Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. K., J. D., K. T., Z. Z., N. S. ir Švenčionėlių vaikų globos namų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. K., J. D., K. T., Z. Z., N. S. ir Švenčionėlių vaikų globos namų skundus atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Švenčionių rajono socialinių paslaugų centrui ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Skunduose (t. I, b. l. 1-9, t. II, b. l. 1-9) paaiškino, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja norminių teisės aktų reikalavimams, Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir Darbo kodeksas) nustatytiems draudimams. Atsakovo sprendimu pažeistas reikalavimas reorganizuoti tik iš to paties biudžeto išlaikomas biudžetines įstaigas. Priimant Tarybos sprendimą negalėjo būti tvirtinamas reorganizavimo sąlygų projektas, taip pat neteisėtai suteikti įgaliojimai savivaldybės administracijos direktorei; numatytas darbuotojų atleidimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu (toliau – ir Biudžetinių įstaigų įstatymas), reorganizavime gali dalyvauti tik iš tos pačios savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos (14 str. 3 d.), todėl skundžiamu sprendimu yra ignoruojama ši imperatyvi įstatymo nuostata. Reorganizuojamo juridinio asmens Švenčionėlių vaikų globos namų savininkė yra valstybė ir jie nėra išlaikomi iš savivaldybės biudžeto. Tuo tarpu reorganizavime dalyvaujantis Švenčionių rajono socialinių paslaugų centras (toliau – ir Centras) yra išlaikomas iš savivaldybės biudžeto. Pareiškėjai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – ir Socialinių paslaugų įstatymas) baigiamosiomis nuostatomis numatyta, jog pereinamuoju laikotarpiu socialinės paslaugos asmenims, iki 2007 m. sausio 1 d. pradėjusiems jas gauti apskrities viršininko socialinių paslaugų įstaigose, kurių savininko teisės ir pareigos yra perduotos savivaldybėms, 2011 m. ir 2012 m. finansuojamos iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams (38 str. 5 d.). Globos namai socialines paslaugas pradėjo teikti nuo jų įregistravimo 1998 m. kovo 9 d. (t. y. iki Socialinių paslaugų įstatyme nurodytos datos). Be to, jos buvo teikiamos Globos namuose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, kaip minėta, iki 2010 m. liepos 1 d. buvo Vilniaus apskrities viršininko administracija, o po Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimų, atliktų 2010 m. balandžio 22 d. įstatymu Nr. XI-777, šios teisės ir pareigos perduotos savivaldybei. Taigi Globos namai, kaip atitinkantys Socialinių paslaugų įstatymo 38 straipsnio 5 dalies reikalavimus, iki 2012 m. gruodžio 31 d. bus finansuojami iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybės biudžetui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono socialinių paslaugų centras prieštaravo pareiškėjų skundų tenkinimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

II.

Teismas, įvertinęs ginčo teisinių santykių reguliavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjų argumentas, jog įstaigos savininkas negali disponuoti jam priklausančios įstaigos lėšomis, yra nepagrįstas, todėl vertino, jog atsakovo 2010 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. T-101 nebuvo pažeistas reikalavimas reorganizuoti tik iš to paties biudžeto išlaikomas biudžetines įstaigas. Švenčionėlių vaikų globos namai yra išlaikomi iš savivaldybės biudžeto, todėl reorganizacijai reikalingas ne Vyriausybės, bet savivaldybės sutikimas. Teismas nurodė, kad įvertinus Biudžetinių įstaigų įstatymo normas matyti, kad reorganizacijos įgyvendinimo stadija yra iš 2 etapų: 1) projekto dėl reorganizavimo rengimo; 2) sprendimo dėl reorganizavimo priėmimo ir įgyvendinimo (15 str.). Ginčijamu sprendimu atsakovas, kaip reorganizuojamų įstaigų savininkas, įgyvendinimo stadijoje įvykdė tik pirmąjį etapą – pritarė įstaigų reorganizavimo projektui, t. y. ne reorganizavo ar pradėjo reorganizuoti šias įstaigas, o tik pateikė savo, kaip įstaigų savininko, viziją, numatomus reorganizavimo tikslus, funkcijų perskirstymą bei pavedė jam pavaldiems subjektams atlikti parengiamuosius šios vizijos įgyvendinimo darbus. Todėl pareiškėjų teiginiai, kad atsakovas viršijo jam priskirtą kompetenciją, nesilaikė reorganizavimo tvarkos ir eiliškumo šiame reorganizavimo etape, nepagrįsti. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) (3 str. 2 p.) nustato, kad savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės vykdomoji institucija. Biudžetinės įstaigos savininkė – savivaldybė – skiria įstaigos vadovą (Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 str.). Tai reiškia, jog savininkas savivaldybė atsako už įstaigos prievoles savo turtu. Dėl šios priežasties aplinkybė, jog ginčijamu aktu reorganizavimo sąlygas buvo įpareigota pasirašyti savininko vykdomoji institucija, nelaikytina esminiu pažeidimu. Atsakovas, teismo įsitikinimu, turėjo teisinį pagrindą pradėti įstaigų pertvarką bei priimti sprendimą dėl reorganizavimo sąlygų projekto pritarimo.

III.

