Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2012-07-20 · Civilinė byla Nr. 2-418-802/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-20
Bylos Nr.
2-418-802/2012
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02432-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eridana Paltanavičienė
Ieškovas
V. Z.
Atsakovas
V. O. G., A. J. G.
Trečiasis asmuo
G. Z., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, VTPSĮ prie AM
Advokatai
Stanislova Staniukynienė, Renas Bradūnas, Vilija Jurčikonienė
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-418-802/2012Proceso Nr.2-28-3-02432-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 30.2.; 35.1.; 35.5.; 116.1.; 116.4.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 20 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant ieškovei V. Z., ieškovės atstovui adv. padėjėjui Erikui Rugieniui, atsakovams V. O. G. ir A. J. G., tretiesiems asmenims G. Z. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - VTPSĮ) atstovams, viešame teismo posėdyje iš esmės išnagrinėjusi civilinę pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovams V. O. G. ir A. J. G., tretiesiems asmenims G. Z. ir VTPSĮ prie AM, dėl teisės derinti priešprojektinį pasiūlymą pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė, į bylą įtraukus bedraatsakovą dėl to pakoregavusi pradinį prašymą, prašo pripažinti atsakovų atsisakymą pasirašyti rašytinį sutikimą atraminei sienelei ir tvorai, esantiems (duomenys neskelbtini), statyti neteisėtu ir pripažinti jai teisę derinti atraminės sienelės ir tvoros priešprojektinį pasiūlymą be atsakovų sutikimo. Ieškinį tenkinus priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l.2-4, T.2, b.l.101,102,105).

Ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Teismui jis paaiškino, kad ieškovė negali įteisinti statybos plačiąja prasme, nes atsakovai atsisakė duoti tam rašytinį sutikimą nemotyvuodami jokių tokio atsisakymo priežasčių. Kai šalys tarėsi dėl tvoros ir atraminės sienelės statymo toks sutikimas žodžiu buvo duotas, tą patvirtino atsakovai, tačiau pas notarą jį pasirašyti atsakovai atsisakė. Mano, kad vienintelė tokio atsisakymo priežastis – atsakovės nesąžiningas siekis pasipelnyti. Nurodo, kad ieškovė ir tretysis asmuo leidosi į derybas, netgi siūlė atsakovei pinigus, kad greičiau būtų išspręstas ginčas, galimai kompensuoti atsakovės nepatogumai, jei atsakovė tokių patyrė, tačiau šalims susitarti dėl sumos nepavyko. Nurodo, jog priešprojektiniai pasiūlymai yra parengti kvalifikuoto asmens, jie atitinka visus įstatymo reikalavimus. Ieškovė sutinka atsižvelgti į kompetentingo asmens nustatytus teisės pažeidimus ir pertvarkyti statinį taip, kad jis atitiktų projektą ir įstatymo reikalavimus. Todėl mano, kad atsakovės atsisakymas duoti rašytinį sutikimą, esant šioms aplinkybėms, visiškai neteisėtas. Atkreipia dėmesį, jog šio ginčo esmė nėra žala ar turto nuvertėjimas. Svarbu tai, kad tvorai statyti jokio sutikimo nereikia, jis reikalingas tik dėl atraminės sienelės statybų, dėl kurios ir buvo prašytas atsakovų sutikimas bei jų žodžiu buvo duotas. Nurodo, kad ieškovė niekada nežadėjo atsakovei privežti į jos sklypą žemių ir negalėjo to žadėti, nes tuomet kokia būtų atraminės sienelės paskirtis, kam ji tokia būtų reikalinga. Atsakovai sutikimą statyti statinį ieškovei davė žodžiu, todėl prašo jų atsisakymą pasirašyti rašytinį sutikimą pripažinti neteisėtu ir pripažinti ieškovei teisę derinti priešprojektinius pasiūlymus be atsakovų sutikimo. Ieškinį tenkinus iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Teismui ji paaiškino, kad 2009 metų vasaros pradžioje pasikvietė kaimynus supažindinti su darbais. Kaimynai sutiko dėl tvoros statybų, tam neprieštaravo, tik iš pat pradžių nurodė, kad savo lėšomis prie išlaidų jie neprisidės. Nurodo, kad iki tol, toje pačioje vietoje, buvo kaimynų pastatyta tinklinė tvora, kurią nuėmus kaimynė pasiėmė. Tvorą su pamatu statyti reikėjo, nes jų kieme žaidžia maži vaikai ir gali primesti į atsakovų sklypą įvairių daiktų, atsakovų sklypą plovė vanduo, todėl atraminė sienelė buvo būtina, bet to atsakovai augina bites, nuo kurių ieškovės šeima dažnai nukenčia. Kaimynai niekuomet neinformuoja apie tai, kada ruošiasi atidaryti avilius ar rengiasi medkopiui. Ieškovės vyras šioms bitėms yra alergiškas, dėl įkandimo sukeltos alergijos netgi gulėjęs ligoninėje, todėl jų šeimai tai kelia daug nepatogumų. Tvirtino, jog pastačius tvorą kaimynų bičių pas juos ženkliai sumažėjo.

