Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės Luminor Bank ieškinį atsakovams J. S. ir L. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sutuoktinio atsakomybės už kito sutuoktinio prievoles. Nesutikdami su ieškinio reikalavimais atsakovai teigia, kad kreditavimo sutartys buvo sudarytos be aiškaus išankstinio sutuoktinio sutikimo, o ieškovės ir atsakovo laidavimo sutartis sudaryta negavus privalomo teismo leidimo, todėl yra niekinė ir negaliojanti (CK 1.80 str.). Be to, nurodo, kad ieškovė nepradėjo išieškoti skolos iš pagrindinio skolininko, nors įkeisto turto užtektų banko reikalavimui patenkinti.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad 2013 m. sausio 24 d. tarp Luminor Bank AB ir kredito gavėjos ūkininkės J. S. buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), pagal kurią nekilnojamajam turtui įsigyti kredito gavėjai suteiktas 560 000 Lt (162 187,21 Eur) kreditas su kintama palūkanų norma terminui iki 2023 m. sausio 31 d., tarpinius kredito grąžinimo terminus ir sumas nustatant kredito grąžinimo grafike (Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies 2, 3, 4, 5, 8 p.). Praleidus nustatytus kredito grąžinimo terminus atsakovė J. S. įsipareigojo mokėti bankui papildomas palūkanas (Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 30 p.), o už laiku nesumokėtas bankui palūkanas – 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 54 p.).Prievolių pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) įvykdymo užtikrinimui 2013 m. kovo 7 d. atsakovė J. S. ir atsakovas L. S., kurį įkeitimo sutarties sudarymo metu pagal 2013 m. sausio 8 d. notaro patvirtintą įgaliojimą atstovavo J. S., įkeitė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklausantį turtą ieškovei: šešis negyvenamuosius pastatus – kiaulides, esančius (duomenys neskelbtini), vieną negyvenamąjį pastatą – kiaulidę, esantį (duomenys neskelbtini), vieną negyvenamąjį pastatą – arkinį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), nuomos teisę į valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomos teisę į valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomos teisę į valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2013 m. kovo 15 d. tarp Luminor Bank AB ir kredito gavėjos ūkininkės J. S. buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), pagal kurią atsakovei J. S. apyvartinėms lėšoms papildyti suteiktas 180 000 Lt (52 131,60 Eur) kreditas su kintama palūkanų norma terminui iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. (Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies 2, 3, 4, 5, 8 p.). Praleidus nustatytą kredito grąžinimo terminą atsakovė J. S. įsipareigojo mokėti bankui papildomas palūkanas (Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 30 p.), o už laiku nesumokėtas bankui palūkanas – 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 54 p.).2015 m. vasario 6 d. tarp ieškovės ir atsakovo L. S. buvo sudarytos Laidavimo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu atsakovas prisiėmė įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, ieškovei, jeigu atsakovė J. S. neįvykdys visų, dalies, arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles pagal Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais jų pakeitimais ir papildymais. Sutartyse nustatyta solidarioji atsakovės J. S. ir atsakovo L. S. atsakomybė (Laidavimo sutarčių 1.1, 2.1.1 p.).Atsakovei J. S. tinkamai nevykdant prievolės mokėti Kreditavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) numatytas įmokas, nesumokant laiku palūkanų bei delspinigių, ieškovė 2017 m. gegužės 9 d. ir 2017 m. lapkričio 6 d. raštais įspėjo abu atsakovus apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą pagal minėtą sutartį, taip pat 2018 m. sausio 8 d. raštu įspėjo atsakovus apie įsipareigojimų nevykdymą ir sutarties nutraukimą, 2018 m. vasario 15 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė. Pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) suėjus joje nustatytam galutiniam kredito grąžinimo terminui (2016 m. rugpjūčio 31 d.) atsakovai kredito ieškovei negrąžino ir priskaičiuotų palūkanų nesumokėjo.2018 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto 14-asis notarų biuras išdavė du vykdomuosius įrašus dėl 146 721,50 Eur negrąžinto kredito, 8 916,02 Eur palūkanų, 411,05 Eur delspinigių, 11,55 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (146 721,50 Eur) nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, ir su tuo susijusių išlaidų išieškojimo iš atsakovės J. S. (b. l. 145-164, 147-148).Šiuo metu skolą pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) sudaro 146 721,50 Eur negrąžintas kreditas, 6 844,79 Eur nesumokėtos palūkanos ir 303,42 Eur delspinigiai, iš viso – 153 869,71 Eur. Skolą pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) sudaro 25 994,11 Eur negrąžintas kreditas ir 1 816,13 Eur nesumokėtos palūkanos, iš viso – 27 810,24 Eur. Iš viso pagal abi sutartis atsakovų skola sudaro 181 679,95 Eur (2018 m. kovo 1 d. banko pateiktos pažymos apie skolos dydį). Ginčo dėl skolos dydžio nėra.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl sutuoktinių sudarytų sutarčių su banku ir iš jų atsirandančių prievolių teisinio kvalifikavimo

