Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo P. R. (toliau – ir pareiškėjas), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios specialistės A. Š. 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19580-2021.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos vyresnioji specialistė A. Š. 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimu nustatė, kad P. R. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 15.51 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę užvažiavo ir važiavo šaligatviu. P. R. šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 124 punkto reikalavimus.

P. R. buvo paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

P. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyresniosios specialistės A. Š. 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19580-2021 ir grąžinti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą Kelių policijos valdybai, įpareigojant išspręsti klausimą dėl A. K. ir automobilio Saab vairuotojo patraukimo administracinėn atsakomybėn.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad važiavo į savo parkavimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), o patekti įprastu būdu į požeminę automobilių aikštelę, kurioje yra automobilio stovėjimo vieta, negalėjo, nes įvažiavimą užstojo A. K. ir galimai jo pažįstamo įvažiavimo vietoje paliktas automobilis Saab. Pareiškėjo teigimu, jis taip pat negalėjo laukti savo automobilyje kelio važiuojamojoje dalyje, kol bus atlaisvintas įvažiavimas, nes dėl palikto automobilio Saab susidarė automobilių spūstys (šioje vietoje yra vieno eismo juosta, kuria važiuoja kelių maršrutų troleibusai ir autobusai), laisvų parkavimo vietų šioje gatvės dalyje nėra. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam kilo problemų su automobilio techninė būkle (variklio perkaitimas, aušinimo skystis pasiekė ribinę temperatūrą), todėl jis, bijodamas, kad gali kilti sunkių padarinių transporto priemonei ir aplinkiniams, pasinaudojo antru įvažiavimu į požeminę automobilių aikštelę (važiavo su įjungta avarine signalizacija).

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas elgėsi taip, kaip nustatyta KET 9 punkte, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pareiškėjas privalėjo paisyti KET 15 punkto, kuriame nustatyta, kad jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos. Pareiškėjo teigimu, jo veiksmai buvo atlikti esant būtinajam reikalingumui (ANK 16 straipsnis) siekiant išvengti kamščių gatvėje, avarinės situacijos sudarymo, netrukdyti transporto priemonių eismui ir kuo greičiau palikti automobilį saugioje vietoje, kad būtų galima išvengti jo galutinio gedimo. Dėl pareiškėjo veiksmų niekas nenukentėjo, niekam nebuvo sudaryta kliūčių naudotis šaligatviu ir įvažiavimu, nebuvo jokių kitų neigiamų padarinių. Variklio perkaitimas galėjo baigtis gaisru ir atitinkamai eismo kelyje visišku blokavimu, sustoti vieno eismo linijoje nebuvo galimybių.

Pareiškėjas nesutinka ir su skundžiamame nutarime Institucijos darbuotojos nurodytu KET 124 punkto pažeidimu, nes jame, pasak pareiškėjo, nurodyta, kad „dvipusio eismo keliuose iš trijų eismo juostų leidžiama įvažiuoti į vidurinę eismo juostą tik lenkiant, apvažiuojant kliūtį, sukant į kairę arba apsisukant. Draudžiama įvažiuoti į kraštinę važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą eismui priešinga kryptimi“. Skunde pažymima, kad faktinės aplinkybės neleidžia atlikti tokio manevro, nes įvažiavimas buvo visiškai užstatytas automobilio Saab ir šaligatvio negalima laikyti priešingos krypties eismo juosta. Pareiškėjo automobilis stovėjo kelio dalyje – vienos juostos su ištisine linija, kurios neleidžiama kirsti, t. y. blokuojant eismą kitiems eismo dalyviams. Nutarime aptartas manevras galimas tik važiuojant per antrą įvažiavimą. Privažiavus prie įvažiavimo, važiuoti toliau neleido A. K., nes blokavo kelią.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kito administracinio nusižengimo bylą tvarkančio A. K. nuostata buvo kitokia – pareiškėjas privalėjo apvažiuoti gyvenamųjų namų kvartalą ir bandyti dar kartą įvažiuoti į požeminę stovėjimo aikštelę, bet nevažiuoti per antrą įvažiavimą. Atitinkamai, pareiškėjas pažymi, kad dėl šių priežasčių negalima sutikti su kvalifikavimu, kad pažeistas KET 124 punktas, nes pareiškėjo veiksmai atitiko ANK 16 straipsnio nuostatas.

Institucijos vyresnioji specialistė A. Š. atsiliepime į P. R. skundą prašo minėtą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad P. R. veika, kuomet jis 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 15.51 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ir važiavo šaligatviu, taip pažeisdamas KET 124 punktą, įrodyta. Vaizdo įraše užfiksuota, kad automobilis važiuoja šaligatviu, o to pakanka konstatuoti, jog asmuo nesilaikė KET 124 punkto reikalavimų. Pareiškėjas nurodo, kad važiavo į savo parkavimo vietą, patekti į automobilių aikštelę negalėjo, nes buvo užblokuotas įvažiavimas; taip pat negalėjo laukti savo automobilyje kelio važiuojamojoje dalyje, nes dėl palikto automobilio Saab susidarė spūstys. Pareiškėjui kilo problemų su automobilio technine būkle, dėl to jis pagrįstai bijojo, kad gali kilti sunkių padarinių transporto priemonei ir aplinkiniams, variklio perkaitimas galėjo baigti gaisru.

Institucijos vertinimu, visos pareiškėjo išvardytos priežastys nesuteikė teisės nepaisyti KET 124 punkte nustatyto uždraudimo važiuoti šaligatviu. KET 124 punkte nustatytos konkrečios išimtys, kada galima užvažiuoti ant šaligatvio, šaligatvis skirtas pėsčiųjų ir dviračių eismui. Jeigu kelias yra užblokuotas, asmuo turi imtis teisėtų veiksmų, kad neteisėtas veikimas būtų nutrauktas, tai yra pranešti policijai, kuri turi galimybę nustatyti savininką ir nurodyti patraukti automobilį, kuris trukdo įvažiuoti į automobilių aikštelę.

Atsiliepime pažymima, kad KET 15 punkte nustatyta, jog draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonė yra tvarkinga, o jeigu transporto priemonė sugenda, o gedimo pašalinti negalima, vairuotojas gali važiuoti iki stovėjimo vietos ar remonto vietos. Šiame KET punkto kontekste stovėjimo vieta neturima omenyje automobilių aikštelė, o saugi vieta už kelio ribų, kur būtų galima sulaukti techninės pagalbos bei netrukdyti eismui. Pareiškėjas pats nurodo, kad bijojo, jog gali kilti gaisras dėl perkaitusio variklio. Institucijos teigimu, gaisras, kilęs uždaroje požeminėje automobilių aikštelėje, sukeltų daugiau žalos.

Atsiliepime taip pat pažymima, kad pareiškėjas skunde cituoja KET 124 punktą, tačiau toks punkto išdėstymas galiojo iki 2014 m. spalio 11 d. Taigi darytina išvada, kad P. R. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį patrauktas teisėtai ir teisingai.