Atsakovų atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teismui jis nurodė, kad ieškovė statinį pastatė savavališkai, neturėdama tam reikiamų dokumentų. Toks statinys pagal STR priskiriamas Nesudėtingų statinių kategorijai, kurį statant ant sklypų ribos reikalingas kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimas. Nurodo, kad kalba apie tvorą tarp kaimynų buvo, tačiau nebuvo kalbos apie tokį statinį, kuris yra dabar pastatytas. Be to, kai atsakovai jau žadėjo duoti rašytinį sutikimą, tretysis asmuo žadėjo pripilti jų sklypą žemių iki ieškovės sklypo ribos, todėl pas notarę sužinojusi, kad tokia sąlyga į sutikimą nebus įrašyta, atsakovė sutikimą pasirašyti atsisakė. Kai kaimynai tarėsi dėl tvoros, tiksliai neaptarė kokia ji bus, todėl dabar statinys neatitinka to, ko atsakovė tikėjosi. Atlikus vertinimą buvo nustatyta, kad atsakovų žemės sklypo vertė dėl statinio sumažėjo. Dėl nurodyto prašo ieškinį atmesti, o atsakovams priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė V.O. G. prašo ieškinį atmesti, nurodo, kad tai kaimynas sugalvojo tvorą pakeisti, atsakovai sutiko, kad jis tai darytų ir kad tai būtų daroma senosios tvoros vietoje, ant sklypų ribos, vienų ieškovų lėšomis, tačiau nurodo, jog kaimynai tarėsi dėl tvoros su pamatu, ne dėl 3 metrų statinio. Patvirtino, kad naujoji tvora yra pastatyta senosios vietoje, t.y. ant sklypų ribos, kur senoji tvora išstovėjo gal apie 30-40 metų. Pastarąją, pasak atsakovės, statė juodu su vyru, kadangi anksčiau čia gyvenę kaimynai prie tvoros statymo neprisidėjo. Nurodo, kad niekada jokio ginčo dėl to, kad tvora stovi ant sklypų ribos, tarp kaimynų nebuvo. Paaiškina, kad po to, kai kaimynas jau kreipėsi rašytinio sutikimo, tretysis asmuo G. Z. žodžiu buvo prižadėjęs pakelti jos sklypą iki tokio aukščio, kokio yra ieškovės ir trečiojo asmens vaikų sklypas, bet nuvykus pas notarę paaiškėjo, kad tokio susitarimo nėra galimybės įtvirtinti raštu, todėl ji rašytinio sutikimo ir nepasirašė. Patvirtina, kad atsakovai sutiko su tvoros statybomis, bet, jos nuomone, tai turėjo būti normali, gal apie 2 metus aukščio siekianti tvora su neaukštu pamatėliu, o ne tokia, kokia yra dabar.

