- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- 1A-605-923/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24993-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- J. J.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Advokatai
- Audra Lukaševičiūtė Krantz
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę nuspręsta įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, nuspręsta į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti J. J. pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį visiškai ar iš dalies atliktą bausmę bei joje nurodytus įskaitytinus laikotarpius.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.
Nuosprendžiu panaikinta J. J. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Iš J. J. priteista Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 58,10 Eur (penkiasdešimt aštuoni eurai, 10 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Iš J. J. nukentėjusiosios R. K. naudai priteista 500,00 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje civiliniai ieškiniai atmesti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. liepos 1 d. apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narę – partnerę R. K., su kuria gyvena bendrai neįregistravęs santuokos, kuriai kilusio konflikto metu, suėmė rankomis už kaklo ir ją smaugę, po ko sudavė du smūgius ranka į veido sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu adresu, namo kieme esančioje lauko virtuvės patalpoje, koridoriuje, R. K. suėmė su rankomis už kaklo, ją smaugė, paguldęs ant grindų prirėmė kojos keliu kaklo sritį bei sudavė ne mažiau 3 smūgius ranka į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl atnaujinto nosies kaulų lūžimo.
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad J. J. kaltė patvirtinta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais, nukentėjusiosios, paties kaltinamojo parodymais. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamą veiką J. J. padarė būdamas recidyvistu bei būdamas neblaiviu, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes. Be to, atsižvelgta ir į tai, kad J. J. prieš tai teistas 12 kartų, tame tarpe teistas ir už tyčinius smurtinius nusikaltimus, nedirbo, eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, kas kaltinamąjį neigiamai charakterizuoja bei rodo, kad jo padarytos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus J. J. laisvės atėmimo bausmę ir realiai ją atlikus.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, J. J. skundžia jį apeliacine tvarka, prašo nuosprendį pakeisti ir skirti jam švelnesnę bausmę.
3.1. Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės dydį, pažeidė BK nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, kadangi neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, atsakomybę sunkinančias aplinkybes įvertino netinkamai. Teigia, kad paskirta bausmė jam yra per griežta ir neadekvati jo asmenybei, paskirta bausme nebus užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas. Mano, kad jo atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.
3.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, į jo ketinimus bei jo santykius su nukentėjusiąja. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo paaiškinimus ir jo nuoširdų siekį keisti gyvenimo būdą, gydytis nuo alkoholio vartojimo, kadangi būtent jis nulėmė nusikalstamus veiksmus. Supranta, kad būtent alkoholio vartojimas nulėmė tokį jo elgesį, už kurį privalo būti nubaustas, gailisi dėl savo elgesio ir sieks išgyti, įgyti specialybę, dirbti ir sukurti šeimą. Gyvendamas pas kaimyną suprato, kad jam patinka rūpintis žmonėmis, todėl sieks įgyti slaugytojo padėjėjo profesiją. Be to, pažymi, kad po nusikalstamos veikos padarymo jis atsiprašė nukentėjusiosios, jie yra aptarę jo elgesį, bendravimo problemas, susitaikė. Teigia, kad sieks kuo greičiau atlyginti jai padarytą žalą. Mano, kad jam paskirta švelnesnė bausmė nepažeis proporcingumo principo bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja nuteistojo skundą palaikė, prašė tenkinti ir paskirti švelnesnę bausmę. Prokurorė prašė skundą atmesti atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320) straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo J. J. apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat ir nusikalstamų veikų kvalifikacijos ar civilinių ieškinių, o prašoma tik sušvelninti jam skirtą bausmę.
7. J. J. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Šio straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Apylinkės teismas nuteistajam paskyrė 6 mėnesių trukmės realaus laisvės atėmimo bausmę.
8. Nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde ginčija jam skirtą bausmę teigdamas, kad ji per griežta ir buvo neatsižvelgta į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, į jo santykį su nukentėjusiąją ir jo nuoširdų siekį pasikeisti, įgyti specialybę, rūpintis kitais asmenimis, todėl jo atžvilgiu turi būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.
9. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės nuteistajam skyrimo motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmių nuteistajam skyrimui reikšmingas aplinkybes. Individualizuodamas bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, teismas atsižvelgė į tai, kad J. J. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), įvertino, jog nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat nustatytos net dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei veiką padarė būdamas anksčiau teistu už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas neišnykusį teistumą, kas laikoma nusikaltimų recidyvu, o pats J. J. – recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo J. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis – niekur nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, duomenų apie skirtų baudų sumokėjimą nėra, anksčiau teistas net dvylika kartų, teistumai neišnykę, anksčiau ne kartą teistas ir už smurtinių nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Ankstesnių teistumų metu jam buvo taikytos laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau vykdė nusikalstamas veikas. Atsižvelgdamas į nurodytas nuteistąjį bei padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Tokiam bausmės rūšies parinkimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl ko jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Pats nuteistasis nurodo, kad apie tai, jog jam patinka rūpintis kitais asmenimis, dėl ko nori mokytis slaugytojo amato, suprato tada, kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo mamos, ir kai jis tuo metu gyveno pas kaimyną, kuriuo rūpinosi. Taip pat nurodo, kad ir alkoholio vartojimas buvo įprastas jų šeimoje ir tik negyvendamas tėvų namuose suprato, kad galima gyventi kitaip ir be alkoholio vartojimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam minėta kardomoji priemonė buvo paskirta po panaudoto fizinio smurto prieš motiną bei nepilnametį brolį 2024 m. gegužės mėnesį, taigi, jis, praėjus beveik dviem mėnesiams išvadų nepadarė, toliau vartojo alkoholį ir 2024 m. liepos 1 d., kada padarė šioje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kad nuteistasis susitaikė su nukentėjusiąją taip pat nelaikytina reikšminga aplinkybe, kadangi kitoje byloje jis nuteistas už smurtinius veiksmus prieš ją, kurie buvo atlikti dar 2024 m. balandžio 28 d., taip pat prieš motiną ir nepilnametį brolį smurtavo 2024 m. gegužės 9 d. (Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendis), kas rodo, jog J. J. yra linkęs į smurtą, ir net po pirmojo smurto atvejo prieš savo sugyventinę, jie gyveno kartu, nuteistasis išvadų nepadarė ir vėl pavartojęs alkoholio smurtavo prieš ją. Kad J. J. yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir visuotinai priimtinų normų bei taisyklių įrodo ir apeliacinės instancijos teisme gautas raštas apie tai, jog procesinių dokumentų nuteistajam nėra galimybės įtekti, kadangi jis, atlikdamas bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, pasišalino iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (atvirųjų namų). Visi šie duomenys paneigia ir nuteistojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (dėl nusikalstamos veikos padarymo būnant neblaiviu, bei dėl recidyvisto). Atsižvelgiant į visa, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skunde nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos ar esminės, kurios leistų nuteistajam švelninti jam skirtą bausmę.
12. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-383-895/2015, 2K-126-693/2018, 2K-233-976/2021, 2K-179-719/2022 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, tiek bausmę skirdamas pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas nenustatė pagrindo J. J. paskirti švelnesnę BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę, todėl nėra pagrindo ir svarstyti klausimo dėl švelnesnės bausmės paskyrimo pagal BK 54 straipsnio 3 dalį.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41, 54 straipsnių reikalavimų pažeidimų, J. J. paskirtos bausmės pagrindo keisti nėra. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, pagrįstai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis skirtą bausmę sumažino trečdaliu.
14. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad atlikdamas bausmių bendrinimą, apylinkės teismas padarė teisės taikymo klaidą ir nurodydamas, kad skirtą bausmę bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, vis tik skirtas bausmes sudėjo visiškai, dėl ko priimtas nuosprendis yra keičiamas.
15. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirtą galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę nusprendė subendrinti su ankstesniu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant. BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmė yra švelnesnė nei ankstesniu nuosprendžiu J. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė (1 metų terminui), todėl šias bausmes iš dalies sudedant, pridedama šios bausmės rūšies minimalaus dydžio – 3 mėnesių trukmės – laisvės atėmimo bausmė.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apygardos teismo nustatytos galutinės subendrintos bausmės dydis yra proporcingas nuteistojo padarytos veikos, asmenybės pavojingumui. Galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, nepažeidžia teisingumo bei proporcingumo principų.
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
17. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).
18. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu J. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šiuo nuosprendžiu tenkinamas iš dalies. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, iš jo priteistas civilinis ieškinys, tačiau nuteistasis nedirba, duomenų apie jo nuosavybės teise valdomą turtą, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį proceso išlaidų išieškojimą, byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo J. J. išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas (484,49 Eur) už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais
nusprendžia:
nuteistojo J. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį dėl J. J. paskirtos bausmės subendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta bausme:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš J. J. nepriteisti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.