- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- e2-209-1055/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01282-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ana Karšul
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atstovei I. R.,
institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei I. J.,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei A. A. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. R., institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas ieškiniu prašė atnaujinti terminą dėl tėvystės nuginčijimo G. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini); nuginčyti ieškovo K. G. tėvystę G. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini); nuginčijus G. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystę, ištaisyti jų gimimo aktų įrašus, išbraukiant duomenis apie tėvą; priteisti iš atsakovės A. A. visas bylos vedimo, teismo ir pašto išlaidas.
Nurodė, kad buvo susituokęs su atsakove A. A.. Su atsakove susipažino (duomenys neskelbtini) metais. Jiems būnant santuokoje atsakovė pagimdė keturis vaikus: G. G., gim. (duomenys neskelbtini), P. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau tik vienas (duomenys neskelbtini) – P. G., yra jo biologinis vaikas. Apie tai, kad jis nėra A. G. ir G. G. tėvas, sužinojo tik gimus A. (duomenys neskelbtini) metais. Atsakovė visą jų santuokinį gyvenimą buvo ieškovui neištikima, turėjo santykių su kitais vyrais. (duomenys neskelbtini) atsakovė pagimdė ketvirtąjį vaiką – M. G., kuris taip pat nėra jo biologinis (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėnesio atlieka (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Utenos apylinkės teismo sprendimu ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta. Visi keturi vaikai šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi jis nėra G. G., A. G. ir M. G. biologinis tėvas, su atsakove ryšių nepalaiko, jokių įsipareigojimų šiems vaikams neturi ir negali turėti. Tik nuginčijus šių vaikų tėvystę būtų atkurtas teisingumas ir išnyktų ieškovo, kaip tėvo, pareigos šiems nepilnamečiams vaikams, tame tarpe ir pareiga juos materialiai išlaikyti. Atsakovė turi kitą sutuoktinį, su kuriuo veda bendrą ūkį. Ji apgavo ieškovą, privertė patikėti, kad gyvens kaip šeima, o vėliau apgavo ir pasinaudojo. Neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Yra įsitikinęs, kad vadovaujantis ne tik jo, bet ir vaikų interesais, turi būti nuginčyta jo tėvystė minėtiems vaikams.
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė motyvais, išdėstytais ieškinyje, papildomai paaiškino, kad tik (duomenys neskelbtini) metais sužinojo, kad pirmas vaikas yra ne jo. Trečias vaikas gimė santuokoje ir kažkur po metų pasakė, kad ir jis nėra jo (duomenys neskelbtini). Kai gimė ketvirtas vaikas, jie jau skyrėsi, bet dar nebuvo išsiskyrę. K. M. nėra jo vaikas, žinojo nuo pat pradžių, dar atsakovei būnant nėščiai. Pirmais dviem vaikais rūpinosi, kol neapribojo tėvo valdžios jų atžvilgiu. A. taip pat rūpinosi, nors jam gimus jau žinojo, kad tai ne jo (duomenys neskelbtini). Visus vaikus myli kaip savo, jokių veiksmų dėl tėvystės nuginčijimo nesiėmė, nes žino kaip blogai netekti tėvo. Tik (duomenys neskelbtini) metais būdamas (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad galima kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Pagrindinė priežastis, dėl kurios prašo nuginčyti tėvystę, yra ta, kad nenori mokėti priteistų alimentų. Jei nereikėtų mokėti, neginčytų ir laikytų vaikus savais. Su vaikais visiškai nebendrauja nuo (duomenys neskelbtini) metų.
Ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovė ieškinį pripažįsta, sutiko, kad vaikai nėra ieškovo sūnūs. K. G. neturi teisinio išsilavinimo, atlieka (duomenys neskelbtini), apie tai, kad jis nėra tikras tėvas, sužinojo tik gimus 3 vaikui. Buvo įsitikinęs, kad jam niekas nereikš jokių pretenzijų. Su vaikais jokių santykių nepalaiko, jie gyvena pas globėją.
