- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-30
- Bylos Nr.
- 1-803-939/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24993-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Kaltinamasis
- J. J.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. J., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2015 m. spalio 2 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėn.;
2) 2016 m. kovo 9 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėn.;
3) 2016 m. gruodžio 29 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėn.;
4) 2017 m. spalio 3 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį areštu 40 parų;
5) 2017 m. gruodžio 11 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimu 2 m. 1 mėn.;
6) 2018 m. vasario 15 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 2 m. 4 mėn.;
7) 2020 m. lapkričio 12 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų;
8) 2021 m. sausio 28 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), paskirta subendrinta bausmė – 9 mėn. terminuoto laisvės atėmimo. Taikant baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio nuostatas paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo.
9) 2021 m. kovo 22 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 9 mėn. laisvės apribojimo, taikant baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo.
10) 2021 m. gegužės 21 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal baudžiamojo kodekso 242 straipsnį - 9 mėn. terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo.
11) 2022 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės - 1 (vienerių) 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo pridėta 2021 m. gegužės 21 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 8 mėnesiai 22 dienos laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, 2023 m. gegužės 19 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo,
12) 2024 m. rugpjūčio 19 d., Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199-2 straipsnio 1 dalį – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, pagal baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi bausmes subendrinti ir paskirti 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 m. terminuoto laisvės atėmimo.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (toliau – BK).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. J. 2024 m. liepos 1 d. apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narę - partnerę R. K., su kuria gyvena bendrai neįregistravęs santuokos, kuriai kilusio konflikto metu, suėmė rankomis už kaklo ir ją smaugę, po ko sudavė 2 smūgius ranka į veido sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu adresu, namo kieme esančioje lauko virtuvės patalpoje, koridoriuje, R. K. suėmė su rankomis už kaklo, ją smaugė, parguldęs ant grindų prirėmė kojos keliu kaklo sritį bei sudavė ne mažiau 3 smūgius ranka į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl atnaujinto nosies kaulų lūžimo.
Kaltinamasis J. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji yra jo draugė. 