III. Teismo išvados

P. R. skundas netenkinamas.

Pareiškėjas P. R. teismo posėdžio metu parodė, kad neneigia, jog važiavo šaligatviu apie 20 metrų į parkavimo vietą link antro įvažiavimo. Kilo problemų su automobilio technine būkle. Dėl to, kad teoriškai automobilio vairavimas galėjo pasibaigti gaisru, tai šiek tiek „sutirštinta“, bet tikrai galėjo baigtis aušinimo skysčio išsiliejimu, transporto priemonė techniškai būtų nevaldoma. Gatvėje nėra parkavimo vietų, o ir atstumas didesnis iki kitos parkavimo vietos, todėl to neieškojo. Pirmas įvažiavimas į stovėjimo aikštelę buvo blokuotas automobilio. Šioje byloje bendrijos administratorius, turėdamas tris kameras, pateikė jam naudingas aplinkybes, tačiau nematyti, kad stovėjo automobilis. Byloje kartu su skundu yra pateikta asociatyvi nuotrauka, kad ten, kur stovėjo automobilis Hyundai, stovėjo jo automobilis, važiuoja troleibusai, autobusai, judėjimas intensyvus. Be to, techninis aptarnavimas ir pats pirmininkas važiuoja šaligatviu, kuris yra didesnis nei 5 metrai. Patekimas į stovėjimo aikštelę yra parvažiuojant į vidinį kiemą, stovi užkardas, o prieš tai – pravažiavimas. Asmuo taip paliko automobilį, kad negalima buvo pravažiuoti. Tuomet lauki, nes gatvėje negalima laukti dėl eismo. Policininkas minėjo, kad jis turėjo apvažiuoti gyvenamųjų namų kvartalą, apsisukti ir dar kartą važiuoti į tą pačią vietą. Toje vietoje (eismo juostoje) šaligatvio bordiūras aukštas, po to, visur užkardai, todėl nepastatysi automobilio. Pateikė pažymą apie automobilio techninę būklę, kad išsiliejo automobilio skystis. Automobilio būklė nebuvo kritinė, pats gedimas irgi ne, bet reikėjo reaguoti. Buvo pakilęs temperatūros lygis, todėl norėjo greičiau sustoti ir palikti automobilį požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje ganėtinai vėsu, o lauke buvo daugiau kaip 30 laipsnių karščio. Automobilis buvo važiuojantis, nevažiavo su netvarkinga transporto priemone. Pasak pareiškėjo, šiuo atveju buvo būtinasis reikalingumas dėl techninės būklės ir tai buvo optimalus sprendimas, nes palikti automobilį mokamoje vietoje visą parą, o paskui aiškintis, kad tai nutiko dėl kito asmens kaltės, netikslinga. Po kelių valandų automobilis buvo vežamas, pakeistas aušinimo skystis ir patikrintas daviklis. Su bendrijos administratoriumi A. K. jau nuo 2018 m. santykiai konfliktiški. Peržiūrėjus vaizdo įrašus pavadinimu „Šaligatvis“ ir vaizdo įrašą, pateiktą pareiškėjo, P. R. parodė, kad šaligatviu važiavo į stovėjimo aikštelę, ten stovi kitas baltos spalvos automobilis, kurio negalima apvažiuoti. Lėtai peržiūrėjus jo pateiktą įrašą, matyti automobilio, kuris stovėjo, sparnas. Toje vietoje yra įvažiavimas į jo parkavimo vietą, iš kitos pusės taip pat yra parkavimas.

Liudytojas J. B. (J. B.) teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėją pažįsta kaip klientą. Atsimena, kad pareiškėjas bylai reikšmingą dieną paskambino ir teiravosi apie automobilio aušinimo sistemą, kad kyla temperatūra, todėl jam liepė nutraukti važiavimą, sustoti, kad neperkaitintų variklio. Sakė jam išjungti automobilį, atvėsinti transporto priemonę, o atšalus patikrinti lygį ir atvažiuoti pas liudytoją. Kitas būdas, jei nebūtų automobilių, reikėtų įsibėgėti dar greičiau, kad pūstų vėjas. Jei automobilis važiuoja 70 km/h, tada atsivėsina, bet jei transporto priemonė stovi, nesuveikia ventiliatorius. Važiuojant nedideliu greičiu, pavyzdžiui, 20 km/h greičiu, taip pat nepadės atvėsinti transporto priemonės. Atvažiavus pripylė skysčio, pakeitė daviklį. Atrodo, kad tą pačią dieną jis atvyko, kai skambino. Tą kartą kilo slėgis ir temperatūra, nes daviklis nesuveikė ir nejuto ventiliatoriaus. Jei padirbtų variklis, pakiltų temperatūra, tai galėtų perkaisti sistema. Tada remontas būna brangus.

Byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, iš kurio matyti, kad automobilio Opel Insignia savininkas P. R. 2020 m. rugpjūčio 20 d. dėl kreipėsi dėl techninių problemų su jo automobilio aušinimo sistema. Įvertinus situaciją, buvo rekomenduojama laikinai nutraukti transporto priemonės naudojimą, palikti ją stovėjimo vietoje išjungus variklį, vėliau papildyti aušinimo skystį ir atvykti į servisą techninei apžiūrai. Automobilis buvo apžiūrėtas ir nustatyti gedimai (pakeistas aušinimo sistemos daviklis, filtrai, aušinimo skystis) pašalinti, sunkesnių padarinių (variklio perkaitimo) dėl aušinimo sistemos trukdžių pavyko išvengti (b. l. 25).

