- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-258/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kelio“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Hansa lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos vandenys“, uždarajai akcinei bendrovei „Kelias“
- Advokatai
- Valentinas Baltrūnas, Jūratė Valančiūtė
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-278-280/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kelio“ restoranai (pakeistas pavadinimas į UAB „Via Unica“), tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Hansa lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos vandenys“, uždarajai akcinei bendrovei „Kelias“ dėl netesybų (baudos) bei nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Kelio“ restoranai (pakeistas pavadinimas į UAB „Via Unica“) kreipėsi ieškovas UAB „Interselas“ ir prašė priteisti iš atsakovo 300 000 Lt sumą, kaip baudą už prievolės neįvykdymą pagal sutartį, 36 963 Lt nuostolių atlyginimui, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 5 d. tarp UAB „Interselas“ , UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „Kelio“ restoranai buvo sudaryta nekilnojamojo turto - nebaigto rekonstruoti pastato, esančio Smėlynės g. 112, Panevėžyje, pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovas UAB „Interselas“ pirktą daiktą valdo lizingo sutarties su UAB „Hansa lizingas“ pagrindu. Sutarties 3.1.3 punktu atsakovas įsipareigojo iki 2007 m. vasario 1 d. baigti rekonstruoti parduodamą objektą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti statinius tinkamais naudoti ir tuo pačiu prisiėmė sau sutartinę atsakomybę už prievolės neįvykdymą – besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 300 000 Lt sumą, kaip baudą už prievolės neįvykdymą bei papildomai padengti visus dėl objekto nepridavimo eksploatacijai iki 2007 m. vasario 1 d. atsiradusius nuostolius. Atsakovas 2006 m. gruodžio 4 d. pranešime „Dėl trukdymo pripažinti pastatą tinkamu naudoti“ nurodė, kad tuo atveju, jeigu UAB „Interselas“ ar UAB „Helvina“ nepašalins tame pranešime nurodytų trūkumų, bus laikoma, kad pastato pripažinti tinkamu naudoti neįmanoma ne dėl UAB „Kelio“ restoranai kaltės ir, kad teisinė atsakomybė pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra negalima. Ieškovas 2007 m. sausio 29 d. raštu informavo atsakovą, kad dėl UAB „Helvina“ nuomojamose patalpose vykdomos veiklos specifikos ieškovas nėra atsakingas ir todėl neturi teisės įtakoti šios įmonės veiklos, kadangi tokia teisė yra suteikta tik specialioms valstybinėms institucijoms. Be to, patalpų/pastato 2005 m. gegužės 9 d. nuomos sutartis, pasirašyta tarp UAB „Helvina“ ir UAB „Kelio“ restoranai patvirtina, kad atsakovas pastato pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną žinojo apie UAB „Helvina“, kaip nuomininką, ir jo vykdomą veiklą, todėl atsakovo nurodyta aplinkybė negali būti laikoma objektyvia ir pateisinama priežastimi, dėl kurios jis negalėjo įvykdyti sutartinio įsipareigojimo. Po 2006 m. rugsėjo 5 d. sutarties pasirašymo paaiškėjo, kad atitinkamos valstybinės institucijos nebereikalauja parengti šviesoforinės signalizacijos įrenginio Smėlynės-S.Kerbedžio g. sankryžoje rekonstrukcijos techninio darbo projekto ir jį įgyvendinti. UAB „Kelio“ restoranai generalinei direktorei D. K. 2006 m. rugsėjo 13 d. buvo išduotas įgaliojimas atstovauti dėl UAB „Hansa lizingas“ nuosavybės teise