Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Tretysis asmuo ieškovės pusėje A. J. palaikė ieškovės patikslintą ieškinį, prašydamas jį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovė S. P. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atsakovės S. P. priešieškinį palaikė visiškai, prašydamas priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovės S. P. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas bei teismo išlaidas. Paaiškino, kad nuo 2010 m. dirba S. P. žemę, kurią perėmė iš V. V. S. P. pasiūlė jiems dirbti žemę, mokant 300,00 Lt/ha, jie sutiko. Iš pradžių pasirašė iki 2011 m. panaudos sutartį. Rudenį sumokėjo 3 000,00 Lt nuomą ir žemės mokestį. Po to, S. P. nesutiko pasirašyti sutarčių, todėl žemę iki 2014 m. dirbo be sutarčių. S. P. patvirtindavo seniūnijoje, kad jie dirba žemę ir dėl deklaravimo nekilo problemų. 2014 m. S. P. paprašė surašyti panaudos sutartis atgaline data už 2011-2014 m., nes buvo iškviesta į mokesčių inspekciją. 2014 m. sudarė panaudos sutartis, apsėjo žemę. 2014 m. panaudos sutartis įregistravo ieškovė, nes pagal įregistruotas sutartis nurašo trąšas, kurą, pagal tai gaunamas kuras. 2015 m. kovo mėnesį ieškovė gavo įspėjimą, kad S. P. nebenori nuomoti žemės, priežasčių nenurodė. Pasitarę su teisininku, nusiuntė S. P. komercinį pasiūlymą nuomoti žemę, mokant 150,00 Eur/ha ir žemės mokestį. Prirašė, kad sutartis gali būti koreguojama. S. P. į pasiūlymą nereagavo. 2015 m. S. P. uždraudė ieškovei deklaruoti pasėlius. Po to, buvo susitikę ieškovės ir S. P. atstovai, pasirašė raštą, kad S. P. sutinka, jog ieškovė nusiimtų derlių. 2015 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė važiavo pas S. P. tartis dėl žemės nuomos sąlygų. Grįžusi sakė, kad susitarė, sutiko mokėti po 189,00 Eur/ha. Rugsėjo 10-15 d. ieškovė gavo kvietimą į seniūniją, nes S. P. prašė tarpininkauti, kad ieškovė žemės nebesėtų. Tačiau jie buvo jau apsėję S. P. žemę. Prasidėjo skundai į NTŽ, Nacionalinę mokėjimo agentūrą, seniūniją, policiją. Komisija konstatavo, kad žemė ir pasėliai geros būklės. S. P. niekada nereiškė pretenzijų dėl žemės dirbimo kokybės. NŽT pradėjo daryti spaudimą ieškovei, sakė privalai pasitraukti, pripažinti, kad neteisėtai valdai žemę. Jie nesutiko. Grynus pinigus S. P. mokėjo kiekvienais metais, nuveždavo į namus. Veždavo ieškovę jis, kartą vežė dukra. Jis į kambarį pas S. P. neidavo. Jiems žymiai patogiau sudaryti nuomos sutartis, nes gali nurašyti išlaidas. Nuo 2010 m. iki 2015 m. kovo mėnesio jokių konfliktų su S. P. nebuvo. Supranta kuo skiriasi panaudos ir nuomos sutartys. Ieškovė yra sudariusi panaudos sutartį su V. N., pinigų nemoka, bet nuomotojui teikia paslaugas – nuveža pas gydytojus ir t. t. Pagal panaudos sutartis nemokėjo artimiesiems giminaičiams, seniems žmonėms teikdavo įvairias paslaugas. S. P. nesiūlė pirkti žemę. Turi santaupų jis ir dukra, jo mama prisidėtų prie žemės pirkimo. Jei reikės, pinigų gautų greitai. Teisininkas informavo, kad susitarimus reikia sudaryti raštu, bet jie pasitikėjo S. P. Ginčo žemės pardavimas K. nebuvo teisėtas. Ginčo žemės norėjo visada, bet nežinojo kainos.

