- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-27
- Bylos Nr.
- N-575-594-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01658-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 42.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties J. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2010 m. gegužės 26 d. nutarimu J. J. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 3 dalyje numatytas veikas skiriant už tai 225 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda J. J. skirta už tai, kad šis 2010 m. gegužės 19 d., apie 18 val., kartu su G. S. vykdė neteisėtą žvejybą Mėgėjiškos žūklės taisyklėmis draudžiamais tinkliniais ne mėgėjiškos žūklės įrankiais – 4 statomais tinklais, kurios metu neteisėtai sugavo 1 syką, 2 seliavas, 9 kuojas, 12 ešerių ir 3 lydekas, taip pažeisdamas Mėgėjiškos žūklės taisyklių 11.2 ir 12.2 punktų reikalavimus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs J. J. skundą, 2011 m. kovo 7 d. nutartimi jį iš dalies tenkino, t. y. Institucijos nutarimą dalyje, kurioje nustatyta, kad J. J. baudžiamas už pažeidimą, numatytą ATPK 87 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 3 dalyje pakeitė nurodant, kad asmuo baudžiamas už pažeidimą, numatytą ATPK 87 straipsnio 3 dalyje. Teismas nurodė, jog Mėgėjiškos žūklės taisyklių 11.2 punkte įtvirtintas draudimas išimti iš vandens telkinių verslinės žvejybos įrankius ir žuvis iš jų. Asmenys, pastebėję vandens telkinyje Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nepažymėtus draudžiamus žvejybos įrankius, neišimdami jų iš vandens, privalo pranešti apie tai aplinkos apsaugos pareigūnams. Taisyklių 12.2 punkte įtvirtintas draudimas žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Tų pačių taisyklių 4 punkte apibrėžta, kad mėgėjiškos žūklės įrankiai yra visi žuvims vilioti ir pagauti skirti įrankiai, kurių pagrindinis elementas yra žvejybinis kabliukas arba kabliukai (neviršijant Taisyklėse nustatyto jų skaičiaus limito), taip pat bučiukai ar samteliai vėžiams gaudyti, samteliai masalui ar žuvims iš vandens išimti bei povandeninės žūklės įrankiai (4.1 p.); mėgėjiškos žūklės būdas – tai žūklė, kai žuvys suviliojamos natūralios kilmės arba dirbtiniais masalais, taip pat vėžių gaudymas bučiukais ir samteliais, žuvų gaudymas masalui, taip pat povandeninė žūklė, kai žuvys šaudomos povandeniniais šautuvais (4.2 p.); draudžiami žvejybos įrankiai apibrėžti kaip elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, varžos bei tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai (4.5 p.); draudžiami žvejybos būdai – tai žūklė, naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat žūklė duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu (4.6 p.). Teismas nurodė, jog ginčo dėl to, jog Vištyčio ežere buvo pastatyti draudžiami žvejybos įrankiai (statomi tinklai), kaip jie yra apibrėžti Mėgėjiškos žūklės taisyklių 4 punkte, nėra, o byloje surinkti įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas, Agentūros pareigūnų L. M. ir A. G. tarnybinis pranešimas, teismo posėdyje pateikti Agentūros atstovo A. G. paaiškinimai ir liudytojo L. M. parodymai, Agentūros pateiktas vaizdo įrašas, patvirtina aplinkybę, kad J. J. naudojo minėtus draudžiamus žvejybos įrankius (statomus tinklus), t. y. priplaukęs prie jų valtimi išėmė iš tinklų žuvis ir pastatė tinklus į buvusią vietą, tuo pačiu patvirtina aplinkybę, kad J. J. nepaisė draudimo išimti iš vandens telkinių verslinės žvejybos įrankius ir žuvis iš jų. Įvertinęs visumą išdėstytų aplinkybių, teismas konstatavo, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai pripažino, jog J. J. pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 11.2 ir 12.2 punktų reikalavimus. Pažymėjo, kad šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos liudytojo B. D. nurodytos aplinkybės, kad J. J. tikrino tinklus jo nurodymu ir kad B. D. buvo palikęs jam specialiosios žvejybos leidimą, kadangi šiuo leidimu J. J. nėra suteikta teisė vykdyti specialiąją žvejybą, be to, taisyklės draudžia neįgaliotiems asmenims bet kokiu būdu naudoti verslinės žvejybos įrankius.
Dėl veikos kvalifikavimo teismas nurodė, jog ATPK 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už mėgėjiškos žūklės taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjišką žūklę, žuvų apsaugą, pažeidimą, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą). Teismas priėjo išvados, kad ATPK 87 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos konkuruoja tarpusavyje kaip visuma ir dalis, todėl šiuo atveju taikytina specialioji teisės norma - ATPK 87 straipsnio 3 dalis, o Agentūros nutarimas atitinkamai keistinas.
Dėl pažeidimo nagrinėjimo vietos teismas pažymėjo, jog ATPK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama pagal jo padarymo vietą. Aplinkos apsaugos agentūros kompetencijos teritorija apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, jokių teritorinių padalinių, veikiančių atskirose Lietuvos Respublikos teritorijos dalyse, Agentūra neturi, todėl darytina išvada, kad J. J. administracinio teisės pažeidimo byla negalėjo būti išnagrinėta pagal faktinę pažeidimo padarymo vietą. Ši aplinkybė neturėjo esminės įtakos J. J. gynybos teisės įgyvendinimui, nes jam buvo sudaryta galimybė pateikti Agentūrai savo rašytinius paaiškinimus dėl pažeidimo ir jam nustatyta tvarka buvo išsiųstas priimtas nutarimas.
III.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, J. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikint ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodydamas tas pačias įvykio aplinkybes, kaip ir pirmosios instancijos teisme, pakartotinai teigia, jog jis jokios mėgėjiškos žvejybos nevykdė, o tik specialiosios žvejybos tinkluose rastą negyvą žuvį gabeno į krantą, kad ją užkastų į žemę. Pažymi, jog iš byloje esančios filmuotos medžiagos akivaizdžiai matosi faktinės tariamo pažeidimo aplinkybės, t. y. kad šviesiu paros metu du ryškiais rūbais apsirengę žmonės taiso tinklus, kas tik patvirtina, kad jis buvo įsitikęs savo veiksmų teisėtumu ir nuo nieko nesislapstė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Agentūra prašo jį atmesti iš esmės palaikydama apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinį skundą teikia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir kad dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimu jo teisinė padėtis negali būti pabloginama (non reformatio in peius principas), administracinę bylą tikrina tik toje dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas pripažino J. J. kaltu pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. J. kaltė, padarius ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.
Dėl apelianto vis akcentuojamo savo nekaltumo bei veikos darymo nesislapstant, pasakytina, jog savo 2010 m. gegužės 19 d. paaiškinime jis nurodė visai kitas įvykio aplinkybes, t. y. pripažino Vištyčio ežere žvejojęs, o rastą žuvį pasiėmęs išvirti žuvienę (b. l. 36 - 37), kas, įvertinus byloje esančią įrodomąją medžiagą, leidžia pastarojo vėliau teikiamus priešingus paaiškinimus vertinti kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti atsakomybės. O ta aplinkybė, kad vaizdo įraše fiksuotas jo veikimas nesislapstant nepaneigia jo veikos neteisėtumo, atvirkščiai, patvirtina jo įžūlų ir atvirą neteisėtą veikimą.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teismo nutarties naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Vilniaus apygardos administracinis teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n utaria:
J. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.