Atsakovas A. J. G. dalyvavęs bylą nagrinėjant iš esmės prisiekęs sakyti tiesą patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes, t.y. pripažino, kad su kaimynais kalbėjosi apie tvoros keitimą, atsakovai sutiko, kad ieškovė ir tretysis asmuo senosios tvoros vietoje statytų naują tvorą, tačiau tai turėjo būti tvora su pamatu, o ne 2,5 metrų siena. Nurodo, kad iš esmės viską kontroliavo jo žmona, jis laiko, kad tai jos žemė, nes ten jos namai, todėl į ginčą nesikiša. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo asmens VTPSĮ prie AM atstovas prašo sprendimą priimti savo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje nustatytus faktus, kadangi jie jokio intereso byloje neturi, laukia kol įsiteisės byloje priimtas sprendimas. Nurodo, kad tuo laiku, kai buvo surašytas savavališkos statybos aktas, įstatymas nenumatė galimybės statinį įteisinti, tik nugriauti. Tokia galimybė atsirado vėliau, tačiau ieškovei neturint rašytinio atsakovų sutikimo įteisinti šią statybą nėra galimybės. Nurodo, kad gavus tokį sutikimą, ieškovė galėtų įteisinti statybą, nes toks statinys toje vietoje būti teisėtai gali. Mano, kad atsakovės prašymas užpilti jos sklypą žemėmis gali kainuoti apie 100000 Lt, o tai yra labai daug. Nurodo, kad apie tokį atsakovės pageidavimą privežti į jų sklypą žemių jiems tapo žinoma, kai buvo tiriamas anoniminis pranešimas apie neteisėtą statinį. Nurodo, kad jei atraminė sienelė būtų metru paslinkta į ieškovės pusę, tuomet atsakovų sutikimo iš viso nereikėtų.

Tretysis asmuo G. Z. po pertraukos į bylos nagrinėjimą neatvyko, tačiau dalyvavo iš esmės visuose teismo posėdžiuose. Teismui jis paaiškino, kad sugalvojus keisti tvorą, jiedu su žmona susiėjo su kaimynais dėl šio klausimo pasitarti. Atsakovai žinojo kokią tvorą ieškovė ir tretysis asmuo nori statyti, viskas buvo aptarta. Sienelė buvo statoma visą vasarą, tačiau kaimynai jokių pretenzijų nereiškė. Kad reikės rašytinio sutikimo nežinojo, todėl to nesureikšmino, juk kaimynai statybai neprieštaravo. Kai sužinojo vežėsi atsakovę pas notarę, tačiau sutikimo nepasirašė, nes notarė paaiškino, kad atsakovės namo ir žemės dokumentai yra netvarkingi. Kad būtų žadėjęs privežti kaimynams žemių nepamena, nemano, kad galėtų, ar turėtų visiems kaimynams aplink žemių privežti. Dėl šio prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys (dėl bendraatsakovo patikslintas reikalavimas) tenkintinas visiškai.