Byloje esančiame vaizdo įrašuose užfiksuotos bylai reikšmingos aplinkybės (b. l. 35, 51).

P. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyresniosios specialistės A. Š. 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19580-2021 ir grąžinti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą Kelių policijos valdybai, įpareigojant išspręsti klausimą dėl A. K. ir automobilio Saab vairuotojo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Visų pirma pasakytina, kad ANK 641 straipsnyje nurodyta jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi skundo nagrinėjimo ribas apibrėžia būtent priimto nutarimo turinys. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas P. R., o ne kiti asmenys, todėl teismas vertina būtent pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Atsižvelgiant į tai, P. R. prašymas teismui įpareigoti Instituciją išspręsti klausimą dėl A. K. ir automobilio Saab vairuotojo patraukimo administracinėn atsakomybėn apskritai negali būti vertinamas kaip pagrįstas, nes peržengia skundžiamo nutarimo, kartu ir skundo, ribas.

P. R. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, bylai reikšmingu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį, užvažiavo ir važiavo šaligatviu, taip pažeidė KET 124 punkto reikalavimus.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku.

Nagrinėjamo įvykio metu galiojančiame KET 124 punkte nustatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose. Pažymėtina, kad P. R. skunde cituoja neteisingą KET 124 punkto redakciją, kad „Dvipusio eismo keliuose iš trijų eismo juostų leidžiama įvažiuoti į vidurinę eismo juostą tik lenkiant, apvažiuojant kliūtį, sukant į kairę arba apsisukant. Draudžiama įvažiuoti į kraštinę važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą eismui priešinga kryptimi“. Ši KET 124 punkto redakcija bylai reikšmingu laiku jau nebegaliojo, todėl pareiškėjas nepagrįstai remiasi ja skunde. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai, kuriais grindžiamas, pasak P. R., nepagrįstas nebegaliojančios KET 124 punkto redakcijos taikymas jam, atmetami kaip nepagrįsti.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Iš esmės byloje nekilo ginčo dėl to, kad P. R. bylai reikšmingu laiku ir vietoje automobiliu važiavo šaligatviu. To neneigė ir pats pareiškėjas, apklausiamas teismo posėdžio metu, kuris pripažino važiavęs transporto priemone šaligatviu apie 20 metrų link savo automobilio stovėjimo vietos, tačiau teigė, kad šioje byloje esmė – važiavimo šaligatviu priežastys. Pasak P. R., jis važiavo automobiliu šaligatviu dėl būtinojo reikalingumo.

ANK 16 straipsnio „Būtinasis reikalingumas“ 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-12-689/2020).

Teismas, įvertinęs skundo medžiagoje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad, priešingai, nei teigiama P. R. skunde, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo važiavo šaligatviu dėl būtinojo reikalingumo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis važiavo automobiliu šaligatviu, nes norėjo patekti į asmeninę automobilio stovėjimo vietą, į kurią patekti įprastai negalėjo, nes trukdė asmuo (A. K.) ir kitas automobilis. Tai, kad asmeniui trukdoma įvažiuoti į automobilio stovėjimo vietą savaime nesuteikia teisės pačiam asmeniui nesilaikyti KET reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visą susidariusią situaciją, akivaizdu, kad P. R., matydamas, jog jam trukdoma įvažiuoti į automobilio stovėjimo vietą, galėjo pasirinkti kitus elgesio variantus, nei važiuoti transporto priemone šaligatviu, kad patektų į asmeninę automobilio stovėjimo vietą, pavyzdžiui, važiuoti į kitą automobilių stovėjimo teritoriją, kviesti policiją, kad galimas pažeidimas būtų pašalintas ir kt. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas pasirinko tokį elgesio variantą. Pažymėtina, kad nagrinėjamas įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) miesto dalyje, kurioje yra nemažai viešų automobilių stovėjimo teritorijų. Tai, kad P. R. nenorėjo mokėti už automobilio stovėjimą viešoje automobilių stovėjimo aikštelėje, negali būti vertinama kaip pateisinama priežastis pažeisti KET 124 punkto reikalavimą. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo skunde nurodytos kitos aplinkybės, t. y. kad jis negalėjo laukti savo automobilyje kelio važiuojamojoje dalyje, kol bus atlaisvintas įvažiavimas, nes dėl palikto automobilio Saab susidarė automobilių spūstys (šioje vietoje yra vieno eismo juosta, kuria važiuoja kelių maršrutų troleibusai ir autobusai), laisvų parkavimo vietų šioje gatvės dalyje nėra.

