Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės D. G.-B. 2025 m. vasario 4 d. nutarimu M. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 9 dalį 400 Eur dydžio bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės – teisės medžioti – atėmimas 15 mėnesių už tai, kad 2025 m. sausio 11 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete vykusios teisėtos medžioklės su varovais metu (medžioklės lapas Nr. 24-96, išduotas 2025 m. sausio 11 d.), dalyvavo medžioklėje būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,92 promilių neblaivumas, ir tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi pakeistas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. vasario 4 d. nutarimas ir M. J. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 9 dalyje, paskirta 300 Eur dydžio bauda ir atimta teisė medžioti vieneriems metams dviem mėnesiams.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nutartį ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. vasario 4 d. nutarimą bei, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, jam administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 9 dalyje, teiseną nutraukti, nesant jo veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 9 dalyje, įvykio ir sudėties.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiama nutartis yra formali, jos motyvai yra pritaikomi bet kuriai nutarčiai tokios rūšies administracinių nusižengimų bylose. Skundžiamos nutarties motyvai nėra individualizuoti, joje neatsižvelgta į faktines bylos aplinkybes, nepaneigtos skunde nurodytos aplinkybės, nesivadovauta aktualia ir naujausia teismų praktika šios rūšies administracinių nusižengimų bylose. Jau iš skundžiamos nutarties apimties matyti, kad ji buvo priimta skubotai, neįsigilinus į bylos esmę.

3.2. Apeliantas nurodo, kad iš 2025 m. sausio 11 d. medžioklei vadovavusio A. D. paaiškinimo matyti, jog 2025 m. sausio 11 d. 13 val. buvo nuspręsta medžioklę baigti ir eiti pietauti. Pasak A. D., jis visiems medžiotojams pasakė, kad medžioklė baigta ir, kad galima eiti pietauti. Medžiotojams pietaujant atvyko Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai, kurie, medžiotojams baigus pietauti, atliko medžiotojų dokumentų patikrinimą bei patikrino jų neblaivumą. A. D. pripažįsta, kad kadangi jis nebuvo į medžioklės lapą įrašęs medžioklės pabaigos laiko, pasimetė ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnams nurodė, kad medžioklė dar nebaigta ir bus tęsiama po pietų, nors prieš pradedant pietauti medžiotojai buvo informuoti, kad medžioklė baigta. Atkreipiamas dėmesys, kad medžioklės vadovas A. D. pietų metu taip pat išgėrė šiek tiek alkoholinių gėrimų ir jam buvo nustatytas neblaivumas. Akivaizdu, kad būdamas medžioklės vadovu, A. D. žinojo, kad medžioklės metu negalima būti neblaiviam ir tikrai nebūtų vartojęs alkoholio, jeigu medžioklė po pietų būtų tęsiama.

3.3. Minėtus A. D. parodymus patvirtina ir didžioji dalis minėtoje medžioklėje dalyvavusių medžiotojų. Paaiškinime teigiama, kad 2025 m. sausio 11 d., apie 13 val., medžioklės vadovas A. D. nurodė, jog medžioklė baigta ir visi gali eiti pietauti. Visi medžiotojai susidėjo ginklus į dėklus ir automobilius ir pradėjo pietauti. Jiems pietaujant atvyko Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai, kurie, medžiotojams baigus pietauti, atliko medžiotojų dokumentų patikrinimą bei patikrino jų neblaivumą. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad medžioklės vadovas A. D. nebuvo į medžioklės lapą įrašęs medžioklės pabaigos laiko, ir dėl to Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai palaikė medžioklę nebaigta. Visi medžiotojai pagrįstai tikėjo, kad A. D., nurodydamas, kad medžioklė baigta, atliko visus būtinus veiksmus ir supildė visus reikiamus dokumentus. Pasak paaiškinimą pasirašiusių medžiotojų, esant tokiai situacijai, nepagrįstai teigiama, kad „ (duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio 2025 m. sausio 11 d. medžioklė, apie 14 val. nebuvo baigta, ir kad ji turėjo būti tęsiama po pietų, nes tai žinodami kai kurie medžiotojai tikrai nebūtų vartoję alkoholinių gėrimų, kadangi visi gerai žino medžioklės taisyklių reikalavimus. Tačiau į minėtas aplinkybes nebuvo atsižvelgta, nei A. D., nei kiti paaiškinimą pasirašę medžiotojai nebuvo apklausti, nors tik apklausus visus medžiotojus, kurie pasirašė paaiškinimą, bei medžioklės vadovą A. D., būtų galima spręsti, ar jų parodymai yra subjektyvūs ir, ar jie siekė padėti jam (apeliantui) išvengti atsakomybės dėl padaryto nusižengimo.