2024 m. liepos 1 d. jis su nukentėjusiąja iš (duomenys neskelbtini) atvyko pas jo motiną į namus. Pas motiną į namus vykti negalėjo, nes ir prieš ją buvo smurtavęs. Jis, nukentėjusioji, jo motina ir motinos draugas K.V. visi vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo neblaivus visko neprisimena, atsimena, kad atvažiavo policija, jis suprasdamas, kad bus sulaikytas, nes smurtavo prieš nukentėjusiąją, ją sumušė, pabėgo pas kaimyną. Pirmiausia gėrė namo verandoje, ten ir pradėjo smurtauti prieš nukentėjusiąją, ten ją smaugė ir ranka sudavė smūgius. Pas jo motina gyvena jo brolis su drauge, jie kartu su juo negėrė, jų nebuvo. Dėl savo elgesio gailisi, taip pasielgė vedamas alkoholio, per jį kyla konfliktai. Su nukentėjusiąja susitaikė, palaiko ryšius. Su civiliniais ieškiniais sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka ir 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena apie pusė metų gyvena su J.J. 2024 m. liepos 1 d. maždaug 13 val. 10 min., su J. nuvyko aplankyti jo tėvų, kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į minėtus namus, juos pasitiko J. motina O. ir jos sugyventinis, J. patėvis K., kurie vizualiai jau atrodė neblaivūs, kaip patys sakė, buvo neseniai atsikėlę, ir pasiūlė išgerti. Jie su J. sutiko ir netrukus, namo viduje, kambaryje, pradėjo visi kartu gerti alkoholinius gėrimus. Gėrė visi kartu bendrai, išgėrė tris butelius 0,5 litro talpos degtinės. Kol vartojo visi alkoholį J. jau buvo pradėjęs su ja konfliktuoti, su delnu buvo trinktelėjęs vieną kartą jai per veidą, tačiau skausmo nejuto, taip pat įžeidinėjo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, kurių dabar tiksliai nepamena. Vakaro metu, galėjo būti maždaug po 18 valandos, J. mama paprašė jos palydėti ją iki lauko tualeto, todėl ji R. K. kartu su ja išėjo į lauką. Netrukus į kiemą išėjo J. ir pamatė, kaip ji su mama šnekasi ir pasakė ,,aj jūs neturite apie ką šnekėti, tik apie mane šnekate“. Jau sakydamas šiuos žodžius J. buvo labai susinervinęs. Ji J. iš kart po to dar pasakė, kad jos apie jį nešneka ir nieko blogo nepagalvojo. Netrukus visi sugrįžo į namo vidų, atsisėdo ant sofos ir toliau vartojo degtinę. J. staiga atsistojo ir suėmė jai rankomis už kaklo ir suspaudęs laikė maždaug pusė minutės laiko ir tuoj pat po to sudavė jai 2 smūgius rankos kumščiais į veido sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Po šių veiksmų jai pavyko nuo J. atsitraukti, todėl pabėgo į kieme esančią laiko virtuvę, o tuo tarpu kambaryje buvusi ir viską mačiusi J. mama O. išbėgo į kitą kambarį ir galimai tada iškvietė policijos pareigūnus. Kambaryje taip pat buvo ir viską matė J. patėvis K. Jai nubėgus į lauko virtuvę, ir tuo metu būnant koridoriuje, netrukus atėjo ir J., kuris pradėjo ją vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais, kurių dabar neprisimena ir iškart suėmė jai rankomis už kaklo, smaugdamas ją parguldė ant grindų, tada prirėmė su kojos keliu ją ties krūtinės sritimi, kad ji negalėtų atsistoti ir tuoj pat sudavė rankos kumščiais jai į veido sritį smūgius, kiek sudavė neatsimena. Po šių J. veiksmų ji jautė fizinį skausmą ir kai jai pavyko nubėgti į lauko virtuvėje esantį kambariuką, netrukus ir atvažiavo policijos pareigūnai, kuriuos mano, kad galėjo iškviesti J. mama, ir ji jiems viską papasakojo. Ji jaučia pagrįstą baimę dėl savo saugumo ir sveikatos, taip pat bijo dėl savo šeimos, kad jis ko nors blogo nepadarytų, todėl norėtų, kad J. teismo sprendimu būtų įpareigotas gyventi skyriumi nuo jos. Ji nežada su J.J. daugiau taikytis, jis jai sulaužo nosį antrą kartą šiais metais, kadangi ją apžiūrėję medikai pasakė, jog šiais savo veiksmais J. atnaujino nosies lūžį, kurį buvo padaręs prieš maždaug 2 mėnesius. Civilinį ieškinį reikšti pageidauja ir moralinei, ir fizinei žalai atlyginti. Nori, kad jeigu jį paleis, nesiartintų prie jos šeimos. (t.1, b.l. 36-39, b.l. 47-50)
Liudytoja O. J. ikiteisminio tyrimo atsisakė duoti parodymus šiame ikiteisminiame tyrime, kadangi įtariamasis yra jos sūnus. (t.1, b.l. 89-91).
Liudytojas K. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 1 d. atvažiavo J. J. su R. K. pas O. J. į namus, su kuria jis gyvena. Jie atvyko su autobusu, apie pietus. Kadangi jį pasveikino su gimtadieniu, jis pastatė degtinės, kad atšvęstų. Jie keturiese, t. y. jis, sugyventinė O. J. ir J. J. bei R. K. visi vartojo degtinę, išgėrė visi 0,5 litro degtinės. Jis prieš jiems atvykstant jau buvo apgirtęs, neblaivus, nes buvo vartojęs alkoholio anksčiau tą dieną. Jiems išgėrus degtinės jis nuėjo į kambarį miegoti, jie visi dar sėdėjo verandoje, kur ir vartojome alkoholį. Kadangi jis užmigo, nieko nematė, kas ten vyko. Nematė jokių konfliktų tarp J. ir R., taip pat nematė jokių muštynių. Jis tik pribudo ir pamatė, kad atvykę policijos pareigūnai ir kalba su J. J. Taip pat matė, kad R. K. verkė lauke, ant jos sužalojimų nematė, bet jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl gali visko neprisiminti. O. pasakojo, kai jis pribudo iš miego, kad ji išgirdo, jog pykstasi R. su J., todėl iškvietė policiją, daugiau nieko nedetalizavo. Ji nieko nepasakojo ar matė, kad mušė J. R., ar nematė. (t.1,b.l. 83-86)
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo S. Ž. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2024 m. liepos 1 d., 19 val. 11 min. iš (duomenys neskelbtini) apskr. VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) namuose agresyviai elgiasi neblaivus pranešėjos sūnus J.J. Atvykus nurodytu adresu J. J. nustatytas 2,23 prom. girtumas, bei smurtavo artimoje aplinkoje faktas, kad jis prieš savo sugyventinę R. K., smurtavo ją smaugė, po to sudavė 2 smūgius rankos kumščiais į veido sritį. Po to, J. J. tęsdamas nusikalstamą veiką, R. K. smaugė, parguldė ant grindų, prirėmė kojos keliu ties krūtinės sritimi, sudavė smūgius rankomis į veido sritį. Pristačius R. K. į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, gydytojai ją apžiūrėjo ir pirminiais duomenis nustatė, kad yra atsinaujinusi nosies lūžio trauma, skruosto sumušimai. Po apžiūros, nukentėjusioji paleista namo. Esant šioms aplinkybėms yra pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. (t.1., b.l. 1-12)?
Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kuris yra vieno aukšto. Šalia gyvenamojo namo yra rudos spalvos, vieno aukšto pastatas, kuriame yra įrengta lauko virtuvė. Šalia pagrindinių durų ant žemės, durų slenksčio yra matomos apie 2-3 cm ilgio, raudonos spalvos dvi dėmės, kurios yra panašios į kraują. Praėjus šias duris patenkama į lauko virtuvės koridorių, jo dešinėje pusėje yra baltos spalvos durys, į lauko virtuvėje esantį kambarį. Šalia šių durų, ant žemės matyti raudonos spalvos apie 6-7 cm ilgio dėmės panašios į kraują. (t.1, b.l. 19-29).
Įvykio registracijos duomenys bei 2024 m. liepos 3 d., (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK Veiklos skyriaus pareigūnės tarnybiniu pranešimu dėl Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) garso įrašo pridėjimo patvirtinama, kad pranešėjo skambučio pradžia 2024-07-01 19.08 Iš duomenų matyti, jog Bendrojo pagalbos centro numeriu pranešėjas pranešė, kad namuose elgiasi agresyviai, neblaivus sūnus. (t.1, b.l.15-17)
Kitų objektų apžiūros protokolu (su priedu), buvo apžiūros objektas prie pareigūnų uniformos pritvirtintos kūno kameros vaizdo įrašai, pavadinimais:1. PSS-20240701-192312UTC+03002. PSS-20240701-224124UTC+03003. PSS-20240701-224551UTC+03004. PSS-20240701-225152UTC+0300 (t.1, b.l.30-32). Protokolu užfiksuota, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, joje yra trys asmenys. O. J., K. V., vaikinas su pilkos spalvos marškinėliais ir kepure su snapeliu. Vaikinas su snapeliu nurodo, kad siautėja brolis, nurodo, kad jam čia negalima, nes yra surašytas orderis dėl smurto. Pareigūnams J. J. atsako, kad ne su tėvais susipyko ir kreipiasi į vaikiną su snapeliu sakydamas ,,broli, piktumų turi?“. Vaikinas su kepure su snapeliu atsako: ,,tu pažėk kų tu šituose namuose blet darai, aš darau, tvarkau, o tu viskų paėmis daužai“. J. J. sako: ,,suspykom suspykom, ane“, vaikinas su kepure su snapeliu sako: ,,aš visų tvarkau, o jis paėmis daužo“. J. J. pertraukia ir sako: ,,broli, galiu išeit?