Apeliacinis skundas (t. III, b. l. 1-5) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Globos namai yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga, todėl jų prijungimas prie Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro yra neteisėtas ir nevykdytinas.Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pozicija dėl to, iš kurio biudžeto (valstybės ar savivaldybės) faktiškai išlaikomi Globos namai, negali būti laikoma prima facie įrodymu. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teiginiai dėl teisės aiškinimo negali prilygti specialisto ar eksperto išvadai. Savivaldybės sprendimu buvo atlikti veiksmai, kurie pagal taikytinus teisės aktus šiame biudžetinių įstaigų reorganizavimo etape negalėjo būti atliekami. Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 5 dalį, Vyriausybei priėmus nutarimą ar savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą, reorganizavime dalyvaujančių biudžetinių įstaigų vadovai parengia biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašą. Šiuo atveju savivaldybės taryba iš karto po sprendimo priėmimo patvirtino ir reorganizavimo sąlygų projektą, nors pagal savo kompetenciją šiame reorganizavimo etape to negalėjo daryti. Taryba, patvirtindama reorganizavimo sąlygų projektą iš karto po sprendimo priėmimo, viršijo savo kompetenciją (Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 str. 7 d.). Šiuo atveju Taryba ne tik parengė reorganizavimo projektą ir planą kaip atlikti darbus, bet ir priėmė galutinį sprendimą reorganizuoti Globos namus.Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad biudžetinė įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas bei jas įgyvendina per biudžetinės įstaigos vadovą. Kitą asmenį įgalioti veikti juridinio asmens vardu, gali tik įstaigos vadovas, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 2.140 straipsnio 1 dalį, turi pasirašyti tokį įgaliojimą. Taigi įgaliojimą turėjo teisę išduoti tik Globos namų vadovė N. S.. Atsižvelgiant į tai, Tarybos sprendimas išduoti įgaliojimą V. R. veikti Globos namų vardu atliekant reorganizavimo procedūras, buvo neteisėtas ir įgyvendintas Tarybai viršijant savo įgaliojimus. Teisėtas atstovavimas negali atsirasti iš teisei prieštaraujančių sprendimų (ex injuria jus non oritur).Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjų argumento dėl neteisėto darbuotojų etatų mažinimo. Pareiškėjų manymu, neteisėtu savivaldybės sprendimu mažinamo darbuotojų skaičiaus klausimą teismas turėjo svarstyti iš esmės ir dėl jo pasisakyti atsižvelgdamas į Darbo kodekso 22 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punkto, 47 straipsnio 4 dalies bei 138 straipsnio imperatyvus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. T-101, kuriuo pritarta Švenčionėlių vaikų globos namų reorganizavimo prijungimo būdu prie Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro sąlygoms (projektui) bei fiziniams asmenims suteikti įgaliojimai pasirašyti reorganizavimo sąlygas (projektą) reogranizavime dalyvaujančių biudžetinių įstaigų vardu. Šio savivaldybės administravimo subjekto priimto akto neteisėtumą apeliantai grindžia Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies, numatančios, kad reorganizuojant iš savivaldybės biudžeto išlaikomą biudžetinę įstaigą, reorganizavime gali dalyvauti tik iš tos pačios savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos, pažeidimu.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad nuo 1998 m. kovo 9 d. iki 2010 m. balandžio 9 d. Švenčionėlių vaikų globos namai buvo valstybės biudžetinė įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendino Vilniaus apskrities viršininko administracijai (t. II, b. l. 17-20). 2010 m. gegužės 8 d. įsigaliojusio 2010 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2, 9, 10, 11, 13, 19, 26, 30, 34, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XI-777 (toliau – ir Įstatymas Nr. XI-777) 14 straipsnio 5 dalimi ir priedu (eilės Nr. 2) Švenčionėlių vaikų globos namų savininko teisės ir pareigos nuo 2010 m. liepos 1 d. perėjo Švenčionių rajono savivaldybei. Vadovaujantis Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (pagal šio įstatymo 4 str. 2 d. – savivaldybės taryba) sprendžia dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo ar likvidavimo. Taigi Švenčionių rajono savivaldybės taryba, 2010 m. liepos 8 d. nutarusi reorganizuoti iš šios savivaldybės biudžeto išlaikomus Globos namus, juos prijungdama prie kitos savo biudžetinės įstaigos – Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro (t. II, b. l. 21-24) – veikė savo įstatyminės kompetencijos ribose. Aplinkybė, kad valstybė, perleisdama apskrities viršininko socialinių paslaugų įstaigas savivaldybių žinion, Įstatymu Nr. XI-777 įsipareigojo 2011 m. ir 2012 m. savivaldybes remti specialiosiomis tikslinėmis dotacijomis, nekeičia Įstatymo Nr. XI-777 priede išvardytų įstaigų priklausomumo, todėl apeliantų samprotavimai dėl Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nesilaikymo yra visiškai nepagrįsti.

Įvertinusi faktinius bylos duomenis ir ginčo teisinių santykių reguliavimą (Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 str. 2 d. ir 4 str. 3 d. 4 p. nuostatas), teisėjų kolegija daro išvadą, kad Taryba, kaip Globos namų savininko teises ir pareigas įgyvendinančioji institucija, buvo laisva dalį savo įgalinimų perduoti kitiems asmenims, t. y. pavesti Centro direktorei ir savivaldybės administracijos direktorei atitinkamai atstovauti Centrą ir Globos namus reorganizavimo procese. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėjų apskųstas Tarybos sprendimas pagal jame išreikštą viešojo administravimo subjekto valinių patvarkymų pobūdį yra sprendimas dėl biudžetinės įstaigos reogranizavimo, t. y. baigiamasis šios procedūros aktas. Pažymėtina ir tai, jog ginčai, kylantys iš darbo teisinių santykių, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 1 d.), todėl pasisakyti šiais klausimais apygardos administracinis teismas neturėjo teisės ir pareigos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjų R. K., J. D., K. T., Z. Z., N. S. ir Švenčionėlių vaikų globos namų apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.