3.4. Apeliantas pažymi, kad jis nėra medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ narys, minėtoje medžioklėje jis dalyvavo kaip svečias, daugumos būrelio narių jis net nepažįsta, todėl skundžiamos nutarties teiginys, kad didžioji dalis medžioklėje dalyvavusių medžiotojų, kurių dauguma taip pat greičiausiai nepažinojo jo, siekė jam padėti išvengti atsakomybės, yra niekuo nepagrįstas ir deklaratyvus, todėl vertintinas kritiškai. Apeliantas kritiškai vertina ir skundžiamos nutarties teiginį, kad „medžiotojai, atvykus pareigūnams į įvykio vietą, vaikštinėja su ginklais, jie klausinėja pareigūnų, kai buvo nustatytas neblaivumas trims medžiotojams, ar bus galima tęsti medžioklę bei pareigūnams paaiškinus, kad medžioklę blaivūs medžiotojai galės tęsti, tariasi tarpusavyje, kaip bus tęsiama medžioklė“, nes nebuvo nustatinėjama aplinkybė, ar medžioklė iš tikrųjų vyko, nes iš tikrųjų medžioklė po pietų nevyko, o, kaip matyti iš vaizdo įrašo, medžiotojai tik aptarė galimus varymus minėtoje vietoje. Be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad atvykę Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai nurodė pateikti patikrinimui ginklus, todėl kai kurie medžiotojai vaikštinėjo su ginklais. Skundžiamoje nutartyje tik padaryta prielaida, kad medžioklė buvo tęsiama.

3.5. Pažymima, kad medžioklės lape nenurodžius medžioklės pabaigos laiko, to teisės aktai imperatyviai nereglamentuoja, negalima preziumuoti, jog medžioklė nebuvo baigta, todėl tik surinkus objektyvius įrodymus, paneigiančius medžiotojų ir medžioklės vadovo paaiškinimus, galima pagrįstai teigti, kad medžioklė skundžiamu atveju buvo dar nebaigta. Šioje administracinio nusižengimo byloje tokių įrodymų nebuvo surinkta, o buvo remiamasi vien prielaidomis ir pamąstymais. Taip pat šiame kontekste pažymima, kad Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-7-616/2022 yra nurodyta, jog „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24 punktas numato, kad medžioklę organizuoja ir jai vadovauja medžioklės vadovas, ir būtent šių taisyklių 23 punkte numatyta, kad medžioklės vadovas yra atsakingas už teisingą medžioklės lapo užpildymą, šiuo atveju – už teisingą medžioklės pabaigos laiko nustatymą“. Teigiama, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Taip pat pažymima, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarimas byloje Nr. AN2-38-954/2021).

3.6. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat aptaria ANK 2 straipsnio 3 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio nuostatos bei teigia, kad šiuo atveju jis administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 9 dalyje, padarymą yra traukiamas nesurinkus objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 9 dalyje, nepašalinus prieštaravimų, esančių administracinio nusižengimo byloje, ir remiantis vien prielaidomis ir pamąstymais. Priimant skundžiamą nutartį nebuvo atsižvelgta į tai, kad visų medžiotojų ginklai buvo sudėti į dėklus ir saugiai padėti automobiliuose, ir tai suponuoja pagrindą išvadai, kad medžioklė buvo baigta. Kad dauguma medžiotojų neturėjo su savimi ginklų, patvirtina ir skundžiamoje nutartyje minimas vaizdo įrašas, kuris yra pridėtas prie administracinio nusižengimo bylos.

3.7. Apeliaciniame skunde dar kartą pažymima, kad teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, negalima vadovautis vien formaliais pagrindais. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Administracinių teismų praktikoje yra pažymėta, kad pirmenybė sprendžiant administracinį ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui.

3.8. Apelianto teigimu, jis minėtoje medžioklėje būdamas tik svečiu, pagrįstai tikėjo, kad medžioklė yra baigta, jo ginklas buvo saugiai padėtas, ir tik Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnams pareikalavus ir nurodžius, jis minėtą ginklą jiems pateikė. Šiame kontekste dar kartą pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-7-616/2022 yra nurodyta, jog „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24 punktas numato, kad medžioklę organizuoja ir jai vadovauja medžioklės vadovas ir būtent šių taisyklių 23 punkte numatyta, kad medžioklės vadovas yra atsakingas už teisingą medžioklės lapo užpildymą, šiuo atveju – už teisingą medžioklės pabaigos laiko nustatymą“, todėl, apelianto nuomone, jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 9 dalyje, įvykio ir sudėties.

