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2016).
20. Pagal kasacinio teismo praktiką procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir yra pagrindas įteikti dokumentus viešojo paskelbimo būdu. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., pateikiamas paklausimas Gyventojų registrui, Socialinio draudimo fondo valdybai, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-916/2015).
21. Bylos duomenis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio kopiją ir teismo pranešimą, įpareigojantį atsakovą per teismo paskirtą terminą pateikti į civilinę bylą CPK reikalavimus atitinkantį atsiliepimą į ieškinį, atsakovui siuntė paštu ieškinyje nurodytu atsakovo adresu (e. b. l. 29-33). Procesinių dokumentų nepavykus įteikti ir išreikalavus duomenis iš VSDFV, iš kurių buvo matyti, jog atsakovas nedirba bei duomenis iš Gyventojų registro, iš kurių buvo matyti, kad atsakovas savo gyvenamosios vietos įstatymuose nustatyta tvarka deklaravęs nebuvo (buvo deklaravęs savo išvykimą į Maltą nenurodydamas jokio savo būsimo adreso), procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) (e. b. l. 34, 36-37). Teismo pranešime buvo nurodoma, kad atsakovas turi pateikti atsiliepimą į ieškinį per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo jam dienos, tačiau per nustatytą terminą teisme atsakovo atsiliepimas į ieškinį gautas nebuvo (e. b. l. 37-38). Taigi, nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi papildomų priemonių atsakovo gyvenamosios vietos ir darbo vietos adresams nustatyti, tačiau gyvenamosios vietos ir darbo vietos adresų nepavykus nustatyti bei esant ieškovės prašymui teismo procesinius dokumentus įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą atsakovui įteikti teismo procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu bei atsakovui per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį priimti sprendimą už akių.
Dėl pagrindo panaikinti šioje byloje sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
22. Sprendimo už akių priėmimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo procesinio instituto aiškinimo ir taikymo įvairūs aspektai kasaciniame teisme buvo nagrinėti, suformuota šio instituto aiškinimo ir taikymo praktika. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nors, esant atitinkamoms proceso sąlygoms, ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini. Teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą už akių būtinas byloje pateiktų įrodymų visumos formalus vertinimas. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2005; 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2006; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-316/2008; kt.).
23. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aukščiau nustačius, jog atsakovui pagrįstai teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu ir konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas galėjo priimti sprendimą už akių, toliau pasisakytina dėl atsakovo argumentų, susijusių su atsakovo pateiktais duomenis, kurie, atsakovo teigimu, pakankami, išsamūs, objektyvūs bei paremti konkrečiais įrodymais, ir gali turėti įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti priimtą teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas pateikdamas pirmos instancijos teismui pareiškimą dėl termino atnaujinimo bei sprendimo už akių peržiūrėjimo į bylą pateikė rašytinius įrodymus: 2016 m. rugsėjo 4 d. prašymą „Gyvenamosios vietos deklaravimas asmeniui išvykstant iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui“; el. laiško kopiją patvirtinančią, kad atsakovas per atstovą pateikė užklausimą UAB „Octavus“ dėl informacijos pateikimo; 2019 m. sausio 31 d. prašymą „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų bei duomenų buvimo vietos“, kuris adresuotas UAB „Octavus“; informaciją apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2015-01-01 iki 2019-01-01, kurio duomenys patvirtina, kad (atsakovas) UAB „Eurokommerce group“ vadovu buvo iki (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 62-70).
21. Pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus skundžiama nutartimi vertino kaip negalinčius turėti jokios įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi visiškai priešingos aplinkybės byloje yra nustatytos į bylą ieškovo pateikta įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2368-480/2017. Nurodė, kad šių aplinkybių ieškovui byloje iš naujo įrodinėti nebereikia.
22. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, jog Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB „Eurocommerce group“ bei nustatytas jos vadovui 10 dienų terminas perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, šioje nutartyje konstatuota, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai 2017-07-31 (CPK 123 str. 2 d.), tačiau įmonės vadovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį bei įmonės finansinių dokumentų, reikalingų įvertinti įmonės turtą bei finansinę ir ūkinę būklę, nepateikė. 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-2368-480/2017 (Nr.eB2-400-480/2019) skirta bankrutuojančios UAB „Eurocommerce group“ buvusiam vadovui R. B. (Gyventojų registre nurodyta pavardė R.) 300 Eur bauda ir nustatytas šiam vadovui 10 dienų terminas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos bei nutartyje nurodytiems dokumentams pateikti. 2017 m. gruodžio 8 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 0127/18/00367 dėl baudos išieškojimo, kuris įvykdytas. Visos šios aplinkybės patvirtina tai, kad apeliantui kaip įmonės vadovui ir atsakovui apie bankroto bylos iškėlimą ir pareigą perduoti įmonės turtą bei dokumentus, reikalingus įvertinti įmonės turtą bei finansinę ir ūkinę būklę, buvo žinoma.
23. Ieškinyje iš atsakovo prašomas priteisti 5.272,60 Eur žalos atlyginimas grindžiamas tuo, kad padaryta žala įmonei bei jos kreditoriams dėl neperduoto bankroto administratoriui turto, o 5 272,60 Eur žalos dydį sudaro bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų bendra suma. Iš Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nutarties turinio nustatyta, kad UAB „Eurocommerce group“ bankroto byloje patvirtinti 2-os eilės kreditorių reikalavimai :VSDFV Kauno skyriaus – 1 946, 58 Eur ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM – 3 326 Eur, kas ir sudaro bendrą 5 272,60 Eur žalos dydį.
24. Apeliantas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde nurodo, kad visų pirma, teismo sprendimą už akių priėmęs teismas atliko tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau nevertino ir byloje nebuvo nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės: atsakovas dar (duomenys neskelbtini) yra atleistas iš bankrutuojančios bendrovės direktoriaus pareigų ir nuo (duomenys neskelbtini) pradžios nebėra jos valdymo organas (SORDOS išrašai pridedami). Teigia, kad bankrutavusios įmonės apskaitą tvarkė UAB „Octavus“, nors bankroto administratorius nei po bankroto bylos iškėlimo, nei vėliau, pateikęs civilinį ieškinį ieškovo vardu, į bankrutuojančios bendrovės apskaitos duomenis tvarkiusią bendrovę nesikreipė, nedėjo jokių bent minimalių pastangų gauti apskaitos dokumentų, o minėtų dokumentų reikalavo, siųsdamas atsakovui raštus jo ankstesnės gyvenamosios vietos adresais, nepatikrinęs Gyventojų registro duomenų apie atsakovo išvykimą iš Lietuvos. Administratoriui užsiklausus ir gavus ieškovės apskaitos duomenis bei dokumentus iš įmonės apskaitą tvarkė UAB „Octavus“, būtų galima nustatyti bendrovės turto vertę, rūšis ir tik tada realiai būt galima vertinti ieškinio pagrįstumo klausimus civ. byloje. Antra, civilinėje byloje ieškovas neįrodinėjo ir nebuvo visiškai nustatinėjama bei vertinama, būtent dėl kokių neteisėtų atsakovo kaip valdymo organo nario veiksmų, bankroto byloje kilo ieškovo žala. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai nepaneigia, kad atsakovas, būdamas atsakingu už įmonės turtą, jo apskaitą, dokumentų išsaugojimą ir jų perdavimą bankroto administratoriui, šių pareigų neįvykdė (ĮBĮ 10 str. 1 d. 6 p.).
25. Duomenų, kad vėliau po (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas kitas įmonės vadovas apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikė, nors atsakovas buvo ir vienintelis įmonės akcininkas, kuris savo sprendimu turėjo pareigą paskirti kitą vadovą (ABĮ 37 straipsnis). Nors 2015 metų balanse pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę, tačiau atsakovas nenurodo ir nepateikė jokių objektyvių duomenų apie konkretaus turto, dokumentų perdavimą kitam vadovui (faktiniam vadovui), o jo teiginiai, kad buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Octavus“ nepaneigia apelianto pareigos pagal ĮBĮ 10 str. 1 d. 6 p. nevykdymo fakto.
26. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo R. R. pateikti įrodymai negali turėti jokios įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinimui CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
27. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.