Atsakovė A. A. per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Posėdžio metu paaiškino, kad turi 4 vaikus, juos visus iš jos paėmė dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Su ieškiniu sutinka ir pripažįsta, kad 3 vaikai – G., A. ir M., nėra ieškovo biologiniai vaikai. Su K. G. susipažino jau būdama nėščia G., apsigyveno kartu, susituokė. Po to jiems gimė P.. Kuriam laikui buvo išsiskyrę, bet po to susitaikė, ji tuo metu jau buvo nėščia A., kuris gimė (duomenys neskelbtini) metais, jie tada gyveno (duomenys neskelbtini). Su ieškovu kartu nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų kovo mėnesio, M. pastojo, kad jau nebebendravo su ieškovu. Ieškovas iš pradžių galvojo, kad G. yra jo vaikas, sužinojo tiesą, kai ji laukėsi P.. Ieškovas jai jokių pretenzijų dėl tėvystės nereiškė, nuginčyti nenorėjo, kol gyveno kartu, elgėsi kaip tėvas su vaikais, nors ir žinojo, kad ne jo vaikai. Apie sūnų biologinius tėvus žino labai nedaug. G. tėvas yra A. R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), apie vaiką jis žino. A. tėvas yra R. D., gyvenantis (duomenys neskelbtini), apie vaiką jis taip pat žino. M. tėvas yra A. A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), apie vaiką žino. G. ir A. tėvai kaip ir sutinka su tėvyste, dėl M. tėvo nežino. Daugiau jokių šių vyrų duomenų nežino, telefono numerių neturi, socialiniuose tinkluose nebendrauja.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Posėdžio metu atstovė I. R. paaiškino, kad visi G. vaikai dabar auga pas ją. Ieškovas sugalvojo, kad turi būti nustatyta teisybė, jog tai ne jo vaikai. Jei tėvystė bus nuginčyta, tai vaikai to nesupras, kadangi jie yra per maži ir K. G., kaip savo tėvo, neatsimena. Stresas gali būti tik dėl pavardės, kadangi jie žino, kad yra G.. Vaikai (duomenys neskelbtini) yra mylimi, savo tėčiu vadina jos vyrą V. ir jiems būtų daug didesnis stresas, jei netektų tėčio V.. K. G. pas ją buvo atvykęs tik du kartus, paskutinį kartą gal (duomenys neskelbtini) metais, vaikai jo neatsimena, nekalba apie jį kaip apie tėvą, mažesni jo net nematę. Todėl palieka teismui spręsti, ar nuginčyti tėvystę. Kažkiek išlaikymo vaikai gauna iš (duomenys neskelbtini), bet nepilnai ir labai nevienodai, P. išlaikymo išvis nėra gavęs, M. buvo gal 18 eurų pervesta, G. ir 60 EUR buvo.
Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad nesant reikalavimo nustatyti galimą biologinį vaikų tėvą ir įvertinus aplinkybes, jog nuginčijus tėvystę G. G., A. G. ir M. G. gali netekti tėvo ir teisės į materialinį išlaikymą, vaikų tėvystės nuginčijimas neatitiks geriausių jų interesų bei prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovės šeimoje augo 4 nepilnamečiai vaikai: G. G., gim. (duomenys neskelbtini), P. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo neterminuotai apribota tėvų, tai yra ieškovo ir atsakovės valdžia jų vaikų G. G. ir P. G. atžvilgiu. (duomenys neskelbtini) Utenos apylinkės teismo sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia ir kitų dviejų vaikų A. ir M. G. atžvilgiu. Visi vaikai nuolatinai globojami ir gyvena (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimais iš ieškovo K. G. G. G. priteistas 60 EUR išlaikymas, A. ir M. G. po 100 EUR kiekvienam, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškinyje nekeliamas galimo biologinio tėvo nustatymo klausimas, ieškovas tik prašo nustatyti, kad jis nėra nepilnamečių vaikų biologinis tėvas ir nepateikė jokių įrodymų ar asmenų, kurie galėtų būti nustatyti vaikų biologiniais tėvais. Atsakovė nurodė tik, kad G. G. biologinis tėvas yra R. D., A. G. – N. D., kurie gyvena kažkur (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino. M. G. biologinis tėvas yra M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), tačiau nei jo pavardės, nei gyvenamosios vietos nurodyti negali. Skyrius mano, jog yra abejotinas ieškovo paaiškinimas, kad jis nežinojo tėvystės nuginčijimo termino, jis turėjo pakankamai laiko kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, tada nebūtų kilusios tokios sunkios pasekmės, kaip apribota tėvo valdžia vaikų atžvilgiu. Jei ieškovas kreiptųsi į teismą įstatymo nustatytais terminai, šie vaikai būtų turėję galimybę ne tik sužinoti savo tikrąją kilmę, bet galbūt nebūtų gyvenę pas globėjus ir jiems būtų buvęs teikiamas išlaikymas. Teigia, kad ieškovas, praleisdamas senaties terminą, pažeidė nepilnamečių vaikų interesus ir šiuo metu siekia nuginčyti tėvystę tik dėl finansinių motyvų. Nors ieškovas gal ir negyveno su atsakove kaip šeima, tačiau vaikai gimė santuokoje, nors ieškovo ir vaikų nesieja nei psichologinė, nei socialinė tėvystė, tačiau nesant aiškiam galimam biologiniam vaikų tėvui ir nesant aiškios galimybės jį nustatyti, nuginčijus ieškovo tėvystę vaikams grėstų materialinio išlaikymo galimybės netekimas.
Institucijos atstovė posėdžio metu palaikė išvadą ir nurodė, kad kol nenustatyta, kas yra tikrieji biologiniai vaikų tėvai, nemato galimybės išnagrinėti bylą, nes tėvystės nuginčijimas pažeis vaikų interesus. Ieškovas tinkamai ir laiku neveikė, nesiekė apginti savo interesų, nors buvo 2 teisminiai procesai dėl tėvo valdžios apribojimo, galėjo kelti klausimus dėl to, kad vaikai ne jo. Vaikai dėl tokio jo neveikimo patyrė žalos, jų interesai pažeisti, nes galima buvo anksčiau nustatyti tikruosius tėvus.
Ieškinys tenkintinas.
Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad K. G. ir A. A. yra buvę sutuoktiniai, jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Utenos apylinkės teismo sprendimu. Šalims artimai bendraujant ir būnant santuokoje A. A. (buvusi pavardė – G.) pagimdė 4 vaikus: G. G., gim. (duomenys neskelbtini), P. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini). Visų keturių vaikų gimimo įrašuose nurodyta, kad jų motina yra A. G., tėvas – K. G..
Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Ieškovas prašo atnaujinti vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti. Nurodo, jog su atsakove santuokoje gyveno nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m., tačiau kelis kartus kurį laiką gyveno skyrium, atsakovė bendravo su kitais vyrais. G. G. gimė (duomenys neskelbtini) metais, A. G. gimė (duomenys neskelbtini) metais, o M. G. – (duomenys neskelbtini) m., visų vaikų atžvilgiu ieškovui yra apribota tėvo valdžia. Tai, jog nėra G. tėvas, ieškovas teigia sužinojęs (duomenys neskelbtini) metais, o tai, kad nėra kitų dviejų sūnų tėvas, ieškovui buvo žinoma nuo pat vaikų gimimo. Ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) atlieka (duomenys neskelbtini), su vaikais visiškai nebendrauja jau keli metai, M. net nėra matęs. Teigė, jog nežinojo apie tai, kad įstatymo nustatytas 1 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovo teigimu, dėl pavėluoto kreipimosi į teismą nepilnamečių vaikų interesai nenukentės.
Atsakovė atsiliepimo nepateikė ir neprašė taikyti CK 3.152 straipsnyje numatyto vienerių metų ieškinio senaties termino.