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

2009 m. vasarą ieškovė ir tretysis asmuo susitarė su atsakovais dėl jų sklypus skiriančios tvoros keitimo. Atsakovai sutiko, kad senosios tvoros vietoje ieškovė ir tretysis asmuo išimtinai savo lėšomis ir darbu pastatytų naują statinį – atraminę sienelę ir tvorą. Ginčo dėl to, jog naujasis statinys stovi senosios tvoros, prieš 30-40 metų statytos atsakovų lėšomis, buvimo vietoje, ant šalių žemės sklypų ribos, tarp šalių nėra. Ieškovei ir trečiajam asmeniui atlikus dalį statybos darbų (išliejus atraminę sienelę ir įtvirtinus stulpelius tvorai), atliekami darbai kompetentingų institucijų patvarkymu buvo sustabdyti ir, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, G. Z. surašytas savavališkos statybos aktas bei ATP protokolas, įpareigojant savavališkai statomą statinį nugriauti. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ieškovė ir tretysis asmuo ėmėsi veiksmų pastatytam statiniui įteisinti: statinio projektui parengti ir statybos leidimui gauti. Dėl šių ieškovė kreipėsi į projektuotoją UAB ,,Niša“ dėl statinio projekto parengimo, kur buvo parengti priešprojektiniai pasiūlymai. Architektui nurodžius, taip pat kreipėsi į gretimo sklypo savininkę V.O. G., kad ši pasirašytų savo duotą sutikimą tvoros ir atraminės sienelės statyboms ant sklypų ribos, tačiau atsakovė pasirašyti tokį sutikimą atsisakė. Atsakovė nurodo, kad žadėdama anksčiau duotą sutikimą įforminti raštu, ji nustatė trečiajam asmeniui sąlygą jos sklypą užpilti žemėmis iki ieškovų žemės sklypo lygio ir tretysis asmuo, pasak atsakovės, žadėjo tą padaryti. Tretysis asmuo ir ieškovė šią aplinkybę neigia, nurodydami, kad jei būtų tokį pažadą davę, tuomet atraminė sienelė netektų prasmės, nes ji ir buvo statoma dėl tarp sklypų esančių aukščių skirtumų, siekiant išvengti ieškovų žemės sklypo nuošliaužų į atsakovų žemės sklypą, t.y. siekiant tokias nuošliaužas sulaikyti. Pasak trečiojo asmens, rašytinis sutikimas tik dėl to nebuvo pasirašytas, kad nuvykus pas notarę ši atsakovei pirma liepė susitvarkyti dokumentus dėl jos turimo žemės sklypo, kurių nesutvarkius nebuvo galima atlikti jokių notarinių veiksmų. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių, kurios byloje detaliau neanalizuotos kaip neturinčios šiai bylai reikšmės, atsakovų rašytinis sutikimas atraminės sienelės ir tvoros statybai ant žemės sklypų ribos nebuvo duotas.

Nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas

Įrodymų tyrimo metu teismo nustatytos faktinės aplinkybės vienareikšmiškai rodo, kad šalys tarpusavio sutarimu susitarė pakeisti buvusią padėtį, nes ieškovės ir trečiojo asmens buvusį tvora (apie 0,5 metro aukščio atsakovės teigimu) netenkino. Taip pat aktualu tai, kad tvora iš esmės nėra naujas statinys atsakovams tik naujos konstrukcijos ir kitokio dydžio, kadangi pati atsakovė patvirtino, kad naujasis statinys pastatytas senojo vietoje, o senasis stovėjo taip pat ant sklypų ribos, dėl to jokio ginčo tarp kaimynų nebuvę,- senąją tvorą buvo pasistatę jiedu su vyru, kaimynai prie jos statybų neprisidėjo. Atsakovė pripažino, kad buvusi padėtis buvo bloga abiems pusėms, kadangi ieškovės vaikai į jų daržą akmenis mėtydavo, o kaimynas skundėsi dėl bičių (T.1,b.l.83). Taip pat patvirtino, kad jai netinka tvora, tik kur aukštesnė, kur žemesnė atsakovė neprieštaravo, kad tokia toje vietoje ir liktų (T.1,b.l.83 antra pusė). Pagal Marijampolės savivaldybės administracijos statytojams išduotus Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. ArL-284-(12.4.)(b.l.9), matyti, jog galimai apie pusė pastatyto statinio neviršytų maksimalios aukštingumo ribos ir atsitiktų įstatymo reikalavimus. Ieškovė ir tretysis asmuo patvirtino, kad jie yra pasirengę likusią dalį pertvarkyti taip, kad ji atitiktų aukštingumo reikalavimus bei projektinę dokumentaciją, t.y. yra pasirengę sužeminti pastatytą atraminę sienelę taip, kad ši, kartu su tvoros segmentu, neviršytų savivaldybės patvirtintų aukštingumo reikalavimų, siūlė atsakovams ginčą užbaigti taikiai bei sumokėti kompensaciją už atsakovės dėl statinio statybos galimai patirtus nemalonumus. Atsakovė nurodo, kad ir atlikus šiuos pakeitimus, t.y. pertvarkius statinį pagal įstatymų reikalavimus, naujasis statinys jai vis tiek netiks, nes jos nuomone jis turėtų būti žemesnis, toks kokį ji įsivaizduoja. Atsakovė taip pat pripažino, kad tretysis asmuo pats nebūtų sugalvojęs išpilti jai sklypo žemėmis, tik kai jam parašo reikėjo, tada žadėjo tą padaryti (T.1b.l.84). Atsakovai taip pat pripažįsta, jog pagal susitarimą turėjo būti nedidelė apie 1-1,5 metro aukščio tvora ir pamatas (T., b.l.91 antra pusė). Kad apie tvoros reikalus su kaimynais kalbėjosi 4 kartus (T.2, b.l.91 antra pusė). Teismas sprendžia, jog šioje byloje nėra svarbus derybų tarp kaimynų klausimas po to, kai ieškovė ir tretysis asmuo kreipėsi į atsakovus dėl prieš statybų pradžią atsakovų žodžiu išreikšto sutikimo statyti tvorą ir atraminę sienelę įforminimo rašytinę forma, taip pat nėra aktualu tai, kad pastatytas statinys, kuri ieškovė siekia įteisinti šiuo metu neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi būtent statinio statybos įteisinimo šiuo ieškiniu ir siekia ieškovė (padaryti atitinkantį įstatymo reikalavimus, priešingu atveju tai vis tiek bus savavališka statyba, LR Statybos įstatymo 2 str. 71 d.), o šio atitikimą tokiems reikalavimams turi pareigą vertinti šioje byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas dalyvauti VTPSĮ, tačiau tik po to, kai ieškovė tinkamai įgyvendins teisę statyti, t.y. turės įstatymų nustatyta tvarka parengtą statinio projektą ir išduotą statybos leidimą. Šių neturint tretysis asmuo negali tikrinti statybos atitikimo projekto reikalavimams, nes tokio nėra, o pati statyba de facto yra neteisėta. Šios bylos dalykas – ar šalys, prieš pradedant tvoros ir atraminės sienelės statybos darbus tarėsi dėl tokio statinio statybų ant kaimynų sklypų ribos, t.y. ar atsakovai sutiko, kad ant jų žemės sklypo ribos būtų statoma tvora su pamatu (atramine sienele). Statinio konstrukcija, naudojamos jo statybai medžiagos ar kiti panašūs dalykai nėra rašytinio sutikimo statyti atraminę sienelę ant kaimyninių sklypų ribos sudedamoji dalis, kadangi yra reglamentuojami teisės normomis ir ribojami savivaldos institucijų priimtais teisės aktais. Įteisinus statybą ir atsakovams manant, kad pastatytas statinys pažeidžia jų teises, šios gali būti ginamos negatorinio ieškinio pagrindu.

