Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. skundą atsakovei Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vykdymo metu antstolė nustatė, kad V. Č. 2016-01-11 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. 203 ir 2011-01-21 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. 415 paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja skunde aiškina, kad skolininkas V. Č. nuosavybę į nekilnojamą turtą, t. y. butą, įregistravo 2016-01-11. V. Č. mirusiam tėvui J. Č. priklausiusi turto dalis buvo areštuota antstolių A. B. bei R. K.. 1/2 buto dalis, priklausiusi J. Č., buvo neareštuota. Mirus J. Č., jos palikimą priėmė V. Č.. Įsiregistravus nuosavybę, J. Č. priklausiusią, o po jos mirties sūnui V. Č. priklausančią turto dalį 2016-01-11 areštavo antstolė V. Š.. Turto arešto aktas 2016-01-13 buvo patikslintas, areštuojant ir J. Č. priklausiusią, o po jo mirties sūnui V. Č. priklausančią turto dalį. Antstolė areštavo visą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Antstolė galėjo realizuoti tik tą V. Č. priklausančio buto dalį, kurią jis paveldėjo iš mamos J. Č.. Ši turto dalis buvo įkainota 7 300,00 Eur.

Antstolės V. Š. kontoroje 2016-01-21 gautas prašymas parduoti 1/2 V. Č. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), skolininko pasiūlytam pirkėjui, kuris 2016-01-22 į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėjo 7 300,00 Eur. Pareiškėja aiškina, jog prašymo gavimo momentu ir piniginių lėšų įmokėjimo į antstolės depozitinę sąskaitą momentu galiojo tik antstolių areštai, Inspekcijos priverstinė hipoteka įregistruota nebuvo (priverstinė hipoteka įregistruota 2016-02-22, pagrindas Inspekcijos 2016-02-09 sprendimas Nr. (23.31-08)-319-370). Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas dėl 1/2 dalies buto surašytas 2016-03-03, nors faktiškai pardavimas jau buvo įvykęs, pirkėjas sumokėjo pinigines lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą 2016-01-22.

Pareiškėjos manymu, hipotekos taikymas turtui, kuriam nustatytas turto areštas antstolių V. Š., R. K., A. B., išieškojimą vykdančių ne pagal mokesčių administratoriaus vykdomuosius dokumentus, pažeistų kitų pareiškėjo kreditorių teises ir interesus.

Skunde atkreipiamas teismo dėmesys į tai, kad pareiškėjos kontoroje vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. (23.31-08) 467-186130, kurį išdavė VMI dėl 6 810,26 Eur skolos išieškojimo iš V. Č. IĮ, trečios eilės išieškotojo centrinio mokesčių administratoriaus naudai. Realizavus 1/2 dalį buto, Inspekcijai buvo pervesta 1 214,02 Eur daliai skolos padengti. Skolininkas V. Č. paveldėjo ne tik butą, bet ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo metu garažui yra taikomi antstolių areštai, tačiau priverstinė hipoteka VMI naudai nėra įregistruota.

Patikslintame skunde pareiškėja paaiškina, jog jos kaip antstolės materialinis suinteresuotumas šiuo atveju grindžiamas tuo, kad ji vykdo vykdomąsias bylas skolininko V. Č. naudai. Ji yra atsakinga už visą turto realizavimo procedūrą, todėl turi suinteresuotumą, kad naujajam pirkėjui nebūtų jokių įrašų Nekilnojamojo turto registre apie tai, kad įregistruota priverstinė hipoteka.