įgyto turto, pakeičiant registro įrašus, įregistruojant pripažinimo tinkamu naudoti aktą, taip pat atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Atsakovas įstatymų nustatyta tvarka neįregistravo parduotų statinių tinkamais naudoti iki 2007 m. vasario 1 d., nenurodė jokių aplinkybių ir/ar galimų trečiųjų asmenų trukdymų, kuriems esant atsakovo sutartinė civilinė atsakomybė, numatyta 3.1.3 punkte, būtų negalima. Pastato teisinę registraciją už atsakovą buvo priverstas atlikti ieškovas, todėl atsakovas, pasak ieškovo, už sutartinės prievolės neįvykdymą turi sumokėti 300 000 Lt baudą. Po pastato pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo praėjus maždaug 4 mėnesiams paaiškėjo, jog atsakovas pažeidė sutarties 4.5 punktą: iš jo įsigytam pastatui priklausantis vandens ir nuotekų vamzdynas (vandentiekio įvadas) yra įrengtas UAB „Kelias“ nuosavybės teise priklausančioje patalpoje. Tik UAB „Kelias“ gali su UAB „Aukštaitijos vandenys“ sudaryti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį, todėl tai yra pagrindas nutraukti vandens tiekimą į nupirktą pastatą. Jeigu ieškovas tai būtų žinojęs, pastato nebūtų pirkęs, nes pastatas yra visuomeninės paskirties. Paaiškėjus šiai aplinkybei, ieškovas buvo priverstas įsirengti naują vandentiekio įvadą, dėl ko patyrė 36 963,16 Lt nuostolių, dėl kurių atsakingas atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir nusprendė priteisti iš UAB „Interselas“ atsakovui UAB „Via Unica“ 4 500 Lt atstovavimo išlaidų ir į valstybės biudžetą 157,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas sprendime nurodė, kad iki 2007 m. vasario 1 d. faktiškai buvo surašytas, bet nepasirašytas visų komisijos narių prekybinio pastato rūsio, antrojo-trečiojo aukštų rekonstrukcijos Smėlynės g. 112, Panevėžys pripažinimo tinkamu naudoti aktas todėl, kad parduoto pastato cokoliniame aukšte patalpas nuomojo UAB „Helvina“, kur atidaryta dažų parduotuvė, patalpose buvo laikomos ypač degios ir labai degios medžiagos ir dėl to Panevėžio Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininkas nesutiko pasirašyti akto iki bus pašalintas šis pažeidimas. 2006 m. spalio 31 d., lapkričio 29 d., 2007 m. sausio 31 d. atsakovas prašė Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovo patikrinti statinio priešgaisrinį stovį ir priimti eksploatavimui. Atsakovas ėmėsi priemonių, kad nustatytas pažeidimas būtų pašalintas, o pats jų pašalinti tiesiogiai negalėjo. Tad teismas padarė išvadą, kad atsakovo kaltės dėl sutarties 3.1.3 punkto pažeidimo nėra. Pastato pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta pastato pripažinimo tinkamu naudoti data - 2006 m. spalio 20 d. Šią dieną iš esmės pastatas buvo baigtas rekonstruoti ir tinkamas naudoti, buvo naudojamas pagal paskirtį, tik buvo nustatyti pažeidimai jį eksploatuojant. Atsakovas informavo ieškovą apie netinkamo eksploatavimo aplinkybes 2006 m. gruodžio 4 d. raštu, bet ieškovas 2007 m. sausio 29 d. raštu nurodė atsakovei, kad jis neatsakingas už UAB „Helvina“ veiklą. 2006 m. rugsėjo 1 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktu patalpas UAB „Helvinai“ perdavė ieškovas, pakeisdamas 2005 m. gegužės 9 d. su atsakovu sudarytą šių patalpų nuomos sutartį. 