“. J. J. prašo pas pareigūną neforminti visko. J. J. patvirtino, kad išgėrė ir viskas prasidėjo. O. J. pasakė, kad išgėrė, buvo viskas normaliai, o jis ant galo ,,pradėjo“ bei, kad J. J. negalima šiuose namuose lankytis, nes yra ją sudaužęs, nosį sulaužęs. O. J. pasakė, kad ,,jis pradėjo savo draugę daužyt, dubasyt visų ir kap jis man pasakė, dabar šitų supyzdysiu, gausi tu motinėle ir gausi tu, patėvi, tai aš tadu pabėgau ir paklojau aš jiem lauko virtuvukėn lovų, tai matot kų jis ty išdarinėja. Pradėjo daužyt, nu tai man tai baisu“, ,,tų R. daužo, daužo, mano nosį sulaužis jisai“. Iš lauko virtuvėlės, į koridorių išeina R. K., ji pasako, kad ją mušė, bet bijo pasakyti, nes jis vėl tą patį padarys išėjęs. R. K. verkia parodo nosį. J.J. pabėga pro namo kampą. O. J. sako, kad jį reikia išvežt, nes juos ir pakurs, jam negalima šituose namuose lankytis iš vis. R. K. pasakė, kad ją mušė lauko virtuvėlėje, ir pasakė, kad iš pradžių čia (namuose) mušė, o po to lauko virtuvėje. R. K. verkia ir rėkdama sako: ,,atvažiavom kaip žmonės pabūt, ne bliat“. R. K. name parodė kur ją mušė, vos tik įėjus į namus, kuriame yra stalas ir sofa, kad mušė ant sofos. R. K. parodė, kad ją lauko virtuvėlėje mušė ant lovos ir koridoriuje daugiausiai.
Vaizdo įraše pavadinimu PSS-20240701-224124UTC+0300,2:32 min., matoma kaip policijos pareigūnai atvyksta prie daugiabučio namo kartu su R. K., užeina į namą, J. J. nulipa laiptais, sako, kad nebebėgs, geranoriškai elgsis, pareigūnai jį vedasi paėmę už rankų, uždeda antrankius, nusiveda jį laiptais į pirmą aukštą. R. K. pasako: ,,vėl sulaužei, sveikinu, padarei savo“.
Vaizdo įraše pavadinimu PSS-20240701-224551UTC+0300, daugiabučio namo kieme, prie tarnybinio policijos automobilio, O. J. ir K. V., ginčijasi su policijos pareigūnais, priekaištauja, kad J. J. sulaikomas. R. K. rodo savo nosį, sako, kad kaulas išėjo.
Vaizdo įraše pavadinimu PSS-20240701-225152UTC+0300, fiksuojamas daugiabučio namo kieme, tikrinami asmenų blaivumai. R. K. ginčijasi su O. J., J. J. laužko laikino sulaikymo kamerą, spjaudo pareigūnus, į žodines pastabas nereaguoja. (b.l. 30-33, I tomas)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. kliniškai nustatyta nosies kaulų atsinaujinęs lūžimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje. Nesant medicinos dokumentuose detalaus objektyvių trauminio poveikio žymių lokalizacijos aprašymo, nėra galimybės nustatyti trauminių poveikių skaičių. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. (t.1, b.l. 65-66)
R. K. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (kopija) duomenys patvirtina 2024-07-01 diagnozės: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) - sumušta kito asmens, sumušė nosį. Be sąmonės nebuvo, nepykino, nevėmė. Skauda skruostikaulį ir nosikaulius. Bėgo kraujas. Alkoholio vartojimo fakto neneigia. Atvežta policijos pareigūnų. Prieš 1 mėn. buvo patyrusi smurtą - buvo nosies kaulų lūžis. Objektyvi būklė: nosies tinimas ir skausmingumas, skausminga d. skruostikaulio ir akiduobės sritis. Atlikti tyrimai ir konsultacijos: 2024-06-04 Nosies rentgenologinis tyrimas. Išvada: Nosies kaulų lūžis. 2024-07-01 - nosies kaulų lūžis. (t.1, b.l. 67-68)
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo S. Ž. tarnybiniu pranešimu užfiksuota, kad reaguojant į įvykį ir atvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko pranešėja O. J., jai nustatytas 1,92 promilių girtumas, kuri paaiškino, kad jos sūnus J. J., sumušė savo sugyventinę R. K., kuriai nustatytas 1,95 promilių girtumas bei ji nurodė, kad sugyventinis J. J. ją sumušė. Būnant įvykio vietoje, iš jos staiga pasišalino nežinoma kryptimi įtariamasis J. J., todėl sulaikytas iš kart nebuvo. Gavus informaciją, apie 22 val. 40 min., adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, trečiame aukšte surastas J. J., kuris buvo sulaikytas. J. J. pradėjo aktyviais veiksmais priešintis, vengė sulaikymo, todėl buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas Taser, be konteinerio. Būdamas tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje J. J. stipriai spardė laikino sulaikymo patalpą, todėl buvo panaudotos spec. priemonė - dujas. (t.1, b.l. 95-97, )
Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį.