Atsižvelgdamas į anksčiau minėtus nesėkmingus mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, nustatęs, kad būtina užtikrinti Įmonės mokestinės nepriemokos išieškojimą ir siekdamas, kad esamas skolinis įsipareigojimas būtų įvykdytas, Inspekcijos viršininkas 2016-02-09 priėmė sprendimą nustatyti V. Č. turto priverstinę hipoteką (įkeitimą). Šio sprendimo pagrindu V. Č. priklausančiam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta priverstinė hipoteka, taip užtikrinant Įmonės 13 204,75 Eur mokestinės prievolės įvykdymą valstybės biudžetui. Nepavykus išieškoti iš Įmonės turto, jai ir toliau nevykdant pareigos atsiskaityti su valstybės biudžetu, centrinis mokesčių administratorius pagrįstai taikė priverstinio išieškojimo priemonę – priverstinę nekilnojamojo turto hipoteką, taigi šioje byloje skundžiamas sprendimas yra jau seniai pradėto priverstinio išieškojimo tolimesnis etapas.

Atsakovės manymu, pareiškėjos argumentas dėl kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimo nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Įformindamas priverstinę hipoteką turto arešto aktais suvaržytam V. Č. turtui, mokesčių administratorius veikė teisėtai bei vadovavosi aktualia Lietuvos Respublikos teismų praktika.

Inspekcijos nuomone, pasitelkti išieškojimo veiksmai Įmonės atžvilgiu jau ilgą laiką neduoda jokių teigiamų rezultatų, mokestinė nepriemoka nuolat auga, todėl mokesčių administratorius, vykdydamas jam Mokesčių administravimo įstatymo nustatytas funkcijas, pagrįstai priėmė sprendimą nustatyti turto priverstinę hipoteką. Mano, kad nėra pagrindo naikinti Inspekcijos 2016-06-10 raštą bei įpareigoti išregistruoti pagal 2016-02-09 sprendimą nustatytą priverstinę hipoteką, todėl prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Trečiasis suinteresuotasis asmuo R. L. su pareiškėjos skundu sutinka. Atsiliepime (b. l. 59–60) nurodo, jog, jo manymu, pareiškėjos argumentai pagrįsti, o reikalavimas teisėtas.

Pagal bylos duomenis, tiek atsakovo, tiek kitų kreditorių interesais Turto arešto aktų registre dar iki buto pardavimo buvo įregistruotas minėto turto arešto aktas, apribojant disponavimo teisę. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, esant šioms aplinkybėms, atsakovo iniciatyva nustatyta priverstinė hipoteka pažeidė kitų skolininko kreditorių teises. Prašo tenkinti pareiškėjos skundą.

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas

Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2016-06-10 sprendimo Nr. (23.4-08) RNA-18310 (b. l. 6) teisėtumo ir pagrįstumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. (toliau – ir ABTĮ) nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-12-13 nutartimi šioje administracinėje byloje išaiškino, jog, vadovaujantis ABTĮ 23 str. 2 d. 7–8 p., kiekviename skunde turi būti suformuluojamas skundo dalykas ir pagrindas. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija, leidžianti preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad skundo dalykas ir pagrindas turi būti susiję (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-11-30 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-740-520/2016). Teismas gali suteikti efektyvią galbūt pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo skundo dalyką ir pagrindą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-17 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-858-111/2012). Teismas nustatė, jog pareiškėja savo skunde nurodo, jog Inspekcija iš viso neturėjo teisės įregistruoti priverstinės hipotekos (skundo pagrindas), o reiškiami reikalavimai – panaikinti Inspekcijos 2016-06-10 raštą ir įpareigoti išregistruoti priverstinę hipoteką (skundo dalykas) yra susiję su ne priverstinės hipotekos neteisėtu įregistravimu, o su atsisakymu ją išregistruoti, todėl jai išaiškino galimybę patikslinti skundą (skundo dalyką arba pagrindą), tokiu būdu, kad skundo dalykas ir pagrindas būtų susiję.

Pareiškėja šia savo teise nepasinaudojo ir nepatikslino skundo. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad, nagrinėdamas individualų ginčą, teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų viešojo administravimo sprendimų teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-17 nutartis adm. b. Nr. A492-163/2013 ir kt.).

Iš pareiškėjos skundo matyti, jog ji nesutikimą su skundžiamu Inspekcijos raštu grindžia tuo, jog priverstinės hipotekos įregistravimo metu galiojo turto areštai, todėl negalėjo įregistruoti priverstinės hipotekos.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja 2016-05-11 prašymu Nr. 0071/12/02481 (b. l. 27–28) kreipėsi į atsakovę, prašė panaikinti priverstinę hipoteką, identifikavimo kodas 20520160010078, perkeliant priverstinę hipoteką ant kito V. Č. priklausančio turto.

VMI 2016-06-10 raštu Nr. (23.4-08)RNA-18310 (b. l. 6) nurodė, jog Įmonė 2016-06-08 duomenimis biudžetui skolinga 11 990,74 Eur. Pareiškėjos siūlomas priverstinės hipotekos taikymas garažui, kurio vidutinė rinkos vertė 2 640,00 Eur neužtikrina mokestinės prievolės įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, nurodė, kad neturi pagrindo panaikinti arba pakeisti nustatytos priverstinės hipotekos.

Mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę priimti sprendimą dėl mokesčių mokėtojo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo (MAĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų ir mokesčių administratorių nustatomos priverstinės hipotekos nustatymo tvarką nustato šių subjektų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Priverstinė hipoteka gali būti nustatoma jau įkeistam nekilnojamajam daiktui (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.175 straipsnio 4 dalis). Valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu (CK 4.176 straipsnis). Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika priverstinės hipotekos taikymas nėra ribojamas to paties turto areštu (LVAT 2013-01-22 nutartis byloje Nr. A556-68/2013, LAT 2010-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010). Taigi, iš minėtos teismų praktikos bei CK normų aiškiai matyti, jog priverstinė hipoteka gali būti nustatoma jau įkeistam turtui.

Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nenustatyta, jog Inspekcijos 2016-02-09 sprendimas Nr. (23.31-08)-319-370 (b. l. 70), kuriuo buvo įregistruota ginčui aktuali priverstinė hipoteka, buvo apskųstas ir panaikintas. Taip pat, tokių duomenų ir šioje byloje nenustatyta. Nors pareiškėjai buvo išaiškintina galimybę ginčyti priverstinės hipotekos įregistravimą, tačiau byloje nėra duomenų, jog ji būtų ja pasinaudojusi. Atsižvelgiant į tai, kad šis atsakovės 2016-02-09 sprendimas nėra pakeistas, panaikintas ar pan., jis laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Pažymėtina, kad pareiškėja nenurodė nė vieno motyvo, kuris pagrįstu, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė panaikinti arba pakeisti priverstinę hipoteką. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-11-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-883-602/2016 nurodė, jog administracinis teismas nėra saistomas skundo ribų, teismas turėtų vertinti skundžiamo akto teisėtumą, t. y. konstatuoti neteisėtumą, jeigu skunde ir nėra nurodytas tam tikras motyvas dėl akto neteisėtumo, teismas nėra saistomas skundo formuluotės, nurodytų argumentų bei prašymų.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 80 str. 2 d., administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Taigi, minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas visais atvejais turi teisę peržengti skundo ribas ir nagrinėti reikalavimus, kurie nėra pareikšti. Šioje byloje nenustatyta, jog viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas, taip pat, nenustatyta, jog neperžengus skundo reikalavimo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nenustatyta, jog būtų pagrindas tirti Inspekcijos 2016-02-09 sprendimo, kuriuo įregistruota priverstinė hipoteka, teisėtumą. Taip pat, nenustatyta, jog būtų pagrindas ištirti tokias aplinkybes, kuriomis pareiškėja nesiremia skunde (ABTĮ 10 str. 1 d.).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovės 2016-06-10 raštas Nr. (23.4-08)RNA-18310 yra teisėtas, o jį panaikinti, pareiškėjos skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Taip pat, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti Inspekciją išregistruoti priverstinę hipoteką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–88 str., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.