- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-27
- Bylos Nr.
- A-807-442/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01638-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Kategorijos
- 20.5.1Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 12 d. buvo ir yra kalinamas Pravieniškių PN-AK nežmoniškomis, antisanitarinėmis, orumą žeminančiomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 15 d. iki 2014 m. vasario 15 d. buvo laikomas 8 būryje, 82 brigadoje, kurioje buvo 12 miegamųjų vietų, laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 15 d. iki 2015 m. liepos mėn. buvo laikomas 9 būryje, 92 brigadoje, kurioje buvo 16 miegamų vietų, o laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėn. iki šiol laikomas 4 būryje, 43 brigadoje, kurioje miegamų vietų yra 16, o iki 2016 m. gegužės mėn. buvo 24 miegamos vietos. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, vienam asmeniui tekdavo apie 2 kv. m. Gyvenamosios patalpos ir bendro naudojimo patalpos buvo avarinės būklės bei antisanitarinėmis sąlygomis. Nuo sienų ir lubų trupėjo dažai bei tinkas, grindų danga buvo apgadinta, todėl kaupėsi nešvarumai ir dulkės. Elektros instaliacija vietomis buvo atvira bei neizoliuota, todėl buvo nukrėstas elektros srovės. Langų ir durų konstrukcijos buvo sulūžusios, tinkamai nepritvirtintos, jų valymas kėlė grėsmę. Grindų danga buvo apgadinta, todėl negalėjo jų valyti. Pravieniškių PN-AK patalpose buvo tarakonų ir kitų kenkėjų, kurie darė žalą maisto produktams. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK administracija nesistengė minėtus padarinius pašalinti, todėl nuteistieji patys turėjo savomis lėšomis viską tvarkyti. Pravieniškių PN-AK įrengtas apšvietimas neužtikrino natūralios dienos šviesos, kadangi buvo naudojamos netinkamo galingumo lemputės. Pareiškėjas paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK prausyklos ir tualetai įrengti nepakankamam kalinamų asmenų skaičiui, todėl vienu praustuvu bei tualetu naudojosi keturiasdešimt nuteistųjų. Taip pat sanitariniai įrenginiai buvo atskirti pertvaromis, tačiau jos buvo nepakankamo aukščio, todėl nebuvo užtikrintas privatumas. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK administracija neužtikrina patalpų priežiūros, t. y. neužtikrina švaros ir dezinfekcijos. Be to, nėra užtikrinama asmenų higiena. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, žalą sveikatai ir orumo pažeminimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
4. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais ir gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos. Pasak Pravieniškių PN-AK, pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti savo teisių pažeidimą nuo pareiškėjo patalpinimo į pataisos namus, t. y. nuo 2013 m. gruodžio 4 d., taip pat turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl patalpų ploto ar higienos normų reikalavimo neužtikrinimo į administraciją, tačiau to nedarė. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. turi būti taikoma ieškinio senatis. Pravieniškių PN-AK pateikė gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, būrius, brigadas, gyvenamųjų patalpų numerius, miegamųjų vietų skaičių, patalpų plotus ir vienam asmeniui tekusį plotą. Duomenų apie tai, kiek asmenų kartu su pareiškėju buvo laikoma, nepateikė, nes tokie duomenys nėra kaupiami. Pažymėjo, jog ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Atkreipė dėmesį, kad Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimų tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl per bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Paaiškino, kad kalinimas pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje skiriasi nuo izoliatoriaus-kalėjimo tuo, jog pataisos namuose nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Nuteistieji pagal nustatytą dienotvarkę gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose. Pažymėjo, kad nuteistieji miegojo miegamuosiuose, kurie buvo nerakinami. Pravieniškių PN-AK gyvenamosios patalpos tvarkingos, būriuose langai tvarkingi ir sandarūs, o nuteistųjų išdaužti langai nedelsiant keičiami naujais. Pareiškėjas su skundais dėl sanitarinių mazgų trūkumo ir laukimo eilėse į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Nurodė, kad elektros instaliacija yra tvarkinga, tačiau nuteistieji ją dažnai gadina, o gavus pranešimą apie gedimą ar netvarkingą elektros instaliaciją, ji nedelsiant tvarkoma. Pravieniškių PN-AK įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, o gavus informaciją apie perdegusias lemputes, ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. Nurodė, jog Pravieniškių PN-AK atliekamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas ir kenkėjų kontrolė. Pažymėjo, jog pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK psichologus nesikreipė. Paaiškino, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, jog jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė pareiškėjui žalos.
