- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- 1A-149-581/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17965-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė (pirm.), Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė) ir Dainos Vaidachavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu ir jam baudžiamoji byla nutraukta; S. S. perduotas pagal laidavimą Vitalijai Stankūnienei, nustatant dvejų metų laidavimo laikotarpį;
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 26 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, iš S. S. konfiskuotas automobilis Ford Fusion Titanium valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. S. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padaręs nusikalstamą veiką, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, o būtent: už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus 2025 m. gegužės 23 d. apie 15.35 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį Ford Fusion Titanium valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas (15.35 val. jam buvo nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, o 15.55 val. – 2,20 promilių neblaivumas).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės prašo sutrumpinti iki minimalaus laikotarpio paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinis įvykis gyvenime. Yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, konstatuojamas pakankamas pagrindas vertinimui, kad asmuo nebenusikals ir laikysis valstybėje galiojančių įstatymų, yra vedęs, vaikai užauginti, sutuoktinė sutinka būti laiduotoja, abu teigimai charakterizuojami, dirbantys. Atkreipiamas dėmesys, jog dirbant projektų vadovu, labai daug darbo laiko skiriama išvykoms, komandiruotėms į kitus miestus bei rajonus, dalykinius susitikimus ir pan. Suprantama, kad šios aplinkybės buvo žinomos ir nusikalstamos veikos darymo metu, tačiau atvejo specifika dėl veikos motyvo, nulemia asmenybės visumos teigiamas vertinimas.
2.2. Iš asmens neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2025 m. gegužės 23 d. 15.40 val. S. S. nustatyti neblaivumo požymiai: S. S. eiti tiesia linija – pėda po pėdos, gali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), gali, t. y. šios aktu konstatuotos aplinkybės patvirtina, jog S. S., būdamas neblaivus, valdė transporto priemonę, nes buvo visiškai koordinuotas savo veiksmuose ir tai patvirtina jo nurodytas aplinkybes, kad nesijuto apsvaigęs.
2.3. Atsižvelgiant į tai, kad BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, tai šiuo atveju minimalus baudžiamosios poveikio priemonės pritaikymu bus pasiektos visos BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskirtys.
Atsiliepimas
3. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad iš šios bylos duomenų matyti, kad S. S. paskirtas specialiosios teisės atėmimas trumpesniam nei vidurkis tokio draudimo terminui – dvejiems metams. Apelianto prašymas sutrumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą yra siejamas su jo darbine veikla, tačiau darbiniai, asmeniniai poreikiai bei patogumas negali būti laikomi išskirtinėmis aplinkybėmis, darančiomis prielaidą trumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Kitomis skunde kaltininko asmenybę teigiamai apibūdinančiomis aplinkybėmis buvo vadovaujamasi atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime taip pat nelaikomos išskirtinėmis, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti specialiosios teisės atėmimo terminą akivaizdžiai neproporcingu. Asmuo, pažeisdama įstatymuose nustatytus draudimus, pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes, už kurias yra pats atsakingas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde.
5. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo BK 68 straipsnio pagrindu nustatytas dvejų metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas, argumentuojant tuo, kad baudžiamosios poveikio priemonės paskirtis būtų įgyvendinta paskyrus ir minimalų laikotarpį. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, išsamiai, visapusiškai išanalizavo bei teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, dvejų metų laikotarpiui.
6. Baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiosiomis teisėmis terminas gali būti nustatomas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė dvejų metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, priešingai nei mano apeliantas, pagrįstai atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, jog anksčiau nebaustas už vairavimą neblaiviam, per 5 metus baustas už greičio viršijimą, nevengė atsakomybės, dirba. Apygardos teismo vertinimu, šioje byloje skirtas uždraudimas naudotis minėta specialia teise dvejų metų terminui yra proporcingas ir teisingas, visiškai atitinka padarytai nusikalstamai veikai bei apelianto asmenybei, neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus bei nevaržo apelianto teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju nėra pagrindų sutrumpinti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą prašomam minimaliam laikotarpiui. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad S. S. prisipažino padaręs nusikaltimą, padėjo jį išaiškinti, ne tik jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, tačiau nėra pagrindas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino trumpinimui. Visiškai nepagrįstai apeliantas veikos pavojingumą menkina Neblaivumo nustatymo akte (b. l. 20) konstatuotomis aplinkybėmis, jog eiti tiesiai gali, pataikyti į nosies galą gali. Šios aplinkybės niekaip nemažina S. S. padaryto nusikaltimo pavojingumo ar asmens kaltės. Svarbu, jog apeliantui buvo nustatytas neblaivumas, kuris žymiai viršijo leistiną normą, nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones. O be to, S. S. nusikaltimą padarė pakankamai intensyvaus eismo kelio ruože, mieste, dienos metu, kai aplink gausu kitų eismo dalyvių. Tokiose vietose, ypač vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, neabejotinai eismo įvykių tikimybė yra didelė. Nusikalstamais veiksmais S. S. kėlė pavojų net tik savo, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei.
7. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad S. S. teisė vairuoti reikalinga darbinėje veikloje, egzistavo dar prieš aptariamo nusikaltimo padarymą. Įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija interesus. Matyti, kad S. S., suprasdamas apie specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, jam būtinumą, pasirinko elgtis teisei priešingu būdu, žinodamas galinčius kilti padarinius. S. S. turėjo įvertinti galinčius kilti padarinius ir nepatogumus jo kasdieniame gyvenime. Todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl S. S. kilsiančių nepatogumų negali būti laikomos aplinkybėmis, leidžiančiomis trumpinti skirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą.
8. Kasacinis teismas ne kartą nutartyse yra nurodęs, jog kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Apygardos teismo pozicija yra ta, jog šios baudžiamosios bylos aplinkybės aiškiai nurodo, jog uždraudimo naudotis specialia teise termino sutrumpinimas akivaizdžiai neatitiktu? aptariamai baudžiamojo poveikio priemonei keliamu? tikslu?.
9. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl S. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. S. apeliacinį skundą atmesti.