Išvadą teikianti instituciją išvadoje nurodė, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, praleisdamas terminą jis pažeidė vaikų interesus, todėl nėra pagrindo terminą atnaujinti.
CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai). Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). CK 3.151 straipsnyje nustatyta, kad tėvystę galima nuginčyti įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu, kad motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad tarp ieškovo K. G. ir nepilnamečių vaikų G. G., A. G. ir M. G. nėra susiformavę socialiniai ryšiai, tėvo valdžia ieškovui vaikų atžvilgiu yra neterminuotai apribota teismo sprendimais, atsižvelgiant į vaikų globėjos paaiškinimus, kad (duomenys neskelbtini) ieškovo, kaip tėvo, neidentifikuoja ir jo neprisimena, tėvu vadina jos vyrą, sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas šiuo atveju nepažeis vaikų interesų. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas dėl tėvystės nuginčijimo į teismą kreipėsi operatyviai po to, kai buvo išnagrinėta byla dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo A. ir M. G. atžvilgiu. Be to, išvadą byloje teikianti institucija nėra ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, todėl atsakovei neprašant taikyti ieškinio senatį ir neprieštaraujant dėl termino atnaujinimo bei ieškinio tenkinimo, institucijos prieštaravimas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo pasekmių sukelti negali. Todėl, atsižvelgdamas į tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintus prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kurioje yra konstatuota, kad tuo atveju, kai pažeidžiamas ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo, prioritetas suteikiamas vaiko interesams, teismas ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti atnaujina, juolab kad vaikų motina, atsakovė A. A., kaip minėta, neprašo taikyti ieškinio senaties.
Dėl tėvystės nuginčijimo.
CK 3.149 straipsnio 1 dalis nurodo, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 2 dalis nurodo, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Tokia formuluotė iš esmės reiškia, kad tėvystę, pripažintą pareiškimu, galima nuginčyti tik moksliniais medicininiais metodais nustačius, kad atsakovas nėra biologinis tėvas.
Atsakovei sutikus su ieškiniu visiškai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalį šiame sprendime surašytini sutrumpinti motyvai, nenurodant argumentų, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant teisių apribojimo proporcingumo klausimą, be kita ko, gali būti reikšminga tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyminės prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, dėl to patirti neigiamų psichologinių išgyvenimų, netekti materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų (vaiko interesų ir ieškovo teisės į privataus gyvenimo gerbimą) pusiausvyra konkrečiu atveju. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).
Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).
Nagrinėjamu atveju ieškovu ir atsakovei artimai bendraujant ir vėliau būnant santuokoje, atsakovė pagimdė keturis vaikus: G. G., gim. (duomenys neskelbtini), P. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikų tėvu gimimo įrašuose įrašytas ieškovas K. G., (duomenys neskelbtini) G. G. gimimo įraše pagal bendrą tėvų prašymą tėvystei pripažinti, kitų vaikų gimimo įrašuose - kaip vaiko motinos sutuoktinis. Nagrinėjant bylą atsakovė patvirtino, kad G., A. ir M. nėra ieškovo biologiniai vaikai, juos jį pagimdė nuo kitų vyrų, kurių konkrečių kontaktinių duomenų nurodyti negali. Atsižvelgiant į tai, genominė ekspertizė byloje nebuvo paskirta, nes atsakovė pripažino ieškinį ir patvirtino jame išdėstytas aplinkybes.
Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad byloje nustatyti duomenys tėvystei nuginčyti, jog ieškovas nėra vaikų biologinis tėvas, yra būtina, bet savaime nepakankama sąlyga ieškovo ieškinį tenkinti. Tai reiškia, kad be vaikų biologinės kilmės iš tėvo nustatymo, teismas nagrinėjamojoje byloje turi įvertinti ir tai, ar ieškinio tenkinimas nepažeidžia vaikų interesų, ar yra kitų svarbių socialinių, psichoemocinių ar kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių ieškinys negalėtų būti tenkinamas.