3.9. Be to, apelianto teigimu, tiek nutarimas administracinio nusižengimo byloje, tiek skundžiama nutartis yra nepagrįsti ir dėl to, kad skiriant jam administracinio poveikio priemonę buvo pažeisti tokios poveikio priemonės skyrimo principai (ANK 32 straipsnio 2 dalis, 34 straipsnis), nes ANK 290 straipsnio 17 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4, 9 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų šešių mėnesių. Skundžiamu atveju jam iš pradžių buvo paskirtas 15 mėnesių teisės medžioti atėmimas, t. y. ilgesnis terminas nei minėtos administracinio poveikio priemonės minimumo ir maksimumo terminų vidurkis. Skiriant minėtą poveikio priemonę nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad jis gailėjosi dėl tariamo administracinio nusižengimo. Šiuo atveju kyla pagrįstas įtarimas, kad asmuo yra baudžiamas ne tik už tariamą administracinį nusižengimą, bet ir už tai, kad kreipėsi į advokato padėjėją dėl savo galbūt pažeistų teisių apgynimo. Tokią išvadą suponuoja tai, kad minėto patikrinimo metu neblaivumas buvo nustatytas 3 medžiotojams, tačiau vienam, kurio prašymas administracinio nusižengimo byloje nebuvo vertinamas, buvo paskirta minimali bauda ir minimali administracinio poveikio priemonė, o jam ir kitam medžiotojui buvo paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimas, kurių terminas yra artimas minėtos poveikio priemonės maksimumui, nors paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo sumažintos, tačiau akivaizdu, kad skundžiamu atveju pagrįstai ir motyvuotai nusprendus, kad medžioklė skundžiamu atveju dar nebuvo baigta, jam turėjo būti paskirta 200 eurų bauda ir atimta teisė medžioti 11 mėnesių laikotarpiui, tačiau tai dėl nežinomų priežasčių nebuvo padaryta.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas pagal Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos ministerijos direktoriaus įgaliojimą I. K. prašo palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nutartį ir M. J. apeliacinio skundo netenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl M. J. kaltės

7. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J. tvirtina, kad jis vartojo alkoholio pietų metu, nes medžioklės vadovas A. D. nurodė, kad medžioklė jau baigta, ir visi medžiotojai pagrįstai tuo tikėjo, nes priešingu atveju, alkoholio būtų nevartojęs. Tačiau nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su tuo, kad atvykus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnams tam, kad patikrintų, ar medžiotojai laikosi Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimų, medžioklė jau buvo baigta.

7.1. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad medžioklėje dalyvaujančiam medžiotojui draudžiama būti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

7.2. Nagrinėjamu atveju neginčijamas pats faktas, kad byloje aptariamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn patrauktam M. J. buvo nustatytas 0,92 promilių neblaivumas, apeliaciniu skundu ginčijama tai, kad jis alkoholį vartojo jau pasibaigus medžioklei.

7.3. Byloje yra pateiktas 2025 m. sausio 30 d. medžioklėje 2025 m. sausio 11 d. dalyvavusių 20 medžiotojų pasirašytas paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad 2025 m. sausio 11 d., apie 13 val., medžioklės vadovas A. D. pranešė, kad medžioklė yra baigta ir visi gali eiti pietauti, kad visi medžiotojai susidėjo ginklus į automobilius, taip pat medžiotojai pagrįstai tikėjo, jog A. D. apie medžioklės pabaigą įrašė ir medžioklės dokumentuose, nes, žinodami medžioklės taisyklių reikalavimus, medžiotojai, kurie vartojo alkoholį, nebaigus medžioklės, jo vartoję nebūtų (b. l. 25).

7.4. Apeliaciniame skunde M. J. teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į aptartame paaiškinime nurodytas aplinkybes, neapklausė nei A. D., nei kitų paaiškinimą pasirašiusių medžiotojų, nors tik apklausus visus medžiotojus, kurie pasirašė paaiškinimą, bei medžioklės vadovą A. D., būtų galima spręsti, ar jų parodymai yra subjektyvūs ir, ar jie siekė padėti jam išvengti atsakomybės dėl padaryto nusižengimo. Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. atstovas advokato padėjėjas net neprašė į teismo posėdį iškviesti ir apklausti medžioklėje dalyvavusių medžiotojų, o M. J. teismo posėdyje nedalyvavo ir pats.