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje nurodytos prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių.Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.).Nagrinėjamu atveju atsakovė J. S. pasirašė su banku kreditavimo sutartis, o atsakovas L. S. – laidavimo sutartis (Nutarties 19, 21, 22 p.). Priešingai nei nurodo atsakovai, iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovui L. S. buvo žinoma apie 2013 m. sausio 24 d. ieškovės ir atsakovės J. S. sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nes šiais sutarčiai jis pritarė įgaliodamas asmenį (J. S.) pasirašyti už jį hipotekos lakštuose (b. l. 102-108, 109-116). Be to, atsakovas „laidavimo sutartyje“, kuri yra sudėtinė kredito sutarties dalis, aiškiai išreiškė savo nuostatą, kad jam visos kredito sąlygos, taip pat ir dėl solidarios atsakomybės, yra žinomos ir suprantamos. Pasirašydami sutartinius kreditavimo dokumentus sutuoktiniai išreiškė bendrą, vieną ir tą patį norą, t. y. gauti kreditą, už kurį jie galėtų kaip sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuriame galėtų vykdyti ūkinę veiklą, todėl laikytina, kad jie abu bendrai vienos iš sutarties šalių pusėje (kredito gavėjo pusėje) sudarė kreditavimo sutartį ir tapo kredito davėjo bendraskoliais pagal iš nurodytos sutarties atsiradusią prievolę grąžinti kreditą. Šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad tik vienas iš sutuoktinių pasirašė pagrindines kredito sutartis, nes sutuoktinis išreiškė tikrąją valią prisiimti kito sutuoktinio prievolę, t. y. joje dalyvauti kaip pagrindinis skolininkas bendrai su sutuoktiniu (kitu pagrindiniu skolininku), bet ne kaip šalutinis, papildomas skolininkas pagal aksesorinę (šalutinę) laidavimo prievolę. Darytina išvada, kad prievolė yra bendra.Atsakovų atsiliepime ir triplike nurodytos aplinkybės, jog atsakovas L. S. kreditavimo sutarčių su ieškove nepasirašė, sutikimo nedavė, kreditavimo sutarčių sudaryti nesiekė ir jų nesudarė ir pan., neatleidžia atsakovo kaip nuo pagrindinio bendraskolio prievolės. Pažymėtina, jog sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais su tuo susijusiais klausimais, teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kuriame nurodyta, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu.Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Solidariosios prievolės atsiradimo pagrindai, esant pasyviajam prievolės daugetui, nustatyti CK 6.6 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią solidarioji skolininkų prievolė gali atsirasti arba pagal įstatymą, arba šalių susitarimą, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Solidarioji skolininkų prievolė tarnauja kreditoriaus teisių apsaugai ir kartu varžo skolininkų teises.Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad atsakovės ir jos sutuoktinio prievolė kreditoriui yra solidari. Kreditavimo sutarčių 68.3 punkte ir laidavimo sutarčių 1.1 punkte nustatyta solidari laiduotojo atsakomybė, be to, kaip minėta anksčiau, atsakovas L. S. tiek savo veiksmais tiek ir elgesiu išreiškė sutikimą ir valią būti ieškovės solidariuoju bendraskoliu kartu su atsakove J. S., kaip kredito gavėjai, ir jiems sutarčių sudarymo metu atsirado solidariosios sutuoktinių prievolės.