II.
5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė 130 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 20 d., o skundą teismui pateikė 2017 m. liepos 27 d. Teismas pažymėjo, jog svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis teisminės gynybos, pareiškėjas nenurodė, todėl teismas taikė senaties terminą ir ginčą nagrinėjo laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 12 d. Teismas paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK tikslių duomenų apie tai, kiek asmenų nurodytais laikotarpiais gyveno patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, taip pat tikslesnių duomenų dėl konkretaus gyvenamojo ploto, kurie leistų įvertinti pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus, nebuvo pateikta, todėl vertino, jog atsakovo atstovo pateikti duomenys buvo neišsamūs ir šias aplinkybes vertino pareiškėjo naudai. Teismas nustatė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 27 d. iki 2015 m. balandžio 15 d., iš viso 262 paras, nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Pareiškėjo argumentus dėl trūkstamų sanitarinių įrenginių vertino kaip susijusius su byloje konstatuotu minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimu ir laikė minėto pažeidimo dalimi, todėl teismas atskirai dėl šios skundo dalies nepasisakė. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų bei nepateikė informacijos apie tai, kokiu būdu tualetai sanitariniame mazge buvo atskirti vienas nuo kito ir nuo likusios patalpos, todėl konstatavo, kad sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir šiuo aspektu pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Teismas nenustatė, kad dėl avarinės būklės patalpos buvo sukeltas pavojus pareiškėjo gyvybei, sveikatai ar realiai kilusią žalą.
7. Teismas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK aktyviai veikė, jog patalpose nebūtų vabzdžių ir graužikų. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Pravieniškių PN-AK nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Be to, pareiškėjui nebuvo diagnozuotas regėjimo sutrikimas, todėl pareiškėjo argumentus dėl neužtikrinto tinkamo apšvietimo vertino kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginius. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar Pravieniškių PN-AK administraciją su nusiskundimais dėl kalinimo sąlygų ar prašymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno, todėl darė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl prastų buities ir sanitarinių kalinimo sąlygų grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtino jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Teismas pažymėjo, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Teismas nenustatė, kad kalinimo sąlygos turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai ar psichologinei būklei. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašomas neturtinės žalos dydis yra per didelis, o santykinai mažą patalpų plotą iš dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose.
III.
8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir skundą tenkinti visiškai.
9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas jam tenkantį gyvenamąjį plotą ir nustatęs, jog jam tenkantis plotas yra apytikris minimaliam, turėjo atsižvelgti į gyvenamosios patalpos užstatymą baldais bei inventoriumi. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjui teko 3,25 kv. m ploto ir negarantavo teisės į minimalų gyvenamąjį plotą, nes didžiąją dalį ploto užėmė inventorius. Pareiškėjo teigimu, dėl nurodytų aplinkybių, turi būti vertinama, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 12 d. atsakovas veikė neteisėtai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinė byla nagrinėta šališkai, kadangi pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo pateiktais duomenimis ir faktais. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsklaidyti abejones, turėjo galimybę atlikti įrodymų apžiūrą jų buvimo vietoje, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 130 Eur neturtinei žalai atlyginti, nesiekia kompensuoti žalos ir skriaudos. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo skundas pirmosios instancijos teismui turi būti visiškai patenkintas.
Atsiliepimas
10. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis bei reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
11. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, nepilnai įvertino pateiktus įrodymus, todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas. Pravieniškių PN-AK paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimą gyvenamosiose patalpose ir jam tekusį gyvenamąjį plotą, kadangi Pravieniškių PN-AK neturi pareigos kaupti ir sisteminti duomenis apie tai, kiek asmenų gyveno kartu su pareiškėju ginčo patalpose. Informacija apie miegamųjų vietų skaičių pateikiama einamuoju laikotarpiu, todėl minimaliai tenkančio vienam asmeniui ploto norma nebuvo pažeista. Pažymi, kad pareiškėjas pateikia deklaratyvius teiginius, kurie neatitinka tikrovės. Pravieniškių PN-AK akcentuoja, jog dienotvarkės numatytu laiku nuo 6.30 val. iki 22.30 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Teigia, kad jokie teisės aktai nenumato, kad baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas turi būti išskaičiuojamas iš bendro patalpos ploto, skaičiuojant vienam nuteistajam gyvenamosios patalpos plotą. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas V. B. kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, pirmiausia atsakovo prašymu taikė ieškinio senaties terminą ir apribojo ginčo laikotarpį, todėl pasisakė tik dėl pareiškėjo argumentų, nurodytų už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 12 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui 262 paras nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio bendrabučio tipo patalpose (pareiškėjui teko 2,49 kv. m), taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, kitų pareiškėjo pretenzijų dėl kalinimo sąlygų nepripažino įrodytomis ir pagrįstomis ir konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, priteisdamas 130 Eur neturtinei žalai atlyginti.
14. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdamas, jog teismas, skaičiuodamas jam tenkantį gyvenamąjį plotą, turėjo atsižvelgti į gyvenamosios patalpos užstatymą baldais bei inventoriumi, taip pat nurodo, kad teismas priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimo dydį.
15. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
16. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN-AK sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjui vertinamu laikotarpiu nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti minimalus plotas bendrabučio tipo patalpose, privatumas naudojantis tualetu. Kadangi apeliaciniame skunde apsiribota deklaratyvaus pobūdžio argumentais ir bendro pobūdžio teiginiais, jau išdėstytais skunde, nėra pagrindo šias aplinkybes nagrinėti plačiau ar vertinti kitaip. Teisėjų kolegija, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia ginčą, t. y. dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos, jam priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, taip pat nenustatė pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių, dėl to kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjo argumentai dėl galimo bylą nagrinėjusio teismo šališkumo.
18. Teisėjų kolegija sutinka, kad 262 paras trukęs pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK periodas nepriimtinomis sąlygomis asmeninės erdvės gyvenamojoje patalpoje požiūriu sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei atsakovas būtų veikęs taip, kaip nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktas.
19. Pažymėtina, kad Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nacionaliniai teisės aktai (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).
20. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje asmenims, kurie bausmę atlieka pataisos namuose ir turi galimybę laisvai judėti bei užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų, ir tai jiems kompensuoja tenkantį mažą patalpų plotą, yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2434-492/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2148-602/2017 ir kt.).
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2017 m. spalio 17 d. sprendime byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13) yra nurodęs, kad jei pataisos namuose kalinamam asmeniui ilgą laiką tenka mažiau nei 3 kv. m, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Šiame sprendime EŽTT pripažino nepagrįstu Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentą, kad asmenims, laikomiems pataisos namuose, suteikiama judėjimo laisvė.
22. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 262 paras teko mažiau ploto nei priklauso pagal teisės aktų reikalavimus (mažiau nei 3,1 kv. m ploto). Pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko 2,49 kv. m ploto (trūko 0,61 kv. m). Laikotarpis, kurį pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, negali būti vertinamas kaip trumpas ar atsitiktinis, todėl atsakovo argumentai, jog asmeninės erdvės plotą pareiškėjui galėjo kompensuoti galimybė judėti sektoriaus patalpose, atmestini (žr., pvz., EŽTT 2017 m. spalio 17 d. sprendimą Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13). Tačiau nenustatyta, kad atsakovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų subjektų. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai (taip pat privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimas) sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.
24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, šios pataisos įstaigos specifiką, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo jam priteista suma neturtinei žalai atlyginti – 130 Eur – nelaikytina adekvačia atsakovo padarytam teisės pažeidimui. Atsižvelgdama į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo, taip pat į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
25. Nors pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteista 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.
26. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. priteisia pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundžiamo sprendimo dalį palikdama nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui V. B. (V. B.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.