7.5. Nagrinėjamu atveju, nors 2025 m. sausio 30 d. paaiškinime, kuriame išreiškiama subjektyvi nuomonė apie medžioklės pabaigą, ir pasirašė 2025 m. sausio 11 d. medžioklėje dalyvavusių 20 medžiotojų, tačiau aplinkybę, kad medžioklė dar nebuvo baigta, kai M. J. vartojo alkoholį, patvirtina ne tik Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, bet šią aplinkybę objektyviai patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, o šių duomenų nepaneigia ir paties M. J. iš karto po įvykio paaiškinime nurodytos aplinkybės.

7.6. Šiuo atveju iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad jam su kolega H. Č. atvykus į „(duomenys neskelbtini) “ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetą, M. J. ir kiti medžiotojai laikė (nešiojo) šaunamuosius ginklus bei pateikė juos apžiūrai, nors Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60 punkte numatyta, kad pasibaigus medžioklei, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami, medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, o paklausus, ar medžioklė baigta, medžioklės vadovas A. D. nurodė, kad medžioklė nebaigta, ir po pietų bus tęsiama. Nors vėliau, 2025 m. sausio 30 d. paaiškinime, A. D. teisinosi, kad jis aplinkos apsaugos pareigūnams nepasakė, kad medžioklė baigta tik dėl to, kad neva pasimetė, nes apie medžioklės pabaigą nebuvo įrašęs medžioklės lape, tačiau toks, pažymėtina, patyrusio medžiotojo pasiteisinimas yra net nelogiškas, o aplinkybę, kad medžioklė nebuvo baigta, t. y. būtent pirminį A. D. paaiškinimą aplinkos apsaugos pareigūnams patvirtina ir paties M. J. iš karto po įvykio rašytame paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad jis būtent per pietus išgėrė alkoholio ir viršijo leistiną normą (b. l. 14), t. y. apie tai, kad medžioklė buvo baigta, net neužsiminė. Aplinkybę, kad atvykus aplinkos apsaugos pareigūnams, nebuvo jokios kalbos apie medžioklės pabaigą, bet priešingai, buvo kalbama ir aiškinamasi apie medžioklės tęsimą, nes medžioklės vadovui A. D., kartu ir M. J. bei G. M. buvo nustatytas neblaivumas, kad medžiotojai stovėjo (kai kurie vaikščiojo) su ginklais, t. y. ginklai nebuvo sudėti į dėklą, kaip tai numatyta Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60 punkte, kai medžioklė būna baigta, objektyviai patvirtina vaizdo įraše užfiksuoti duomenys. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo netikėti būtent tarnybiniame pranešime bei objektyviai vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis, kad medžioklė nebuvo baigta, o šiuo atveju medžioklėje dalyvavusiam medžiotojui M. J. buvo nustatytas 0,92 promilių neblaivumas, taip jis vienareikšmiškai pažeidė Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies reikalavimą.

7.7. Apygardos teismas pažymi, kad vien tai, jog M. J. laikosi savo versijos, kad medžioklė buvo baigta tuo metu, kai jis vartojo alkoholį, todėl yra nekaltas dėl jam inkriminuoto nusižengimo, nereiškia, kad ji ir yra teisinga. Apygardos teismo vertinimu, byloje esantys ir aptarti įrodymai visiškai patvirtina M. J. kaltę padarius Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Vien tai, kad įrodymai apylinkės teismo buvo įvertinti apelianto nenaudai, nesudaro pagrindo išvadai, jog apylinkės teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais sprendžiama, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, jog M. J. padarė ANK 290 straipsnio 9 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Dėl paskirtos nuobaudos

8. Apeliaciniame skunde M. J. teigia ir tai, kad pagrįstai ir motyvuotai nusprendus, jog medžioklė skundžiamu atveju dar nebuvo baigta, jam turėjo būti paskirta 200 eurų bauda ir atimta teisė medžioti 11 mėnesių laikotarpiui, tačiau tai dėl nežinomų priežasčių nebuvo padaryta.

8.1. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad bylos duomenimis nenustatyta M. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nenustatyta ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes jis ir apeliaciniu skundu savo kaltę iš esmės neigia, nors pirminiame paaiškinime kaltu ir prisipažino, todėl nėra jokio pagrindo už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 9 dalyje, skirti minimalią nuobaudą.

8.2. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad M. J. anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimą nebaustas, skundžiama nutartimi sumažino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. vasario 4 d. nutarimu pagal ANK 290 straipsnio 9 dalį paskirtą 400 Eur dydžio baudą iki 300 Eur bei jam paskirtą administracinio poveikio priemonės – specialios teisės – teisės medžioti – atėmimo terminą – iki vienerių metų dviejų mėnesių. Ir šiuo atveju nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32, 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, proporcinga M. J. padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, 666 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nutartį nepakeistą ir M. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.