Byloje apklaustas statinio projektą (priešprojektinius pasiūlymus) rengiantis kompetentingas tokiems darbams atlikti UAB ,,Niša“ architektas S.Tamkvaitis atsakingai patvirtino, kad parengti priešprojektiniai pasiūlymai visiškai atitinka įstatymų reikalavimus, o projektu jie taptų nedelsiant po to, kai ieškovė pateiks rašytinį kaimynų sutikimą. Tai reiškia, jog atsakovų duoto sutikimo statyti statinį fakto nustatymas, leis ieškovei realizuoti jų suteiktą statymo ant sklypų ribos teisę. Kartu tai reiškia, jog galimybė įteisinti statybą visiškai priklauso nuo atsakovų sutikimo buvimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-10-11 civ. byloje Nr. 3K-3-379/2011 ir 2011-10-18 civ. byloje Nr. 3K-3-393/2011 priimtose nutartyse konstatavęs būtinybę suvienodinti iki tol nenuoseklią teismų praktiką išaiškino, kad ,,kad STR 1.01.07:2002 1 priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu; civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti; statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi.“ Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog ,,pirmiau nurodytame įstatymo lydimajame teisės akte įtvirtintas reikalavimas nukreiptas atraminės sienutės statybos interesą turinčiam suinteresuotam asmeniui reiškia, kad, gavęs gretimo žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą, jis įgyja statymo teisę, kuri nėra ginčijama. Gretimo žemės sklypo savininko duotas rašytinis sutikimas išreiškia jo valią dėl statybos ant žemės sklypo ribos, minėta, jis sukuria statymo teisę tokį interesą turinčiam asmeniui. Toks rašytinis sutikimas traktuotinas vienašaliu sandoriu, sukuriančiu pareigą jį sudariusiam asmeniui, t. y. rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tas teises, kurias rašytinis sutikimas sukuria jo adresatui, o pastarasis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 straipsnis 3,4 dalys). (...)Tai, kad statymo teisės įgyvendinimo poreikį turintis asmuo nėra gavęs gretimo žemės sklypo savininko rašytine forma išreikšto sutikimo statyti nesudėtingą statinį ant žemės sklypo ribos, nereiškia, kad toks sutikimas apskritai nebuvo duotas, nes jis gali būti išreikštas ir žodine forma.“ Minėta, jog teismas nustatė, kad prieš pradėdami naujos tvoros su atramine sienele statybos darbus ieškovai tarėsi dėl šio statinio statybos su atsakovais ir gavo jų žodinį sutikimą statyti statinį ant sklypų ribos. Nors išsamiai ir nedetalizuodamos, šalys preliminariai aptarė statinio pagrindinius bruožus. Šias aplinkybes teismui atsakovai patvirtino ne tik apklausiami teismo posėdyje žodžiu, tačiau ir raštu (T.2,b.l.52-55,b.l.91 antra pusė). Tai reiškia, kad pripažinę davę kaimynams sutikimą žodžiu vietoje senos tvoros statyti naują ir kitokią tvorą su atramine sienele ant sklypų ribos (buvo neaukšta tinklo tvora, susitarė statyti tvorą su atramine sienele), atsakovai nebegali trukdyti ieškovei ir trečiajam asmeniui įgyvendinti šią teisę, nebegali kelti papildomų reikalavimų šiems prašant įforminti duotą sutikimą raštu, tačiau turi teisę reikalauti, kad statyba būtų vykdoma įstatymo nustatyta tvarka ir kreiptis į atitinkamas kompetentingas institucijas, kad šios patikrintų statybos teisėtumą. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškinys iš esmės tenkintinas nustatant, kad atraminės sienelės ir tvoros statybos darbai ant žemės sklypų unikalus Nr.1801-0013-002, dalinės nuosavybės teise priklausančio mažamečiams L. ir M. Z., atstovaujamiems įstatyminės atstovės V. Z. ir unikalus Nr. 1801-0013-0009, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio sutuoktiniams V. O. G. ir A. J. G. ribos, atliekami turint kaimyninio žemės sklypo savininkų V. O. G. ir A. J. G. sutikimą dėl atraminės sienelės ir tvoros statybos ant sklypų ribos. Nustačius, kad statybos darbai ant žemės sklypų ribos atliekami turint kaimynų sutikimą dėl tokių darbų vykdymo, teismas sprendžia, jog atskiras pripažinimas atsakovų atsisakymo pasirašyti rašytinį sutikimą atraminei sienelei ir tvorai statyti neteisėtu, pats savaime (kaip nesukursiantis teisinių pasekmių) nėra reikalingas. Šiuo teismo sprendimu nustatyto fakto pagrindu statytojas turi teisę tęsti statybos įteisinimo darbus (parengti projektą, gauti statybos leidimą ir užbaigti nesudėtingo statinio statybą laikantis esminių statinio projekto sprendinių).

Šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Ieškovė byloje turėjo 1952 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš kurių: 137 Lt žyminis mokestis, T.1,b.l.5, 1815 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, T.1,b.l.56, T.2, b.l.4, 101,102.

Atsakovai pateikė įrodymus, kad byloje turėjo 2280 Lt išlaidų. Byloje atsakovei buvo teikta antrinė teisinė pagalba pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau - Tarnybos) sprendimą 2011-08-24 Nr. TP-2-(2.2.)-11-t-2495-9425, valstybei apmokant 50 proc. išlaidų, pareiškėjai skiriant advokatę Viliją Jurčikonienę (T.1,b.l.58-59). 2011-10-25 Tarnybos sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-11-P-2495-47193, atsakovei manant, kad paskirtoji advokatė turi priešingą teisinį interesą, atsakovei advokatė pakeista, skiriant ją atstovauti advokatę Stanislovą Staniukynienę (T.1,b.l.75), taip pat pateikta Tarnybos 2011-12-08 pažyma, jog išlaidos už advokatės atstovavimą sudaro 160 Lt, iš kurių 80Lt turi sumokėti pati atsakovė (T.1, b.l.76,101, 102, T.2,b.l.86). Atsakovė šį įpareigojimą yra įvykdžiusi (T.2, b.l.86). Šios teisinės pagalbos teikimas atsakovei nutrauktas 2012-01-30 (T.1,b.l.103, T.2,b.l.85). 2012-01-11 atsakovė sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Renu Bradūnu (T.2,b.l.2), dėl kurio teiktos teisinė pagalbos turėjo 1500 Lt išlaidų (T.2,b.l.103,104). Atsakovė šioje byloje taip pat pateikė nekilojamojo turto vertintojo atliktą daromos žalos dydžio nustatymo ataskaitą, kuri nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir už kurios atlikimą atsakovė sumokėjo 700 Lt (T.2,b.l.87,88,96).

Ieškinį iš esmės tenkinus ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos 1952 Lt, kurios, įvertinus bylos pobūdį, suteiktų teisinių paslaugų kiekį ir kompleksiškumą, surengtų įvykusių bei dėl atsakovės nuolat keičiamų atstovų keliskart nevykusių teismo posėdžių kiekį (apskaičiuota bendra atstovavimo ieškovei teisme trukmė 6 val. 40 minučių), neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, jai priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. po 976 Lt iš kiekvieno. Iš atsakovų taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei viso 29,65 Lt, iš kiekvieno atsakovo šią sumą priteisiant lygiomis dalimis (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d., pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, T.1, b.l.1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi virš išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 str. 1 d., 270 str., 275 str. 1 d.,

nusprendžia:

Ieškinį (patikslintą reikalavimą) tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atraminės sienelės ir tvoros statybos darbai ant žemės sklypų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklausančio mažamečiams L. ir M. Z. ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio sutuoktiniams V. O. G. ir A. J. G. ribos atliekami turint kaimyninio žemės sklypo savininkų V. O. G., a.k(duomenys neskelbtini) ir A. J. G., a.k(duomenys neskelbtini) sutikimą dėl tokio statinio statybos ant šių sklypų ribos.

Priteisti iš atsakovų V. O. G., a.k(duomenys neskelbtini) ir A. J. G., a.k(duomenys neskelbtini), viso 1952 Lt lygiomis dalimis, t.y. po 976 Lt (devynis šimtus septyniasdešimt šešis litus) iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidas ieškovei V. Z., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Marijampolės m. Spaudos g. 14.

Priteisti iš atsakovų V. O. G., a.k(duomenys neskelbtini) ir A. J. G., a.k(duomenys neskelbtini), viso 29,65 Lt (dvidešimt devynis litus, 65 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, iš kiekvieno šią sumą išieškant lygiomis dalimis (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k.188659752, sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Eridana Paltanavičienė