Kita priežastis, dėl kurios P. R. prašo taikyti ANK 16 straipsnio nuostatas, yra ta, kad, pasak pareiškėjo, jam kilo problemų su automobilio techninė būkle (variklio perkaitimas, aušinimo skystis pasiekė ribinę temperatūrą), todėl jis, bijodamas, kad gali kilti sunkių padarinių transporto priemonei ir aplinkiniams, pasinaudojo antru įvažiavimu į požeminę automobilių aikštelę. Byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, taip pat liudytojo (šio serviso darbuotojo) J. B. parodymai, duoti teismui, patvirtina, kad P. R. automobiliui bylai reikšmingu laiku buvo tam tikrų techninių problemų. Kita vertus, teismas, įvertinęs pareiškėjo automobiliui pašalintų gedimų pobūdį (pakeistas aušinimo sistemos daviklis, filtrai, aušinimo skystis), negali daryti neabejotinos išvados, kad šiuo atveju yra nustatytos būtinojo reikalingumo sąlygos, jog gresiantis pavojus yra realus. P. R. automobiliui nenustatyti didesni techniniai gedimai, dėl kurių jis būtinai privalėjo važiuoti transporto priemone šaligatviu. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis bijojo, jog gali kilti sunkių padarinių transporto priemonei ir aplinkiniams, todėl važiavo šaligatviu. Pažymėtina, kad vien pareiškėjo subjektyvus manymas dėl sunkių padarinių automobiliui ir aplinkiniams atsiradimo, nors tokių padarinių dar nebuvo atsiradę, nepateisina KET nesilaikymo. Be to, kaip minėta, net ir nustatęs, kad automobilio variklis kaista, kyla aušinimo skysčio temperatūra, o pamatęs, kad įvažiavimas asmeninę automobilio stovėjimo vietą yra užblokuotas, P. R. vėlgi galėjo važiuoti į viešą automobilių stovėjimo teritoriją ir ten pastatyti transporto priemonę. Pastebėtina ir pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nebuvo toks kategoriškas dėl sudėtingos automobilio techninės būklės bylai reikšmingu laiku, nes teigė, kad automobilio būklė nebuvo kritinė, teoriškai automobilio vairavimas galėjo pasibaigti gaisru. Būtinojo reikalingumo taip pat nepagrindžia tai, kad jis siekė išvengti kamščių gatvėje, avarinės situacijos sudarymo, netrukdyti transporto priemonių eismui ir kuo greičiau palikti automobilį saugioje vietoje, kad būtų galima išvengti jo galutinio gedimo.

Kitų aplinkybių, dėl kurių P. R. grįstų būtinąjį reikalingumą važiuojant automobiliu šaligatviu bylai reikšmingu laiku ir vietoje, nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms, nutraukti pareiškėjui administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 16 straipsnį nėra teisinio pagrindo.

Skunde taip pat teigiama, kad dėl P. R. veiksmų niekas nenukentėjo, niekam nebuvo sudaryta kliūčių naudotis šaligatviu ir įvažiavimu, nebuvo jokių kitų neigiamų padarinių. Kita vertus, pažymėtina, kad šios aplinkybės neturi reikšmės kvalifikuojant pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Šiame straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas yra aprašytas formaliąja sudėtimi, t. y. jis laikomas baigtu nustačius vien važiavimo šaligatviu faktą ir nėra būtina nustatyti kokių nors neigiamų padarinių.

Taigi nagrinėjamu atveju P. R. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, nes pažeidė KET 124 punkto reikalavimus. Todėl naikinti skundžiamą nutarimą P. R. skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

ANK 417 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjui paskirtos baudos dydis (sankcijos vidurkis – 60 Eur) nėra aiškiai per griežtas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19580-2021 palikti nepakeistą ir P. R. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.