Viena iš priežasčių, kada ieškinys gali būti atmestas, netgi ir nustačius, jog nėra vaiko biologinės kilmės iš tėvo, tai susiformavusi socialinė tėvystė. Socialinė tėvystė, nors įstatymu ir nėra apibrėžta, jos sąvoka įtvirtinta ir išplėtota Europos Žmogaus Teisių Teismo aiškinant Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Konvencijos 8 straipsnio nuostatas apie asmens teisę į šeimos gyvenimą ir šeimos ryšius, yra suprantama kaip tvarūs ir pastovūs emociniai bei socialiniai vaiko ir socialinio tėvo ryšiai bei tikimybė, kad ateityje šie santykiai išliks.
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje socialinė tėvystė atsirado kaip instrumentas apginti ir išsaugoti susiformavusius šeimos teisinius santykius tarp vaiko ir tėvo (motinos) po to, kai to tėvo ar motinos biologinė tėvystė buvo paneigta, t.y. buvo nustatyta, kad tėvas (motina) nėra biologinis to vaiko tėvas (motina). Nesant vaiko biologinės kilmės iš tėvo ar motinos, tačiau esant susiformavusiems santykiams tarp vaiko ir tėvo (motinos) bei jų norui ir toliau tokius santykius išsaugoti bei pripažįstant juos svarbiais, Teismas tai laikė socialine tėvyste, šiuo institutu užtikrino teisę į šeimos santykius pagal Konvencijos 8 straipsnį (EŽTT jurisprudencija Ahrens v. Germany // Appl. No. 45071/09 ir Kautzor v. Germany // Appl. No. 23338/09 bylose).
Socialinė tėvystė taip pat yra ir vaiko interesų apsaugos institutas. CK 3.3 straipsnis numato, kad vaiko interesų apsauga ir gynimas yra prioritetinis šeimos teisinių santykių principas. Prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas reiškia, kad sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus ypatingai svarbiais laikytini ir vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010).
Nagrinėjamojoje byloje svarbu įvertinti ne tik ieškovo teiginius ir vertinimą, kad ieškovo socialinis ryšys su vaikais yra nutrūkęs, o su M. net nebuvo susiformavęs, tačiau ir pasekmes bei perspektyvas, kurios atsiras patiems vaikams. Vaiko teisių apsaugos institucija savo išvada ieškovo ieškinį prašė atmesti, nes nėra galimybės nustatyti asmenų, kurie yra vaikų biologiniai tėvai ir nustatyti tėvystę, dėl ko vaikai neteks materialinio išlaikymo.
Teismas pažymi, kad tėvystė bendrąja prasme yra suprantama kaip kompleksas teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu, kurias realizuojant siekiama rūpintis savo vaiko psichologine ir fizine gerove, jį ugdyti bei auklėti, ruošti savarankiškam, atsakingam ir kokybiškam gyvenimui visuomenėje ateityje. Tėvystė socialine prasme visada reikalauja sąmoningo ir valingo tėvo (motinos) įsitraukimo į vaiko gyvenimą. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovui yra apribota tėvo valdžia visų vaikų atžvilgiu, su vaikais jis visiškai nebendrauja jau kelis metus. Byloje nustatyta, kad visi vaikai gyvena ir yra globojami (duomenys neskelbtini), savo tėvu laiko ir vadina (duomenys neskelbtini) vadovės I. R. vyrą V. R.. Vaikų santykis ir nuostatos (duomenys neskelbtini) dalyvio atžvilgiu yra pozityvios. K. G. vaikai neprisimena, savo tėvu nelaiko, apie jį nekalba, tėvystės nuginčijimas jokių psichologinių neigiamų pergyvenimų ir padarinių jiems neturės. Vertindamas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad vaikai, gyvendami (duomenys neskelbtini), kuria naujus socialinius santykius, tame tarpe ir santykius su (duomenys neskelbtini) vadovės sutuoktiniu, kuris prisiima ir vykdo veiksmus, artimus socialinei tėvystei.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tėvystės nuginčijimo nenustatant tikrosios biologinės tėvystės klausimu 2018 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 ir 2018 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018 kasacinis teismas išaiškino, kad tėvystės nuginčijimo bylose, nesant pareikšto reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, tačiau esant pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti spėjamo biologinio tėvo tapatybę, vaiko motina, o jai to nedarant – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali pareikšti jam reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Kasacinis teismas nurodė, kad tokias priemones teismai turi taikyti visada, išskyrus atvejus, jei byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog tai prieštarautų vaiko interesams, todėl teismas tokių priemonių neturi taikyti. Pažymėtina, kad nurodytose bylose kasacinis teismas, atsižvelgdamas į individualias bylų aplinkybes ir geriausius vaiko interesus, nustatė, jog teismai pagrįstai šių priemonių netaikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019).
Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad byloje nustatyta, jog ieškovas nėra nepilnamečių vaikų G., A. ir M. G. tėvas, tarp šalių ginčo dėl tėvystės nuginčijimo nėra, nepilnamečiai su ieškovu nebendrauja ir nėra užmezgę jokio emocinio ryšio, teismas vertina, kad yra pagrindas nustatyti, jog ieškovas K. G. nėra nepilnamečių vaikų G., A. ir M. G. tėvas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė negali nurodyti tikslių vaikų biologinių tėvų duomenų, kad juos galima būtų identifikuoti, vaikai biologinių tėvų pažinti ir su jais bendrauti nenori, nusprendžia nagrinėjamu atveju procesinių priemonių dėl tėvystės nustatymo nesiimti.
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisė į privataus gyvenimo gerbimą, be kita ko, apima asmens teisę nustatyti santykius su kitais žmonėmis, taip pat ir reikalavimą gerbti asmens sprendimą tapti ar netapti tėvu. Asmens, kuris nėra biologinis vaiko tėvas, bet vaiko gimimo liudijime įrašytas kaip tėvas, reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atmestas, tokiu būdu apribojant tokio asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą, tik pagal įstatymą ir tik siekiant teisėto tikslo (kuriuo pripažįstama konkrečių vaiko interesų apsauga), o pats reikalavimo atmetimas, kuriuo apribojamos tokio asmens teisės, turi būti proporcingas siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019).
Išvadą teikianti institucija laikosi pozicijos, kad nuginčijus tėvystę, vaikai gali likti be materialinio išlaikymo, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Tačiau teismas sprendžia, kad nesant vaikų biologinės kilmės iš ieškovo, nesant vaikų ir tėvo socialinių ryšių ir nesant ieškovo pozityvių nuostatų vaikų atžvilgiu, išlaikymo netekimo rizika nėra pakankamas argumentas ieškinį atmesti. Dar daugiau, tėvystę, kaip socialinį reiškinį, susiejus tik su išlaikymo teikimo reikalingumu, būtų paneigta šio plataus šeimos instituto (tėvystės) esmė ir prigimtis, juolab norminis reguliavimas vaikams, negaunantiems išlaikymo, numato, kad toks išlaikymas yra teikiamas valstybės (CK 3.204 straipsnis) ir tai sudaro dalį valstybės socialinės politikos. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, negali padaryti išvados, kad ieškovo ieškinio netenkinimas kaip nors labiau sąlygotų visapusišką ir darnią vaikų raidą, vaikų parengimą savarankiškam gyvenimui visuomenėje, rūpinimąsi jų sveikata, fizine ir psichologine raida, nes ieškovas jokių veiksmų šioms pasekmėms sukurti neatliktų.
Vaiko Teisių Konvencijos 7 straipsnis nurodo, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Šis reguliavimas aiškintinas ir taip, kad vaikas neturėtų būti klaidinamas nurodant asmenis, kurie nėra vaiko tėvai. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, kad vaiko ir tėvo nesieja ne tik biologinė, tačiau ir socialinė tėvystė, teismas sprendžia ieškovo ieškinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo tenkinti. Patenkinus reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo taip pat tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl vaikų gimimo aktų įrašų ištaisymo išbraukiant duomenis apie tėvą.
