Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-02-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-2284-1154/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-21
Bylos Nr.
e2YT-2284-1154/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22803-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Navickytė
Pareiškėjas
D. N.
Suinteresuotas asmuo
Vy
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2284-1154/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22803-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Vy. N., D. Č. ir valstybės įmonei Turto bankui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja D. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė 1992 m. kovo 26 d. mirusio savo sutuoktinio Vi. N. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėja pažymėjo, kad ji per tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnyje nustatytą 6 mėnesių terminą po sutuoktinio mirties į notarų biurą nesikreipė, nes palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, kad po jos sutuoktinio Vi. N. mirties liko namas, ūkiniai pastatai, kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriuos pareiškėja su sutuoktiniu įgijo santuokos metu, šiuo adresu deklaruota ir pareiškėjos gyvenamoji vieta. Po sutuoktinio mirties pareiškėja toliau rūpinosi ir rūpinasi namu: jį išlaiko, moka komunalinius mokesčius, draudžia turto draudimu, sutartis su paslaugų teikėjais yra sudariusi savo vardu. Palikimo priėmimo pradėjus jį valdyti faktą patvirtina ir tai, kad pareiškėja 1996 metais įsigijo valstybinį žemės sklypą, ant kurio yra pastatytas namas. Aplinkybę, kad pareiškėja priėmė palikimą po sutuoktinio mirties pradėdama jį faktiškai valdyti, gali patvirtinti pareiškėjos ir jos sutuoktinio vaikai Vy. N. ir D. Č., kurie po tėvo mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir pripažino bei laiko, kad palikimą priėmė jų motina.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštaraus prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, jeigu įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas įsitikins pareiškimo pagrįstumu. Suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

3. Suinteresuoti asmenys Vy. N. ir D. Č. atsiliepimuose pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123 ir 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėja D. N. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sutuoktinio Vi. N. palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti po sutuoktinio Vi. N. mirties.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja D. N. yra Vi. N., mirusio 1992 m. kovo 26 d., sutuoktinė, santuoka sudaryta 1960 m. rugsėjo 4 d. Pareiškėja ir Vi. N. turi du vaikus – Vy. N. ir D. Č. (suinteresuoti asmenys šioje byloje). Testamentų registro duomenys patvirtina, kad po Vi. N. mirties nėra įregistruotų palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado 1992 m., t. y. iki CK įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo vadovaujamasi 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normomis.

9. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius).

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos vardu įregistruotas gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, turtas įgytas 1973 m. balandžio 27 d., todėl teisiniams santykiams taikytinos 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d., remiantis kuriomis turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė; sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti (21 straipsnis). Šiame straipsnyje nurodyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų ar turto pasidalijimo sutartis, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad nurodytas turtas būtų asmeninė pareiškėjos D. N. nuosavybė. Taigi, turtas, įgytas D. N. ir Vi. N. santuokos metu, laikytinas bendrąja jungtine D. N. ir Vi. N. nuosavybe, todėl, po pastarojo mirties, aktualus jam priklausiusios turto dalies paveldėjimo klausimas.

11. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėja po sutuoktinio Vi. N. mirties rūpinosi turtu, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, kadangi ji po savo sutuoktinio mirties liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame name, turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad pareiškėja išlaikė turtą, mokėjo mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas (vandens tiekimą, elektrą, komunalinių atliekų tvarkymą), sudarinėjo turto draudimo sutartis, rūpinosi dujotiekio įrengimu ir pan., be to, savo vardu įsigijo valstybinės žemės sklypą, kuriame stovi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys pastatai. Pareiškėjos gyvenamoji vieta taip pat deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėja per 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinio Vi. N., mirusio 1992 m. kovo 26 d., palikimą, t. y. pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

12. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. N. po sutuoktinio Vi. N. mirties 1992 m. kovo 26 d. priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

14. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti Vi. N. įpėdinės pareiškėjos D. N. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos D. N. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po Vi. N. (gimusio 1929 m. sausio 1 d.) mirties 1992 m. kovo 26 d. priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai D. N. nustatytinas Vi. N. palikimui priimti.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Navickytė