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J.J., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konfliktavo su nukentėjusiąja metu tyčia smaugė ir sudavė ranka nukentėjusiajai smūgius į veidą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino pilnai, analogiškai nusikalstamos veikos aplinkybes aiškino ir ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ne viską atsimena, dėl girtumo. Nukentėjusioji nuo pat tyrimo pradžios, nuosekliai ir vienodai aiškino, kad ją smaugė ir smūgius sudavė kaltinamasis gyvenamajame name, o po to lauko virtuvėje. Be nukentėjusiosios, jos parodymus patvirtina kiti įrodymai – specialisto išvada, tarnybiniai pranešimai, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Įvykio registracijos duomenys bei pareigūno tarnybinis pranešimas dėl Bendrojo pagalbos centro garso įrašo ir įvykio vietoje, kad buvo gautas pranešėjo skambutis, kurio pradžia 2024 m. liepos 1 d., 19.08, kad bendrojo pagalbos centro numeriu pranešėjas pranešė, kad namuose elgiasi agresyviai, neblaivus sūnus. Įvykio vietoje, policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai patvirtina, kad kaltinamojo motina O.J. patvirtino, kad J.J. smurtavo prieš savo draugę R.K., grasino, kad sumuš ir ją ir jos sugyventinį. R.K. nurodė, kad J.J. ją mušė ir name ir lauko virtuvėje, kad sulaužė nosį.
Nukentėjusiosios fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuotas sužalojimas – kliniškai nustatyta nosies kaulų atsinaujinęs lūžimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad sužalojimas padarytas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Be kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų, kaltinamojo kaltę patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota lauko virtuvėje raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Įvykio registracijos duomenys, Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, įvykio vietoje, policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuotos aplinkybės, sudaro logišką ir nuoseklų veikos aplinkybių nustatymą, vieni kitus papildo ir atspindi byloje nustatytas aplinkybes.
Byloje nustatytais duomenimis, J. J. 2024 m. liepos 1 d. apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narę - partnerę R. K., su kuria gyvena bendrai neįregistravęs santuokos, kuriai kilusio konflikto metu, suėmė rankomis už kaklo ir ją smaugę, po ko sudavė 2 smūgius ranka į veido sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu adresu, namo kieme esančioje lauko virtuvės patalpoje, koridoriuje, R. K. suėmė su rankomis už kaklo, ją smaugė, parguldęs ant grindų prirėmė kojos keliu kaklo sritį bei sudavė ne mažiau 3 smūgius ranka į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl atnaujinto nosies kaulų lūžimo.
Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad smaugdamas ir smūgiuodamas nukentėjusiajai, ją sužalos. Teismas daro išvadą, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji yra kaltinamojo šeimos narys (gyvenimo draugė, su kuria veda bendrą ūkį), pripažintina, jog kaltinamojo veiksmai atitinka baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkiančia aplinkybę pripažintina, kad veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veiką padarė būdamas recidyvistas. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teismo teistas 12 kartų, tame tarpe teistas ir už tyčinius smurtinius nusikaltimus, nedirbo, eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (t.1, b.l.154-174). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja - asmenybę, kaltinamojo padarytos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, nusikalstamų veikų darymas neduoda teismui pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nors yra ir realiai atlikęs laisvės atėmimo bausmę, dėl ko įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimas.
