- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-1175-480/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02432-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- V. O. G.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. O. G. atstovo advokato R. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-418-802/2012, kuria netenkintas atsakovės V. O. G. atstovo advokato R. B. prašymas dėl baudos, paskirtos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-03-08 nutartimi, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-03-08 nutartimi atsakovės V. O. G. atstovui advokatui R. B. už neatvykimą į 2012-02-29 vykusį teismo posėdį paskirta 500 litų bauda. 2012-03-19 teisme gautas pastarojo prašymas dėl baudos panaikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi (b.l. 13-15) atsakovės V. O. G. atstovo advokato R. B. prašymo dėl baudos, paskirtos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-03-08 nutartimi, panaikinimo netenkino.
Nutartyje nurodyta, kad atsakovės atstovui advokatui R. B. žinant proceso koncentracijos, bendradarbiavimo principus ir sąmoningai klaidinant teismą, informuojant, jog jam tinkamos artimiausios posėdžio datos yra tik nuo 2012 m. balandžio 10 d., jo elgesio negalima vertinti kaip sąžiningo. Teismas nelaikė pateisinamomis priežastimis ir tų aplinkybių, jog jis ruošiasi į kelionę ir dėl to jam reikalingi laisvi pusdieniai, nes atstovavimo sutartis sudaryta dar 2012-01-11, atsakovė nurodė, jog atstovas apie sudarytą sutartį įsipareigojo informuoti teismą, tačiau advokatas to nepadarė. Teismo vertinimu, jo elgesio negalima vertinti kaip sąžiningo ir tuo aspektu, jog apie savo atstovavimą byloje ir negalėjimą dalyvauti bylos nagrinėjime jis prašymą pateikė tik posėdžio dieną, neatsižvelgiant į tai, kas nulėmė tokio prašymo pateikimo būtinumą (šiuo atveju kaip teigia advokatas tokio prašymo pateikimą nulėmė priešingos šalies atstovo advokato pateiktas prašymas), nes apie posėdžio datą jis žinojo maždaug prieš pusantro mėnesio. Nutartyje konstatuota, kad atsakovės atstovas pažeidė savo pareigą bendradarbiauti su teismu, nesirūpino greitesniu bylos nagrinėjimu, veikė prieš proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, posėdis dėl atsakovės atstovo kaltės neįvyko be svarbių pateisinamų priežasčių (LR CPK 246 str. 3d.) ir, kas yra itin reikšminga, sekantis teismo posėdis dėl advokato sąmoningų veiksmų nebuvo paskirtas pakankamai greitai, kaip tai buvo įmanoma padaryti, todėl pagrindų naikinti baudą nėra.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas atskiruoju skundu (b.l. 18-19) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir jo prašymą tenkinti – paskirtą piniginę baudą panaikinti. Nurodo, kad, nors atstovavimo sutartis ir buvo sudaryta 2012-01-11, tačiau jos pateikimas ar nepateikimas teismui jokių pasekmių nesukėlė, kadangi po šios sutarties sudarymo pirmasis teismo posėdis neįvyko ne dėl pastarojo kaltės, o į antrąjį, vykusį 2012-02-29, jis planavo atvykti bei jame dalyvauti, taip pat pateikti teismui ir sudarytą atstovavimo sutartį. Tačiau iš ieškovo atstovo advokato padėjėjo E. R. sužinojęs apie jo išvykimą į kitą teismą, kartu su atstovavimo sutartimi pateikė teismui prašymą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje. Šiuo atveju tai, kad apeliantas teismui nepateikė atstovavimo sutarties tuoj po jos sudarymo, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, kadangi jis buvo pasirengęs dalyvauti posėdyje bei atstovauti atsakovės interesus. Tik kitos šalies atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje lėmė analogiško prašymo pateikimą. Nuo 2012-03-24 apeliantas buvo numatęs išvykti į užsienį, todėl teismo posėdžiuose negalėjo dalyvauti. Būtent 2012 m. balandžio 10 d. nurodymas buvo susijęs su tuo, jog pastarasis nemanė, kad posėdis bus skiriamas anksčiau nei po trijų savaičių, kas sutapo su išvykimu. Be to, anksčiau nors ir turėjo keletą laisvų dienų po pusę darbo dienos, tačiau jų nenurodė, nes turėjo pasiruošti išvykimui į NVS šalis (gauti vizas ir pan.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 246 straipsnio 3 dalimi, atsakovės atstovui neatvykus į teismo posėdį, turėjo teisę paskirti jam iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą. Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra ne pareiga, o teisė spręsti paties teismo nuožiūra. Teismas, spręsdamas klausimą dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Respublikos CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ar sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėja, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju naikinti ar sumažinti atsakovės atstovui paskirtą baudą pagrindo nėra, o taip pat atsižvelgdama į civilinio proceso pagrindinius principus, civilinio proceso tikslus, vienas kurių yra siekti, kad kuo greičiau būtų atkurta teisinė taika tarp šalių, šalių pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, konstatuoja, kad apelianto elgesys kaip nesąžiningas vertintas pagrįstai. Tokia išvada darytina, įvertinus tai, kad pastarasis prašymą bylos nagrinėjimą atidėti pateikė tik teismo posėdžio dieną, be to, šiame prašyme nepagrįstai nurodė galimo kito teismo posėdžio datą - 2012 m. balandžio 10 d., nors byla, kuri nagrinėjama pakankamai ilgai, galėjo būti paskirta nagrinėti žymiai anksčiau. Atskirojo skundo argumentai, kad apeliantas prašymą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje nusprendė pateikti tik iš ieškovo atstovo sužinojęs apie jo išvykimą į kitą teismą, nemanė, jog kitas teismo posėdis bus skiriamas anksčiau nei po trijų savaičių, kas sutapo su numatytu pastarojo išvykimu į užsienį, nesudaro pagrindo nagrinėjamos bylos kontekste spręsti, jog atsakovės atstovas neatvyko į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių, kas teisingai konstatuota ir skundžiamoje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjos vertinimu, šiuo atveju atsakovės atstovui neatvykus teismo posėdį buvo pažeisti civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir operatyvumo principai. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde išdėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir prašyme pirmosios instancijos teismui, į kuriuos skundžiamoje nutartyje detaliai ir motyvuotai atsakyta, tačiau naujų faktinių bei teisinių argumentų, o taip pat ir įrodymų, kurie paneigtų skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikia.
Įvertinusi visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėja daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso įstatymo normas ir universaliuosius teisės principus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį nepakeistą.