Pažymėtina, kad nuginčijus K. G. tėvystę, atsiranda galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu arba teismine tvarka nustatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę, o šiuo atveju susidarė situacija, kad tėvystė nėra įteisinta. Atsakovei A. A. išaiškintina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui dėl tėvystės nuginčijimo, ji turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo (CK 3.147 straipsnis). Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.147 straipsnio 2 dalis suteikia teisę valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai paduoti ieškinį dėl tėvystės nustatymo, jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo.
Dėl vaikų pavardės pakeitimo.
Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja CK 3.167 straipsnis, numatantis, kad kiekvienam vaikui suteikiama tėvų pavardė, o tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu.
Vaiko Teisių Konvencijos 7 straipsnis nurodo, kad vaikas turi teisę į vardą, o šios Konvencijos 8 straipsnis užtikrina vaiko teisę į identitetą, kurios vienas elementų yra vaiko vardas ir pavardė. Vaiko vardas ir pavardė yra svarbūs vaiko asmeniniam savęs suvokimui, taip pat ir socialiniam savęs suvokimui. Vaikai save suvokia G. ir taip save pristato socialiniame kontekste. Teismo vertinimu, duomenų grafoje apie vaiko pavardę panaikinimas turėtų neigiamos įtakos pačių vaikų savivokai, nes vaikams tektų suprasti, kodėl jų pavardės nebeliko.
Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ieškiniu neprašo pakeisti nepilnamečių G., A. ir M. G. pavardžių, be to, vaikų pavardės sutampa su motinos (atsakovės) vaikų gimimo metu buvusia pavarde, vertina, kad nagrinėjamu atveju pavardės palikimas nepilnamečiams vaikams nepažeidžia jų interesų, todėl nusprendžia ex officio šiuo klausimu už ieškinio ribų neišeiti (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis 1 dalis).
Ieškovas, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 proc. yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas, teikdamas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo už neturtinį reikalavimą turėjo sumokėti 75 EUR žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė duomenis apie patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nurodydamas, kad antrinės teisinės pagalbos K. G. išlaidų suma yra 295,50 EUR.
Teismas, spręsdamas valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, remiasi tuo, kad teismui suteikta teisė nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju byloje pareikštas reikalavimas nuginčyti tėvystę, kai ieškovas tėvu buvo įrašytas CK 3.140 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies pagrindu (t. y. ieškovui pareiškimu pripažinus G. G. tėvystę ir šalims esant santuokoje A. ir M. G. atveju) ir dėl šio reikalavimo tenkinimo byloje nebuvo ginčo. Vertinant atsakovės A. A. elgesį bylos nagrinėjimo metu, tai, kad ji buvo suinteresuota ieškinio patenkinimu, be to atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės yra priteistas išlaikymas 4 nepilnamečiams vaikams ir šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas priteisus iš atsakovės reikštų, kad priteista suma bus įvykdyta ir iš vaikams skirtų lėšų, teismas pripažįsta, kad atsakovės A. A. procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl teismas, nutaria nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir iš atsakovės A. A. nepriteisti bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Nuginčyti ieškovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvystę ir nustatyti, kad K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. G. nėra K. G. (duomenys neskelbtini).
Nuginčyti ieškovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvystę ir nustatyti, kad K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. G. nėra K. G. (duomenys neskelbtini).
Nuginčyti ieškovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvystę ir nustatyti, kad K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. G. nėra K. G. (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini ) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytame G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti duomenis apie tėvą.
(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytame A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti duomenis apie tėvą.
(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytame M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti duomenis apie tėvą.
Nė vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis vaikų gimimą įregistravusiems Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriams, kad jie ištaisytų gimimo įrašus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.