Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-10 · Administracinė byla Nr. I-4085-423/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-10
Bylos Nr.
I-4085-423/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
A. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4085-423/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00525-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 10 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. N. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-11-26 įsakymo Nr. 1R-253 „Dėl Kybartų pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo reorganizavimo“ 1.1 punktu, Kybartų pataisos namai yra prijungti prie biudžetinės įstaigos Marijampolės pataisos namų (juridinio asmens kodas – 188722220, buveinės adresas – Sporto g. 7, Marijampolė), kuriai po reorganizavimo perėjo visos Kybartų pataisos namų teisės ir pareigos, todėl atsakovės Lietuvos valstybės atstovu laikytini Marijampolės pataisos namai.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad šešis metus Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis – perpildytose gyvenamosiose patalpose. Paaiškino, kad kambariai buvo per maži, juose pareiškėjui nuolat trūko vietos, kartais viename kambaryje gyvendavo net 12 asmenų. Tokios kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, emociniais išgyvenimais, kančiomis.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai (toliau – ir Marijampolės PN) atsiliepime (b. l. 8-14) prašė skundą atmesti ir nurodė, kad minimalaus ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta beveik visą kalinimo laikotarpį, išskyrus nuo 2017 metų birželio – liepos mėnesiais, kuomet pareiškėjui teko 2,75 kv. m ploto. Vis dėlto, atsakovės atstovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas didžiąją laiko dalį gyveno bendrabučio tipo patalpose, todėl turėjo judėjimo laisvę įstaigos teritorijoje ir nebuvo priverstas nuolat būti gyvenamojoje patalpoje. Pažeidimas buvo trumpalaikis ir formalaus pobūdžio, todėl negali būti laikomas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimu. Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas neindividualizavo ir visiškai nepagrindė jam neva kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių. Jo patirti nepatogumai negalėjo būti tokio masto, kad sudarytų pagrindą neturtinės žalos atlyginimui pinigais. Atsakovės atstovas taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-26 nutartį byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį byloje Nr. A662-3116/2011).

LVAT 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovė šį terminą prašo taikyti. Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2011-07-19 iki 2017-07-19 (b. l. 2), o skundą teismui pateikė 2019-03-06 (b. l. 3). Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis teisminės gynybos, nenurodė. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi, senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas nuo 2016-03-06 iki 2017-07-19.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jis buvo kalinamas Marijampolės PN neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o pagal 11¹.2. punktą, kamerų tipo patalpose vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Remiantis bylos duomenimis (b. l. 11-12, 16, 19-53), nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2016-03-06 iki 2016-07-12 gyveno 3 būrio 323 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas – 25,35 kv. m, joje gyveno nuo 4 iki 6 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko nuo 4,22 kv. m iki 6,33 kv. m ploto. Nuo 2016-07-12 iki 2016-07-27 pareiškėjas buvo kalinamas vienas kameroje Nr. 7, kurios plotas - 8,23 kv. m, taip pat kameroje Nr. 2 su dar vienu ar dviem asmenimis. Kameros Nr. 2 plotas – 14,46 kv. m, taigi, pareiškėjui teko nuo 4,82 kv. m iki 7,23 kv. m ploto. Laikotarpiais nuo 2016-07-27 iki 2017-02-26, nuo 2017-03-13 iki 2017-05-11 ir nuo 2017-05-21 iki 2017-06-14 pareiškėjas gyveno 5 būrio 523 miegamajame, kurio plotas – 25,35, jame gyveno nuo 4 iki 8 asmenų, taigi, pareiškėjui teko nuo 3,1 kv. m iki 6,33 kv. m ploto. Nuo 2017-02-26 iki 2017-02-27 pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 10 ir Nr. 4. Kameroje Nr. 10 pareiškėjas gyveno vienas (kameros plotas – 16,42 kv. m), o kameroje Nr. 4 – su dar vienu ar dviem asmenimis. Kameros Nr. 4 plotas – 12,85 kv. m, taigi, jam teko nuo 4,2 kv. m iki 6,43 kv. m ploto. Nuo 2017-05-11 iki 2017-05-21 pareiškėjas buvo kalinamas kamerose Nr. 10 ir Nr. 104, šių kamerų plotai yra 16,42 kv. m ir 16,49 kv. m, jose gyveno trys asmenys, taigi, pareiškėjui teko nuo 5,47 kv. m iki 5,50 kv. m ploto. Nuo 2017-06-14 iki 2017-07-19 pareiškėjas gyveno 6 būrio 104 miegamajame, kurio plotas – 16,49 kv. m, jame gyveno nuo 5 iki 6 asmenų, taigi, pareiškėjui teko nuo 2,75 kv. m iki 3,30 kv. m ploto.

Nors pareiškėjas teigia, kad kai kuriuose kambariuose gyveno net 12 nuteistųjų, šių aplinkybių ne tik nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais, bet ir plačiau jų nepaaiškina, nedetalizuoja, kokiose konkrečiai patalpose ir kuriais laikotarpiais gyveno su dar 11 asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo argumentai šioje dalyje abstraktūs, teismas vadovaujasi atsakovės atstovo pateiktais oficialiais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotą ir jose gyvenusių asmenų skaičių.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2017-06-20 iki 2017-06-30 ir nuo 2017-07-07 iki 2017-07-19 pareiškėjui 6 būrio 104 miegamajame nebuvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimalaus ploto norma, kadangi jam teko 2,75 kv. m asmeninio ploto (atitinkamai, trūko 0,35 kv. m). Atsakovės atstovas šios aplinkybės neginčija.

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu (iš viso 22 paras) neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos (teko 2,75 kv. m ploto).

Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, konstatuotina, kad pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Laikotarpis, kurį pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, negali būti vertinamas kaip trumpas ar atsitiktinis, todėl atsakovės atstovo argumentai, jog asmeninės erdvės plotą pareiškėjui galėjo kompensuoti galimybė judėti sektoriaus patalpose, atmestini (žr., pvz., EŽTT 2017-10-17 sprendimą S. ir D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13). Teismas konstatuoja, jog šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Tačiau nenustatyta, kad atsakovė sąmoningai būtų siekusi pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgusi, išskyrusi jį iš kitų subjektų.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad nenustatyta, jog pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar atsiradę kitų sunkaus masto neigiamų pasekmių dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

Įvertinus pažeidimo trukmę ir pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų buvo kreipęsis į Marijampolės PN administraciją, ar kad dėl to jam būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 160 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės. Tokia išvada iš esmės atitinka LVAT formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. LVAT 2019-03-27 nutartį byloje Nr. A-807-442/2019).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 160 Eur (šimtą šešiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimo dalies skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė