- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- I-1427-394/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00750-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonė Registrų centras
- Kategorijos
- 19.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Arvydo Martinavičiaus,
dalyvaujant atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo atstovei Irenai Kučinskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. patikslintą skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo - Valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. S. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (29-31 b. l.), prašydamas panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (8.6.16.) ŠS-247 bei Valstybės įmonės Registrų centras 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. cspr1-80 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas 2017 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (8.6.16.) ŠS-247 atmetė jo prašymą įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į karvidę su sandėliu ir priestatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), mėšlidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), tranšėją pašarams (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), vandens bokštą (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančius (duomenys neskelbiami). Atsakovas atmetimo pagrindu nurodė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, kurioje pažymėta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Atsakovas padarė išvadą, kad kadastro tvarkytojui nepateikta prašomų įregistruoti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų byla, teritoriniam registratoriui pateiktų dokumentų pagrindu prašomų įregistruoti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre registruojamas pats nekilnojamasis daiktas. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centras, nurodydamas, kad prašymą įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybė teises teikė priimto teismo sprendimo pagrindu, be to, atsakovui buvo pateikta prašomų įregistruoti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų byla, tačiau centrinis registratorius 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. cspr1-80 skundą atmetė, nurodė, kad pareiškėjas kartu su prašymu teritoriniam registratoriui nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka suformuotos nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos. Skundžiamas sprendimas, kaip individualus administracinis aktas, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir turi turinio trūkumų, nes nepasisakyta dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad kadastro duomenų byla teritoriniam registratoriui yra pateikta ir tai patvirtina pareiškėjo nurodyti duomenys. Iš skundžiamo akto nėra aišku, koks šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai, skundžiamas aktas nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), nurodyti teisės aktų pažeidimai abstraktūs, perkeliant į skundžiamą aktą teisės aktų formuluotes, netgi straipsnių sąvokas, tačiau konkretūs teisės aktų pažeidimai nėra apibrėžti ir išskirti. Be to, apsiribota tik tuo, kad pareiškėjas nepateikė kadastro duomenų bylos, nors pareiškėjas nurodė, jog atsakovas tokią bylą turi, iš to seka, kad skundžiamame sprendime pareiškėjui neišaiškinama, kodėl kadastro duomenų buvimas pas atsakovą nėra pakankamas ir kadastro duomenų bylą reikia teikti dar kartą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad prašomų įregistruoti pastatų kadastrinius matavimus atliko maždaug prieš du metus, kadastro duomenų bylą dviem egzemplioriais pateikė Joniškio rajono apylinkės teismui į bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, toje byloje dalyvavo ir valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas, todėl pastarajam kadastro duomenų byla buvo perduota per Joniškio rajono apylinkės teismą ir atsakovas tokią bylą turi. Be to, dėl nuosavybės teisių į nurodytus pastatus įregistravimo į Registrų centro Šiaulių filialą jis kreipėsi ir anksčiau, teikė ir kadastro duomenų bylą, tačiau nuosavybės teisė jam nebuvo įregistruota, bet kadastro duomenų byla turėjo likti Registrų centro Šiaulių filiale. Dar vieną kadastro duomenų bylą (originalą) jis turi pasilikęs sau.
Atsiliepimas
Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas su skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime (33-35 b. l.) ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 13 d. kreipėsi su prašymu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamuosius daiktus - karvidę su sandėliu ir priestatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), mėšlidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), tranšėją pašarams (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), vandens bokštą (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančius (duomenys neskelbiami) ir nuosavybės teises į juos. Pareiškėjas pateikė Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-54-959/2017, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas į prašomus įregistruoti nekilnojamuosius daiktus įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Analogiški reikalavimai įtvirtinti ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84 punkte. Pareiškėjas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos nepateikė, todėl atsakovas 2017 m. vasario 24 d. sprendimu atsisakė pareiškėjo prašymą tenkinti, motyvuodamas tuo, kad nepateikta prašomų įregistruoti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų byla. Nors pareiškėjas teigia, kad prašymą įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos jis teikė teismo sprendimo pagrindu, be to, kadastro duomenų bylą pateikė, tačiau Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 6 d. sprendime nustatė tik pareiškėjo nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus atsiradimo pagal įgyjamąją senatį faktą, bet nesprendė klausimo dėl nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Įrodymų, kad pareiškėjas kartu su 2017 m. vasario 13 d. prašymu atsakovui pateikė ir kadastro duomenų bylą, nepateikta. Teisės aktai, reglamentuojantys registro tvarkytojo veiklą, pareigos nekilnojamojo turto registro tvarkytojui rinkti papildomus duomenis (dokumentus) nenumato.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai nurodė, kad pareiškėjas su prašymais įregistruoti nurodytus pastatus ir nuosavybės teises į juos pirmą kartą kreipėsi 2008 m. birželio 25 d., su prašymu pateikė dvi kadastrinių matavimų bylas, tačiau jo prašymas buvo atmestas, nes pareiškėjas neturėjo pastatų įgijimą patvirtinančių dokumentų. Dar kartą pareiškėjas kreipėsi 2012 m., pateikė kadastrinių duomenų bylą, tačiau joje buvo netinkami duomenys, nuosavybės teises įrodančių dokumentų pareiškėjas ir vėl nepateikė, todėl jo prašymas buvo atmestas. Jeigu prašymas įregistruoti nuosavybės teises netenkinamas, kadastrinių matavimų bylos yra grąžinamos. Prie paskutinio prašymo, gauto 2017-02-13, buvo pridėtas tik Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimas, tačiau kadastrinių matavimų byla pateikta nebuvo.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo patikslintas skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. (8.6.16.) ŠS-247, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir fizinio asmens nuosavybės teises į statinius, ir Valstybės įmonės Registrų centras centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. espr1-80, kuriuo Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. vasario 24 d. sprendimas paliktas galioti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas (nauja redakcija nuo 2001-07-01) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (nauja redakcija nuo 2004-01-01) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, o 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą; dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais, vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, 12 straipsnio 1 dalyje išvardinti dokumentai, kurių pagrindu nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą, tarp kurių paminėtas ir teismo sprendimas, o 2 dalyje nurodyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Kadastro nuostatų 83 punkte įtvirtinta, kad kartu su prašymu įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis vykdytojas kadastro tvarkytojui pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą bei Nuostatų 64.1, 64.2 ir 64.6–64.9 punktuose nurodytus dokumentus, parengtus skaitmenine forma; kadastro tvarkytojas, įrašęs ar pakeitęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, prašymą padavusiam asmeniui grąžina nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir Nuostatų 64.1, 64.2 ir 64.6–64.9 punktuose nurodytus dokumentus, parengtus skaitmenine forma.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas E. S. 2017 m. vasario 13 d. kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialą, prašydamas įregistruoti pastatus, esančius (duomenys neskelbiami) bei fizinio asmens nuosavybės teises į juos, atlikti kitus kadastro tvarkymo darbus bei suteikti kitas paslaugas (36 b. l.). Prašyme nurodyta, kad prie jo pridedamas „Apylinkės teismo 2017-01-06 sprendimas Nr. 2YT-54-959/2017, 1 egz.“. Išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir fizinio asmens nuosavybės teises į juos, 2017 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (8.6.16.) ŠS-247 (5-6 b. l.) Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas nusprendė jį atmesti, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktu, nurodė, kad kadastro tvarkytojui nepateikta prašomų įregistruoti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų byla ir kad teritoriniam registratoriui pateiktų dokumentų pagrindu prašomų įregistruoti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre registruojamas pats nekilnojamasis daiktas. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. cspr1-80 Valstybės įmonės Registrų centras Šiaulių filialo 2017-02-24 sprendimą paliko galioti, nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kartu su prašymu teritoriniam registratoriui nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka suformuotos nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos, todėl prašymas įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto registre negali būti tenkinamas.
Taigi byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas kartu su 2017 m. vasario 13 d. prašymu įregistruoti pastatus, esančius (duomenys neskelbiami) bei fizinio asmens nuosavybės teises į juos, prašomų įregistruoti pastatų kadastro duomenų bylos valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui nepateikė, taip pat nustatyta, kad prašomų įregistruoti pastatų kadastro duomenys nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas teigia, kad kadastro duomenų byla atsakovui buvo pateikta net keletą kartų tiesiogiai ir per Joniškio rajono apylinkės teismą, tačiau jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, o atsakovo atstovė nurodė, kad netenkinus prašymo įregistruoti juridinius faktus, kartu su prašymu pateikti dokumentai yra grąžinami juos pateikusiam asmeniui, taip buvo ir pareiškėjo atveju 2008 ir 2012 metais. Joniškio rajono apylinkės teismui kadastro duomenų bylą (ar jos kopiją) pareiškėjas galėjo teikti kaip procesinių dokumentų priedą, tiek egzempliorių, kad tektų teismui ir po vieną priešingai šaliai (Civilinio proceso kodekso 113 straipsnio 1 ir 2 dalys, 114 straipsnio 1 d.), tačiau toks kadastro duomenų bylos pateikimas, net jeigu vienas jos egzempliorius teismo buvo persiųstas atsakovui, kuris toje byloje dalyvavo suinteresuotu asmeniu, nereiškia, kad kadastro duomenų byla buvo tinkamai pateikta siekiant įregistruoti pastatus bei nuosavybės teises į juos. Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-54-959/2017, kuris buvo pateiktas atsakovui kartu su 2017 m. sausio 13 d. prašymu, nustatė faktą, kad pareiškėjas E. S. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į prašomus įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, t.y. teismo sprendimas patvirtina pareiškėjo nuosavybės teises ir yra dokumentas, kurio pagrindu įregistruojama nuosavybės teisė, tačiau kartu su tokiu dokumentu turi būti pateikiama ir teisės aktų nustatyta tvarka suformuota kadastro duomenų byla, ko įsakmiai reikalauja tiek Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, tiek Kadastro nuostatai. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsakovo sprendimas atmesti pareiškėjo prašymą įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos tuo pagrindu, kad nepateikta kadastro duomenų byla, o prašomų įregistruoti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas nurodo, kad pastatų, esančių (duomenys neskelbiami) kadastro duomenų bylą jis turi, todėl pareiškėjas bet kada gali su prašymu ir kadastro duomenų byla kreiptis į Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialą.
Pareiškėjas teigia, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nes iš skundžiamo akto neaišku, koks yra jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, skundžiamas aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pareiškėjo argumentavimu, nes valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. vasario 24 d. sprendime Nr. (8.6.16.) ŠS-247 yra aiškiai nurodyta, dėl kokių trūkumų pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, nurodytos teisės aktų nuostatos, pagrindžiančios tokį sprendimą, taigi sprendimas negali būti laikomas nemotyvuotu bei teisiškai nepagrįstu, be to, iš pareiškėjo tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu išreiškiamos pozicijos matyti, kad jis aiškiai suvokė, kokių faktinių aplinkybių bei teisės aktų pagrindu yra grindžiamas skundžiamas sprendimas. Tai, kad pareiškėjo netenkina atsakovo sprendime išdėstyti motyvai, nesudaro pagrindo teigti, jog jis neatitinka Viešojo administravimo įstatyme individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.
Išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas 2017 m. vasario 24 d. sprendime Nr. (8.6.16.) ŠS-247 bei centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2017 m. balandžio 11 d. sprendime Nr. cspr1-80 faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, sprendimai priimti pagal atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens kompetenciją, sprendimų turinys iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl naikinti juos nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. S. patikslintą skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. (8.6.16.) ŠS-247 bei Valstybės įmonės Registrų centras 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. cspr1-80 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.