Byla teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis iš esmės pripažino kaltę, taigi, yra sąlygos taikyti BK 64-1 straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamasis šią nusikalstamą veiką įvykdė iki jo atžvilgiu priimant paskutinį – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintina iš dalies ją sudedant su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu skirta bausme, prie griežtesnės, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu skirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės liginių kasos civilinis ieškinys 58,10 Eur sumai už nukentėjusiajai R.K. suteiktas gydymo paslaugas yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 straipsnio, 6.283 straipsnio reikalavimus žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Nukentėjusiajai R.K. suteiktų gydymo paslaugų kaina – 58,10 Eur, už paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (t.1, b.l.72-75). Kadangi žalą nukentėjusiosios sveikatai padarė kaltinamasis J.J., savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl jam tenka pareiga žalą atlyginti. Valstybinė ligonių kasa, vykdanti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėta už suteiktas gydymo paslaugas. Tuo pagrindu iš kaltinamojo priteistina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 58,10 Eur už nukentėjusiosios R.K. gydymą.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusioji R.K. pareiškė civilinį ieškininį (t.1. b.l. 51) dėl 500 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusioji R.K. nurodė, kad patyrė 500 eurų turtinę žalą, kurią sudaro nosies operacija kaulo ištiesinimui. Specialisto išvadoje R.K. konstatuota atsinaujinęs nosies kaulų lūžimas, kuris susijęs su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų, kad patvirtinančių nosies operacijos rekomendacijas ir jos kainą. Pažymėtina, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, t. y. kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, todėl gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Šiuo atveju nukentėjusiosios 500 Eur turtinė žala yra neįrodytas, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos negali būti tenkinamas. Nukentėjusioji nepateikė duomenų, patvirtinančių ar dėl nosies kaulų lūžimo, gydymo, yra išnaudojusi galimybę, gauti nemokamą ar iš dalies mokamą paslaugą, todėl spręstina, kad nukentėjusioji neįrodę, būtinumo daryti mokamą nosies operacija, nepateikė duomenų patvirtinančių operacijos realią kainą. Pažymėtina, kad nukentėjusioji patyrusi išlaidas ir pagrindusi jų dydį leistinais įrodymais, turi teisę kreiptis teisminės gynybos ir ateityje civilinio proceso tvarka. Esant nurodytomis aplinkybėmis civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas.
Sprendžiant nukentėjusiosios reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji R.K. savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, dvasiniais išgyvenimais. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai R.K. nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padarę asmuo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymūs sveikatos sutrikdymas dėl atnaujinto nosies kaulų lūžimo. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis sutiko atlygintą neturtinę žalą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiosios elgesį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 500 Eur dydžio neturtinė žala.
Alytaus apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam J.J. 2024 m. liepos 3 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, vienam mėnesiui, 2024 m. liepos 30 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi, suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 3 d.
Nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu J.J. nuteistas pagal BK 199-2 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius 64-1 straipsnį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis įsiteisėjęs ir pateiktas vykdyti. Todėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas kaltinamajam J.J. šiuo atveju yra perteklinis ir neproporcingas, todėl 2024 m. liepos 30 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi J.J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikintina.
J.J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. liepos 1 d. 22.40 val. ir suimtas nuo 2024 m. liepos 3 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307 straipsniais,
nusprendžia:
J. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti 6 mėnesius laisvės atėmimo;
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti J. J. pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį visiškai ar iš dalies atliktą bausmę bei joje nurodytus įskaitytinus laikotarpius.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.
Kaltinamajam J. J., Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę suėmimą panaikinti.
Priteisti iš J. J. 58,10 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus, 10 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (58,10 eurų) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Priteisti iš J. J., nukentėjusiosios R. K. naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje civilinius ieškinius atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.