Atsakovės S. P. atstovas priešieškinį palaikė, prašydamas priteisti iš ieškovės R. J. atsakovės S. P. naudai 1 272,50 Eur nuostolių atlyginimo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į patikslintą ieškinį palaikė, prašydamas ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas atsakovei S. P. Paaiškino, kad ginčo žemė priklausė S. P. tėvams, kurios dalis buvo išnuomota V. V. (Duomenys neskelbtini) mirė S. P. motina, tėvo sveikata taip pat buvo bloga. 2010 m. gegužės mėnesį pas S. P. į namus atvykusi ieškovė paprašė leisti neatlygintinai naudotis ginčo žeme dėl sunkios finansinės padėties. S. P. vykdydama tėvo valią, būdama sunkioje psichologinėje padėtyje po dviejų artimų asmenų netekties, sutiko vykdyti ieškovės prašymą. 2010 m. ginčo sklypai buvo neatlygintinai perleisti naudotis ieškovei. Pirma sutartis buvo sudaryta 2011 m., sutarčių formas pateikė ir jas pildė ieškovė. Sutartys buvo sudarytos abiejų šalių laisva valia. Ieškovė ginčo žeme naudojosi, jokių pinigų už tai nemokėjo, žemės mokestį mokėjo ieškovė. 2014 m. S. P. norėjo ginčo žemę išnuomoti ar pati dirbti. Ieškovė paprašė dar bent metams pratęsti panaudą. S. P. sutiko, bet ne daugiau kaip metams. Ieškovė laisva valia 2014-09-01 vėl užpildė panaudos iki 2015-09-30 sutarčių formas. Šalys neaptarė nuomos mokesčio. Šias panaudos sutartis ieškovė įregistravo Registrų centre. 2015 m. pradžioje S. P. kreipėsi į ieškovę, kad ši, pasibaigus sutarčių terminams, toliau nedirbtų sklypų. Supratusi, kad ieškovė nenusiteikusi geranoriškai, S. P. 2015 m. kovo mėn. išsiuntė ieškovei raštišką pranešimą 2015-09-30 pasibaigus 2014-09-01 panaudos sutartims, atlaisvinti sklypus. Ieškovė, nepaisydama S. P. pozicijos, 2015 m. gegužės mėnesį atsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad ketina toliau naudotis sklypais ir rudenį sės žiemkenčius. S. P. į raštą neatsakė, ieškovės jau pasirašytų nuomos sutarčių projektų nepasirašė. 2015-09-08 S. P. kreipėsi į seniūniją, prašydama informuoti ieškovę apie panaudos sutarčių pabaigą ir sutartinių santykių nutraukimą. Bet ir po to ginčo žemę ieškovė apsėjo. 2015-10-01 S. P. išregistravo panaudos sutartis ir sudarė nuomos sutartis su Reibinių ŽŪB, kuri siūlė geresnes nuomos sąlygas, nei ieškovė (didesnis nuomos mokestis ir ilgesnis nuomos terminas). Reibinių ŽŪB, sudarydama nuomos sutartis, žinojo, kad ieškovė neteisėtai naudojasi S. P. žemės sklypais, todėl nuomos sutartyse nurodyta, kad sklypai savavališkai užimti. Sutarčių šalys tikėjosi, kad ieškovė atlaisvins žemės sklypus. 2016 m. pradžioje S. P. kreipėsi į įvairias institucijas, pranešdama apie pasibaigusias panaudos sutartis, ir prašė spręsti padėtį: 2016 m. balandžio mėnesį S. P. išsiuntė pakartotinį raštą ieškovei, kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, NTŽ, policiją, kreipėsi į antstolį, prašydama perduoti dokumentus ieškovei. S. P. nuo 2015 m. pradžios buvo nuosekli, neketino tęsti sutartinių santykių su ieškove pasibaigus panaudos sutarčių terminui. Reibinių ŽŪB atsisakė nuomos, nes ieškovė neatlaisvino žemės sklypų, todėl 2016 m. liepos mėnesio susitarimu buvo nutrauktos nuomos sutartys. S. P. priėmė sprendimą parduoti ginčo žemę ir kreipėsi į NTŽ. 2016-08-03 S. P. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį su K. Tą dieną niekas neturėjo teisėtų pretenzijų į ginčo sklypus, jie nebuvo areštuoti ar įkeisti, todėl sutartyse nurodė, kad jokių ginčų nėra. Ieškovė, prašydama pripažinti negaliojančiais S. P. ir Reibinių ŽŪB 2016-07-05 susitarimus dėl ginčo sklypų nuomos sutarčių nutraukimo ir grąžinti šalis į pirminę padėtį iki sutarčių sudarymo, siekia, kad S. P. ir Reibinių ŽŪB atsidurtų santykiuose iki nuomos sutarčių sudarymo. Tačiau ši situacija jau yra, nes nuomos sutartys tarp S. P. ir Reibinių ŽŪB nutrauktos ir jos grįžo į ikisutartinę padėtį, todėl reikalavimas niekinis. Kadangi minėtos nuomos sutartys jau nutrauktos, tai nėra pagrindo perkelti ieškovei nuomininko teises ir pareigas tų sutarčių pagrindu. S. P. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovė būtų patyrusi žalą. Neteisėtai naudodamasi S. P. sklypais, ieškovė negali reikalauti nuostolių atlyginimo. Iš neteisės negali atsirasti teisė. Ieškovė neatitinka įstatymo reikalavimų pirkti žemės ūkio paskirties sklypus, todėl jai negali būti perkeliamos pirkėjos teisės ir pareigos į ginčo žemę. Ieškovė neturėjo nuosavybės teise sklypų, kurie ribotųsi su ginčo žeme, nebuvo ginčo žemės teisėta naudotoja. Ieškovė ginčo žemės naudotoja buvo iki 2015-09-30. S. P. prašo taikyti trijų mėnesių senaties terminą reikalavimui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei. 2016-08-08 R. K. pranešimu informavo ieškovę, kad yra naujas ginčo žemės savininkas. Ieškovė 2016-08-12 patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė 2016-08-03 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, 2016-09-29 atsisakė šio reikalavimo, o 2016-12-01 pateikė patikslintą ieškinį su reikalavimu perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas. Trijų mėnesių senaties terminas jau buvo pasibaigęs, svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą, nėra nurodyta. Panaudos gavėjas neturi pirmenybės teisės sudaryti kokią nors sutartį su žemės sklypo savininku. S. P., 2015-10-01 sudariusi nuomos sutartis su Reibinių ŽŪB, dėl neteisėtų ieškovės veiksmų negalėjo gauti nuomos mokesčio, todėl prašo tenkinti priešieškinį. S. P. skiria nuomą nuo panaudos, iš administracinio teisės pažeidimo byloje duotų parodymų turinio matyti, kad buvo sudarytos panaudos sutartys. Jau nuo 2015 m. pavasario tarp ieškovės ir S. P. normalaus bendravimo nebebuvo, net dokumentai ieškovei buvo įteikti per antstolį, notarą, seniūniją. Nesant bendravimo, negalėjo būti ir jokių derybų. Iki 2014 m. ieškovė perduodavo žemės mokestį S. P. grynais, o kilus nesutarimams, nutarė pervesti pavedimu per banką.

Atsakovų R. K. ir I. K. atstovė atsiliepimą į patikslintą ieškinį palaikė, prašydama patikslintą ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimui dėl pirkėjos teisių ir pareigų perkėlimo pagal 2016-08-03 Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį ir priteisti iš ieškovės atsakovams R. K. ir I. K. jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atsakovės S. P. priešieškinį palaikė, prašydama priešieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad ieškovės reikalavimas perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016-08-03 ginčo žemės pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp S. P. ir R. K. bei I. K., negali būti tenkinamas, nes prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms. Atsakovai R. ir I. K. prašo šiam reikalavimui taikyti trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, nes jis praleistas be jokių svarbių priežasčių. R. K. jau anksčiau iš S. P. yra įsigijęs miško ir žemės sklypą, prašė pasiūlyti jam, jei vėl norės parduoti. 2016 m. vasarą sulaukė S. P. pasiūlymo pirkti ginčo žemės sklypus. S. P. nurodė, kad ginčo žemė apsėta prieš jos valią ir ginčas greit išsispręs. Registrų centre nebuvo registruotų galiojančių sutarčių, susijusių su šiais sklypais. Sulaukęs pranešimo iš NŽT, R. K. nupirko ginčo žemę. Jo turimas sklypas ribojasi su vienu iš parduotų sklypų, todėl turėjo pirmumo teisę įsigyti. Nacionalinė žemės tarnyba patvirtino, kad nėra parduodamų žemės sklypų nuomininkų ar naudotojų, todėl niekam jokių abejonių dėl įsigijimo teisėtumo nekilo. Atsakovai K. yra sąžiningi žemės įgijėjai. R. K. žinojo apie ieškovės konfliktišką charakterį, todėl raštu per advokatę pranešė apie sklypų įsigijimą ir paprašė juos atlaisvinti. R. K. iniciatyva pas seniūnę įvyko susitikimas su ieškove. Ieškovė atsisakė pasirašyti, kad gavo R. K. pranešimą, išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, pirkimo-pardavimo sutartį, ir išvyko. Tada 2016-08-11 pranešimas ir išrašas iš Nekilnojamojo turto registro buvo išsiųsti ieškovei. 2016-08-16 ieškovė gavo pranešimą apie žemės sklypų pardavimą. Įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas taikomas nuo sužinojimo apie pardavimą dienos, todėl šis terminas pasibaigė 2016-11-16. Iš savo atstovės ieškovė žinojo apie įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl pirkėjo pareigų ir teisių perkėlimo. Ieškovė naudojosi atstovės teisine pagalba, todėl turėjo visas sąlygas pareikšti reikalavimą perkelti pirkėjo teises ir pareigas anksčiau. Žemės pardavimo kainą buvo galima gauti paklausus viešojo registro. Ieškovės reikalavimai prieštarauja vienas kitam. Ieškovė prašo pripažinti S. P. ir Reibinių ŽŪB susitarimus nutraukti nuomos sutartis negaliojančiais ir grąžinti šalis į pirminę padėtį iki sutarčių sudarymo. Tačiau, jei panaikinamos nuomos sutartys, tai ir nuomininko teisių niekam negalima perkelti. Kodėl nuomos sutarčių nutraukimas neteisėtas, ieškovė nenurodė. Nuomos sutarčių sudarymo ieškovė neginčija, o prašo grąžinti į padėtį iki sutarčių sudarymo. Ieškovė prašo priteisti sumą iš S. P. nepagrįstai, nes savininkas sprendžia kam leisti naudotis savo žeme. Žemės ūkio paskirties žemės sklypai įgijami ypatinga tvarka, įstatymas griežtai nustato tvarką ir sąlygas. Viešajame registre nebuvo įregistruota nei nuomos, nei panaudos sutarties, todėl ieškovė net negali pretenduoti į šių ginčo sklypų įsigijimą. Iš neteisės negimsta teisė. Ieškovė gavo kategorišką S. P. pranešimą, kad panaudos sutartys nebus tęsiamos, bet ignoravo savininkės valią ir užsėjo ginčo žemę.

Trečiojo asmens NTŽ Joniškio skyrius atstovė atsiliepimą į patikslintą ieškinį palaikė visiškai, prašydama ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų netenkinti. Paaiškino, kad NTŽ nedalyvauja šalių privatiniuose santykiuose. Ieškovė galėtų reikalauti perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016-08-03 sutartį, jei būtų pripažinta žemės sklypų naudotoja teisės aktų prasme. S. P. pranešimo apie parduodamus žemės sklypus pateikimo metu NTŽ neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išduoti pažymas, nes ieškovė negalėjo būti laikoma žemės sklypų naudotoja. Teisės aktų prasme žemės sklypų naudojimo faktas turi būti registruotas viešajame registre. Viešajame registre nebuvo registruotų naudotojų. R. K. atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Tuo metu nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla neužkirto kelio perleisti žemės sklypus, o viešajame registre nebuvo jokių ribojimų. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas turi būti taikomas.