2007 m. vasario 20 d. PGT tarnybiniu pranešimu konstatuota, kad pažeidimai pašalinti. Tą pačią dieną atsakovas UAB „Via Unica“ ėmėsi priemonių užbaigti pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą, atlikti teisinę registraciją, bet to negalėjo padaryti, nes ieškovas neleido. Po 2007 m. vasario 1 d. UAB „Interselas“ perėmė iš trečiojo asmens UAB „Kelias“ dokumentus, reikalingus pastatui pripažinti tinkamu naudoti, patys užbaigė statinių įteisinimo procesą. Teismas nurodė, kad formaliai sutarties 3.1.3 punkto pažeidimas pasireiškia ne tuo, kad atsakovas UAB „Via Unica“ neįvykdė savo įsipareigojimų, numatytų šiame punkte, bet dėl to, kad iki 2007 m. vasario 1 d. nebuvo Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pasirašytas pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir atlikta teisinė registracija dėl tos priežasties, kad pastato priešgaisrinę būklę pažeidė pastato, kurį tuo metu valdė jau ieškovas, nuomininkė UAB „Helvina“, o ne dėl to, kad nebaigti rekonstrukcijos darbai ir atsakovas nesiėmė priemonių pastatams įteisinti. Pasak teismo, pardavėjas, kaip verslininkas, negali atsakyti be kaltės, nes sutartimi neįtvirtinta atsakomybė be kaltės, o sutartyje nustatytos netesybos kaltajai šaliai už prievolės rekonstruoti pastatą ir jį įteisinti nustatytu terminu pažeidimą (CK 6.258 str. 1 d.). Ieškovas pažeidė CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendradarbiavimo ir kooperavimosi principą, vykdant sutartį, nes įgaliojimas D. K. buvo išduotas 2006 m. spalio mėnesiui. Gavęs pranešimą apie UAB „Helvina“ neteisėtus veiksmus iš atsakovo atstovės, ieškovas reikalavo besąlygiškai vykdyti sutartį CK 6.206 str., CK 6.258 str. 4 d.). Ieškovas UAB „Interselas“ 2006 m. rugsėjo 14 d. pareikalavo iš trečiojo asmens UAB „Kelias“ pasirašyti sutartį dėl elektros energijos ir šalto vandens tiekimo iki 2006 m. rugsėjo 20 d., pagrasindamas nutraukti šalto vandens tiekimą UAB „Kelias“. Tai liudija, kad ieškovas, būdamas atidus ir rūpestingas galėjo žinoti ir žinojo, kad vanduo teikiamas nuo UAB „Kelias“ patalpose esančio įvado į visus korpusus Smėlynės 112, o ne tik į jo pirktą korpusą, kad įvadas yra ne ieškovo patalpoje ir tokia padėtis jį tuo metu tenkino. Tuoj po daikto įgijimo jis priėmė į darbą atsakovo darbuotoją, prižiūrintį ginčo sistemą. Ieškovas siekė paties nurodytomis sąlygomis sudaryti sutartis su kitais vandens naudotojais: patalpų nuomininkais ir kitų patalpų savininkais. Atskiro įvado įvedimas nėra susijęs su tuo, kad atsakovas pažeidė sutartį, nuslėpdamas parduodamo daikto trūkumus. Nenustatyta, kad ieškovui daiktas parduotas kaip turintis atskirą vandens ir nuotekų įvadą, be kurio negalimas tinkamas jo valdomo pastato aprūpinimas vandeniu. Sutarties 4.5 punkto nuostata nebuvo nepažeista (CK 6.200 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Interselas“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti.
1. Teismas nesivadovavo materialinės teisės normomis, įrodymų vertinimo principais ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (2007 m. lapkričio 15 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-413-2007, 2006 m. spalio 18 d. civ. b. Nr. 3K-522-2006). Teismas, konstatuodamas sutarties 3.1.3 punkto pažeidimą, padarė nepagrįstas išvadas dėl pažeidimo priežasčių, neatsižvelgė į tai, kad, nesant sutarties 3.1.3 punkto, pirkėjas pastato nebūtų pirkęs arba už jį nebūtų tiek mokėjęs, tai pat į tai, kad pastato, kuris yra visuomeninės paskirties, eksploatacija yra negalima, jeigu pastatas nepriimtas valstybinės komisijos ir nepripažintas tinkamu naudotis.
2. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo nerūpestingumo ir neatsakingumo, kurie pasireiškė tuo, kad, pasirašius 2006 m. rugsėjo 5 d. pastato pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas tik po trijų mėnesių atsiuntė UAB Interselas“ 2006 m. gruodžio 4 d. pranešimą „Dėl trukdymo pripažinti pastatą tinkamu naudoti“. Teismas nevertino to, jog apie nuomininką UAB „Helvina“ atsakovas žinojo arba privalėjo žinoti pastato pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną, tad šios aplinkybės teismas negalėjo pripažinti objektyvia ir pateisinama priežastimi, dėl kurios atsakovas negalėjo įvykdyti sutartinio įsipareigojimo. Ieškovas 2005 m. gegužės 9 d. patalpų nuomos sutarties nekeitė, ką patvirtina aplinkybė, kad nuomininkas UAB „Helvina“ vadovavosi minėtos su UAB „Kelio“ restoranai sudarytos nuomos sutarties 15.3 punktu. Nuomininkė nuo 2005 m. gegužės 9 d. užsiėmė ta pačia veikla. 2005 m. liepos 13 d. pastato pridavimo tinkamu naudoti akte taip pat nebuvo visų parašų, o pastatas buvo eksploatuojamas, esant 98 proc. baigtumui. D. K. maždaug 4 mėnesius nesiėmė jokių priemonių, kad sutartinė prievolė būtų įvykdyta, o tai ir įrodo atsakovo nerūpestingumą.
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turėjo teisę laisvai sudaryti sutartį ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, t.y. susitarti dėl sutarties 3.1.3 punkto (CK 6.159 str.). Atsakovas šalių sudarytos sutarties ar jos sąlygų neginčijo. Sutartyje nenurodytos aplinkybės ir/ar galimi trečiųjų asmenų trukdymai, kuriems esant atsakovo sutartinė civilinė atsakomybė, numatyta 3.1.3 punkte, būtų negalima, o atsakovas nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiančių, jog prievolės negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.
4. Remiantis CK 6.256 straipsnio 4 dalimi, skolininkas turi pareigą įrodyti, kad nebuvo jo kaltės. Atsakovas jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Sutarties 3.1.3 punkte numatyta pardavėjo atsakomybė be kaltės. Atsakovas privalėjo įvertinti savo galimybes per 5 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos įregistruoti statinius tinkamais naudoti. Atsakovui buvo sudarytos visos galimybės sutarties 3.1.3 punkte numatytam įsipareigojimui įvykdyti. Teismas nepagrįstai nurodė, jog įregistruoti statinių neleido ieškovas, nes tuo metu, kai atsakovo atstovė direktorė D.K. 2007 m. vasario 20 d. kreipėsi į ieškovą su prašymu dėl akto perdavimo, sutartinės prievolės įvykdymo terminas atsakovui jau buvo pasibaigęs.
5. Teismas nepagrįstai vadovavosi Panevėžio PGT adresuotais 2006 m. spalio 31 d. ir 2006 m. lapkričio 29 d. raštais, nes, ieškovui prašant, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių raštų įteikimo adresatui faktą. Kadangi tik ant 2007 m. sausio 31 d. rašto yra tarnybos spaudas, tai įrodo, kad atsakovas faktiškai penkis mėnesius nesiėmė jokių priemonių sutartinei prievolei įvykdyti. Atsakovas, o ne ieškovas nuo pat pradžių sąmoningai ignoravo bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų laikymąsi: direktorė D. K. 2006 m. gruodžio mėn. iki vasario mėn. pradžios buvo išvykusi poilsiauti į Indiją, įgaliojimas A. V. buvo išduotas tik 2007 m. sausio 31 d.
6. Teismas nepagrįstai sprendime nurodo, kad ieškovas grasino atsakovui, kadangi tai neparemta byloje esančiais įrodymais, be to, dėl tokios atsakovo ir trečiojo asmens sąvokos ieškovas teismo posėdyje yra pareiškęs pastabą.
7. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas galėjo žinoti ir žinojo apie įvado priklausymą trečiajam asmeniui ir kad ieškovą tai tenkino. Apie vandentiekio įvado priklausymą konkrečiam subjektui nežinojo pats vandentiekio įvado savininkas UAB „Kelias“, ką patvirtina byloje esanti 2006 m. spalio 25 d. sutartis dėl šalto vandens tiekimo. UAB „Aukštaitijos vandenys“ ieškovui nuolat siųsdavo sąskaitas faktūras, tad nekilo abejonių dėl galimo sutarties nutraukimo. Tik praėjus maždaug 4 mėnesiams nuo pastato įsigijimo, UAB „Kelias“ nurodo, jog yra savininkas bei vienintelis teisėtas vandens įvado Smėlynės g. 112, Panevėžyje valdytojas ir prašė UAB „Aukštaitijos vandenys“ sudaryti sutartį dėl vandens tiekimo. Dėl šios priežasties 2007 m. sausio 22 d. raštu ieškovas buvo informuotas apie vandens tiekimo sutarties nutraukimą, nuo kada ir laikytina, kad jam tapo žinoma, kad vandentiekio įvadas priklauso UAB „Kelias“ ir nuo to momento ieškovui paaiškėjo nupirkto pastato esminiai trūkumai, dėl kurių yra atsakingas atsakovas. Teismas neįvertino, kad, žinodamas pastato trūkumus ir nesat sutarties 4.5 punkto, pirkėjas šio pastato nebūtų pirkęs arba už jį nebūtų tiek mokėjęs. Dėl nuslėpto fakto, sudarant sutartį, apie teisėtą vandentiekio įvado valdytoją ieškovas buvo priverstas įsirengti naują vandentiekio įvadą į pastatą ir patyrė 36 963,16 Lt nuostolių, ką patvirtinta byloje esantys įrodymai. Atsakovas neįvykdė sutarties 4.5 punkte nustatytos pareigos CK 6.248 str. 3 d., 6.256 str. 4 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Via Unica“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra šio kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų.
Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.
Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atmesdamas šioje byloje ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“ pareikštą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Via Unica“ dėl netesybų (baudos) bei nuostolių, iš esmės pripažino, kad buvo pažeistas 2006 m. rugsėjo 5 d. šalių sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 3.1.3 punkto, kuriuo atsakovas įsipareigojo iki 2007 m. vasario 1 d. baigti rekonstruoti parduodamą objektą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti statinius tinkamais naudoti, reikalavimas ir padarė išvadą, kad dėl šio pažeidimo nėra atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Via Unica“ kaltės. Teismas savo sprendime taip pat nurodė, kad sutarties 3.1.3 punkto pažeidimas pasireiškia ne tuo, kad atsakovas UAB „Via Unica“ neįvykdė savo įsipareigojimų, numatytų šiame punkte, bet tuo, kad iki 2007 m. vasario 1 d. nebuvo Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pasirašytas pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir atlikta teisinė registracija dėl tos priežasties, kad pastato priešgaisrinę būklę pažeidė pastato, kurį tuo metu valdė jau ieškovas, nuomininkė UAB „Helvina“. Tokia savo išvada pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą tarp ieškovo ir atsakovo dėl jų sudarytos dvišalės sutarties vykdymo ir atsakomybės, kylančios, neįvykdžius iš šios sutarties kilusios prievolės, iš esmės nusprendė, kad dėl šios prievolės neįvykdymo yra trečiojo asmens, nesančio sutarties šalimi ir neįtraukto dalyvauti šioje byloje – uždarosios akcinės bendrovės ,,Helvina“ kaltė. Padaręs tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas iš esmės nusprendė dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Helvina“ teisių ir pareigų, t.y. nustatė šios bendrovės kaltę dėl to, kad ieškovui parduotas ir šiuo metu jam nuosavybės teise priklausantis pastatas nebuvo laiku įstatymo nustatyta tvarka pripažintas tinkamu naudoti, o toks kaltės nustatymas minėtai bendrovei gali sukelti teisines pasekmes: ieškovas, dėl prievolės neįvykdymo galimai patyręs nuostolių, tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindu gali šių nuostolių atlyginimo pareikalauti iš UAB ,,Helvina“. Kaip jau minėta, atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.). Todėl dėl kitų ieškovo UAB ,,Interselas“ apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, kuriais apeliantas grindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimą, teisėjų kolegija nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo.