Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų R. V. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (suinteresuoti asmenys: AB DNB bankas, AB „Energijos skirstymo operatorius, antstolė S. K.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2016 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjams R. V. ir R. V. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto valdymas“.2016 m. kovo 31 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.2016 m. liepos 29 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas.2017 m. birželio 6 d. pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti 2017 m. gegužės 22 d. įvykusias varžytines Nr. 137091 negaliojančiomis, taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti bankroto administratoriui UAB „Bankroto valdymas“ surašyti turto iš varžytinių pardavimo aktą dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pastato – ūkio pastato (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių suinteresuotam asmeniui (nekilnojamojo turto pirkėjui), kol bus priimtas teismo sprendimas (leidimas), atitinkantis CK 3.85 str. 2 d. parduoti vienintelį šeimos, kurioje auga nepilnametis vaikas, gyvenamąjį būstą bei sueis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 28 str. 1 d. įtvirtintas 6 mėnesių terminas nuo tokio sprendimo gavimo. Paaiškino, kad jokios informacijos apie planuojamas skelbti jų nekilnojamojo turto varžytines bei apie kitus bankroto byloje vykusius procesus nėra gavę. Pagal mokumo atkūrimo plano sąlygas, bankroto administratorius turėjo kreiptis į teismą dėl leidimo parduoti turtą, ir tik po jo gavimo praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams, turėjo pradėti pardavinėti turtą varžytynėse. Turtas taip pat parduotas galimai už per mažą kainą, nes turto vertė buvo nustatyta likus 7 mėnesiams iki pardavimo varžytinėse. Varžytynės taip pat buvo skelbiamos nesilaikant terminų intervalų tarp varžytinių. Varžytynes pripažinus negaliojančiomis, jas laimėjęs asmuo prarastų teisę įgyti nuosavybės teises į išvaržytą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų pareiškėjas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliantai teigia, kad teismas nesilaikė CPK 147 str. 1 d. nustatytos tvarkos, pagal kurią teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad vien procesinio termino praleidimas 1 diena (prašymas gautas 2017 m. birželio 6 d., išspręstas 2017 m. birželio 12 d., 2017 m. birželio 10-11 d. – nedarbo dienos) negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį. Todėl toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl atskirojo skundo esmės.Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas teismo sprendimas (leidimas), atitinkantis CK 3.85 str. 2 d. parduoti vienintelį šeimos, kurioje auga nepilnametis vaikas, gyvenamąjį būstą bei sueis FABĮ 28 str. 1 d. įtvirtintas 6 mėnesių terminas nuo tokio sprendimo gavimo uždrausti pareiškėjų bankroto administratoriui UAB „Bankroto valdymas“ surašyti turto iš varžytinių pardavimo aktą, yra pagrįsta ir teisėta. Toks prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikštas, siekiant užtikrinti sekantį reikalavimą – 2017 m. gegužės 22 d. įvykusias varžytines Nr. 137091 pripažinti negaliojančiomis.Nustatyta, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 10 d. nutartimi Nr. S2-468-46/2007 išdavė leidimą R. V. ir R. V. įkeisti AB DnB NORD bankui (dabartinis pavadinimas AB DNB bankas) namą, esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 179 str. 3 d.). Pareiškėjai su banku 2007 m. liepos 4 d. pasirašė kreditavimo sutartį Nr. K-5500-2007-44, pagal kurią pareiškėjams buvo suteiktas 330000 Lt kreditas namo remontui, prievolėms pagal kredito sutartį turėjo būti įkeistas ginčo nekilnojamasis turtas, tuo tarpu teismo leidimas įkeisti vienintelį gyvenamąjį būstą buvo būtinas, kadangi pareiškėjai augina tris nepilnamečius vaikus (CK 3.85 str. 2 d.). 2011 m. rugpjūčio 10 d. kreditavimo sutartis buvo nutraukta, todėl kreditoriaus prašymu Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi areštavo banko naudai įkeistą pareiškėjų ginčo nekilnojamąjį turtą; įspėjo skolininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui (t. IV, b. l. 11-12). Pareiškėjai skolos negrąžino, todėl Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi nutarė kreditoriaus naudai išieškoti iš pareiškėjų 362730,02 skolą, 5,86 proc. procesinių palūkanų, 139 Lt žyminio mokesčio, o šių sumų išieškojimo užtikrinimui nutarė priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą ginčo turtą (t. IV, b. l. 13-14). 2016 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjams R. V. ir R. V. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto valdymas“. 2016 m. kovo 31 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tame tarpe AB DNB banko 113446,11 Eur hipoteka užtikrintas reikalavimas. 2016 m. liepos 29 d. nutartimi buvo patvirtintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas, kuriame nurodyta, kad: per 3 mėnesių laikotarpį nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos siūlytina bankroto administratoriui atlikti pareiškėjų turto vertinimą pas nepriklausomus turto vertintojus, vertintoją pasirenkant iš hipotekos kreditoriui AB DNB banko priimtino turto vertintojo sąrašo; atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai augina nepilnametį vaiką, atlikus turto vertinimą bankroto administratorius kreipsis į teismą dėl teismo leidimo parduoti pareiškėjams priklausantį turtą išdavimo; gavus teismo leidimą, po 6 mėn. siūloma pavesti bankroto administratoriui pareiškėjų turtą pardavinėti tokia tvarka: 1) turtą parduoti varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už pradinę kainą, kuri yra ne mažiau kaip numatoma turto pardavimo kaina, t. y. nustatyta aukščiau nurodyta tvarka; 2) nepardavus turto pirmose varžytynėse, turtą pardavinėti antrose varžytynėse už 80 proc. pradinės pardavimo kainos; 3) nepardavus turto paskutinėse varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą ir nustatyti naujas turto pardavimo kainas; tolesnę turto pardavimo tvarką ir kainas nustato kreditorių susirinkimas (t. III, b. l. 212-213, 198-204). 2016 m. spalio 21 d. turto vertintojas UAB „Marleksa“ ginčo nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą su priklausiniais, žemės sklypą) įvertino 55200 Eur sumai (t. IV, b. l. 43). Pirmose (pradžia 2016 m. gruodžio 22 d.; pabaiga 2017 m. sausio 23 d.) ir antrose (2017 m. sausio 31 d. – 2017 m. kovo 2 d.) varžytynėse ginčo turtas nebuvo parduotas už atitinkamai 55200 Eur (100 proc. nuo pradinės kainos) ir 44160 Eur (90,58 proc.) pradines kainas, todėl 2017 m. kovo 3 d. pareiškėjų kreditorių susirinkimas nutarė turtą pardavinėti paskelbiant dar dvejas viešąsias varžytynes: pirmose pardavinėti už 46000 Eur, antrose – už 42000 Eur (t. IV, b. l. 52-57, 49). Pirmos pakartotinės varžytynės (2017 m. kovo 15 d. – 2017 m. balandžio 14 d.) neįvyko, tuo tarpu antrose pakartotinėse varžytynėse (2017 m. balandžio 21 d. – 2017 m. gegužės 22 d.) turtas buvo parduotas už 42000 Eur (t. IV, b. l. 58-63). Pranešimas apie turto vertės nustatymą, galimybę pasiūlyti turto pirkėją ir planuojamų pirmųjų varžytinių datą pareiškėjams registruotu paštu buvo siunčiamas 2016 m. lapkričio 30 d., apie pirmąsias varžytynes – 2016 m. gruodžio 22 d. (t. IV, b. l. 44-47).Teismų praktikoje nurodoma, kad byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros, t. y. taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti proporcingumo principo reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 2-2699/2011). Tuo atveju, jeigu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos, jei net ir egzistuotų ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. e2-918-516/2016).Fizinių asmenų bankroto įstatymo 28 str. 1 d. nustatyta, kad kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir (ar) jo globojami (rūpinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo. Per šį laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą. Šis teismo sprendimas prilyginamas Civilinio kodekso 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodytam teismo leidimui.Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia, kad ginčo turto varžytynės būtų pripažintos negaliojančiomis, tačiau laikinąsias apsaugos priemones – draudimą surašyti turto iš varžytinių aktą – prašo taikyti iki bus priimtas teismo sprendimas (leidimas), atitinkantis CK 3.85 str. 2 d. parduoti vienintelį šeimos, kurioje auga nepilnametis vaikas, gyvenamąjį būstą bei sueis FABĮ 28 str. 1 d. įtvirtintas 6 mėnesių terminas nuo tokio sprendimo gavimo. Tačiau iš aukščiau nustatytų aplinkybių matyti, kad leidimas išieškoti iš vienintelio šeimos būsto buvo faktiškai suteiktas dar Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi, kuria skolos pagal kredito sutartį išieškojimo užtikrinimui leista priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą nekilnojamąjį turtą, tame tarpe vienintelį šeimos būstą. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl pakartotinis leidimo išdavimas būtų perteklinis, juolab, pareiškėjai kitų vaikų, dėl kurių 2007 m. buvo būtinas leidimas įkeisti vienintelį šeimos būstą, ir kuriems esant vėliau buvo leista nukreipti išieškojimą į vienintelį gyvenamąjį būstą, neturi (t. I, b. l. 9-11). Atitinkamai kita priežastis, dėl kurios pareiškėjai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skundžiamos nutarties priėmimo metu jau buvo pasibaigusi, kadangi 2016 m. liepos 29 d. nutartis patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 12 d. (t. III, b. l. 217), todėl FABĮ 28 str. 1 d. nustatytas terminas pasibaigė 2017 m. vasario 12 d. Nors apeliantai 6 mėnesių terminą sieja su leidimo išdavimu FABĮ 28 str. 1 d. pagrindu, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, nagrinėjamu atveju leidimo išdavimas nebuvo būtinas, o tuo atveju, jei ir būtų būtinas – pagal įstatymą 6 mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo leidimo išdavimo, o nuo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priežastys, dėl kurių prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pernelyg nutolusios nuo reiškiamo pagrindinio reikalavimo (varžytinių paskelbimo negaliojančiomis) bei nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad tuo atveju, jei dėl varžytynių bus padaryta žala pareiškėjams, tai jie turi teisę reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo atitinkamiems asmenims. Tuo tarpu kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl varžytinių teisėtumo (dėl kainos, informavimo ir kt.) neturi įtakos nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisako, kadangi jie bus analizuojami ir vertinami sprendžiant ginčą iš esmės.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl šis atmetamas kaip nepagrįstas, nenagrinėjant kitų apeliantų išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.