Dėl kreditavimo ir laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

Nuginčijamo sandorio pasekmių ar fakto teismas nekonstatuoja ex officio, dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu turi būti pareikštas reikalavimas. Ieškinio ar priešieškinio dėl kreditavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atsakovai nėra pareiškę, todėl teismas dėl kreditavimo sutarčių negaliojimo nesprendžia. Be to, pažymėtina, kad atsakovas L. S., patvirtinęs iš kreditavimo sutarčių jam kylančias prievoles laidavimo sutartimis, neteko teisės jas ginčyti (CK 1.79 str. 1 d., 2 d. 3 p.). Atmestinas kaip nepagrįstas ir atsakovų argumentas, kad laidavimo sutartimi nuo jos pasirašymo momento suvaržyta laiduotojo gyvenamoji patalpa, pripažįstama šeimos turtu, o sandoriui, kuriuo suvaržomas šis turtas, sudaryti yra būtinas teismo leidimas (CK 3.85 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartyje Nr. 3K-3-301/2014 yra išaiškinęs, kad laidavimo sutartimi laiduotojo nuosavybės teisės į daiktus nėra suvaržomos. Laiduotojas tiesiog įsipareigoja įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininką nenurodydamas konkretaus turto, į kurį kreditorius galės nukreipti savo reikalavimus. Kreditoriui pareiškus reikalavimą laiduotojui vykdyti laidavimo sutartimi prisiimtą prievolę, šis reikalavimas skolininkui kaip ir kiti reikalavimai, kilę prievolinių teisinių santykių pagrindu, gali būti patenkinamas iš bet kokio laiduotojo turto. Pažymėtina, kad, pradėjus skolos išieškojimą, laiduotojo turimas šeimos turtas yra labiau nei kitas turtas apsaugotas nuo išieškojimo į jį nukreipimo – pagal CK 3.85 straipsnio 3 dalį iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jei kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti pagal skolininko prievoles savo turtu, kurį jis turės tokios atsakomybės kilimo metu, o ne turtu, turimu laidavimo sutarties sudarymo metu. Sudarius laidavimo sutartį netgi apskritai nėra aišku, ar laiduotojui teks vykdyti prievolę už skolininką, nes tam būtinos sąlygos: pagrindinis skolininkas nevykdo prievolės; kreditorius pareikalauja laiduotojo vykdyti prievolę. Taigi dar ir dėl to nėra pagrindo teigti, kad jau laidavimo sutarties sudarymo metu yra suvaržomos konkrečios laiduotojo daiktinės teisės.Sprendžiant dėl atsakovų keliamo CK 3.85 straipsnio 2 dalies pažeidimo klausimo, teismas daro išvadą, kad teismo leidimas yra būtinas, jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti (CK 3.85 str. 2 d.), tačiau, kadangi laidavimo sutartimi neperleidžiamos, neįkeičiamos, kitaip nesuvaržomos teisės į konkretų nekilnojamąjį daiktą, atitinkantį šeimos turto požymius, tai teismo leidimas sudaryti laidavimo sutartį nėra reikalingas.Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis dėl įstatymo (CK 3.85 str. 2 d.) normų pažeidimo.

Dėl pagrindinės prievolės vykdymo, kai skolininkas jos įvykdymą yra užtikrinęs hipoteka ir yra įkaito davėjas

Pažymėtina, jog esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą (CK 1.137 str. 1 d.), reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Taigi solidarumas reiškia kreditoriaus pasirinkimo teisę, kam ir kaip pareikšti reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Kreditavimo sutarčių 68.3 punkte ir laidavimo sutarčių 1.1 punkte nustatyta solidari laiduotojo atsakomybė. Nei kreditavimo, nei laidavimo sutartyse šalys neapribojo ieškovės teisės pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti (CK 6.193 str.). Taigi, nagrinėjamu atveju esant solidariai atsakovų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nepriklausomai nuo to, yra pradėtas (neužbaigtas) ar nėra priverstinis skolos iš solidarių bendraskolių įkeisto nekilnojamojo turto išieškojimas, bankas turi teisę pasinaudoti ir kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, kadangi jo, kaip hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto turto.

Dėl negrąžinto kredito (skolos) priteisimo

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d., 2 d.). Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja laiku gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkas (CK 6.881 str., 6.872 str. 1 d.).Nagrinėjamu atveju ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai – suteikė atsakovams kreditą, tačiau atsakovai, būdami solidarūs skolininkai, gauto kredito negrąžino, todėl laikytina, kad atsakovai pažeidė prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Pažymėtina, jog atsakovai savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovės prašomos priteisti skolos dydžio neginčijo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai ar vienas iš jų būtų tinkamai įvykdę savo prievoles bankui (CK 6.873. 1,2 d., 6.881 str. 1, 2 d.). Negrąžintą skolą pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) sudaro 146 721,50 Eur negrąžintas kreditas, 6 844,79 Eur nesumokėtos palūkanos ir 303,42 Eur delspinigiai, iš viso – 153 869,71 Eur. Skolą pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-4200-2013-331 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) sudaro 25 994,11 Eur negrąžintas kreditas ir 1 816,13 Eur nesumokėtos palūkanos, iš viso – 27 810,24 Eur. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo L. S., kaip J. S. solidaraus bendraskolio, ieškovei priteistina 146 721,50 Eur negrąžinto kredito, 6 844,79 Eur nesumokėtų palūkanų ir 303,42 Eur delspinigių, taip pat iš atsakovų J. S. ir L. S. solidariai ieškovei priteistina 25 994,11 Eur negrąžinto kredito ir 1 816,13 Eur nesumokėtų palūkanų (CK 3.109 str. 1 d. 6 p., CK 6.6 str. 4 d., 6.37 str. 1 d., 6.256 str. 1-2 d., 6.258 str. 1 d., 6.874 str.).

Dėl mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių sutartinių metinių palūkanų priteisimo

Vadovaujantis Kreditavimo sutarčių su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais specialiųjų dalių 5 punktu, bendrųjų dalių 28 punktu, CK 6.872 straipsniu, už panaudotą kreditą iki visiško jo sugrąžinimo Bankui turi būti mokamos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, o praleidus nustatytus terminus – papildomos. Jos mokamos kreditoriui už naudojimąsi jo suteiktais pinigais. Kadangi jos skaičiuojamos iki kredito sugrąžinimo dienos, tai nei sutarties nutraukimas prieš terminą, nei kredito grąžinimo termino pagal sutartį suėjimas neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Todėl pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nuo negrąžintos kredito sumos (146 721,50 Eur) ieškovei priteisiamos 7,70 proc., o pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nuo negrąžinto kredito sumos (25 994,11 Eur) – 9,10 proc. dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško kreditų grąžinimo ieškovei dienos. Be mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skolininkas (kredito ar paskolos gavėjas), praleidęs prievolės (grąžinti kreditą) įvykdymo terminą, kreditoriui taip pat turi mokėti kompensavimo funkcijas atliekančias palūkanas. Tai kompensacija kreditoriui už skolininko piniginės prievolės pažeidimą. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei CK 6.210 straipsnį skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kreditavimo sutarčių bendrųjų dalių 30 punkte nustatyta, kad praleidus nustatytus kredito grąžinimo terminus už laiku negrąžintus kreditus iki visiško jų sugrąžinimo ieškovei turi būti mokamos papildomos palūkanos, kurių dydis – pusė kreditavimo sutarčių specialiojoje dalyje nustatytų palūkanų. Taigi šalys susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kompensuojamąją funkciją mokėjimo, todėl pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nuo ieškovei priteistinos 146 721,50 Eur negrąžinto kredito sumos ieškovei priteistinos 3,85 proc. dydžio, o pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nuo ieškovei priteistinos 25 994,11 Eur negrąžinto kredito sumos – 4,55 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovė sumokėjo 2 338 Eur žyminį mokestį už ieškinį, 38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir patyrė 1 452 Eur išlaidų už advokato paslaugas. Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovų priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 3 828 Eur, iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis priteisiant po 1 914 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. l d.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Kadangi ieškinys tenkinamas, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi atsakovų J. S. ir L. S. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Luminor Bank AB (j. a. k. 112029270) 146 721,50 Eur (vieno šimto keturiasdešimt šešių tūkstančių septinių šimtų dvidešimt vieno euro 50 ct) skolą, 6 844,79 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 79 ct) palūkanas, 303,42 Eur (trijų šimtų trijų eurų 42 ct) delspinigius, 7,70 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos skolos sumos (146 721,50 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 8 d.) iki visiško skolos grąžinimo ieškovei dienos bei 3,85 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos skolos sumos (146 721,50 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 8 d.) iki visiško skolos grąžinimo ieškovei dienos.

Priteisti solidariai iš atsakovų J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Luminor Bank AB (j. a. k. 112029270) 25 994,11 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 11 ct) skolą, 1 816,13 EUR (vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiolikos eurų 13 ct) palūkanas, 9,10 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos skolos sumos (25 994,11 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 8 d.) iki visiško skolos grąžinimo ieškovei dienos bei 4,55 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos skolos sumos (25 994,11 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 8 d.) iki visiško skolos grąžinimo ieškovei dienos.

Priteisti iš atsakovų J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Luminor Bank AB (j. a. k. 112029270), po 1 914 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiolika eurų), iš viso 3 828 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.