Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. T-359-972/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-22
Bylos Nr.
T-359-972/2025
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00648-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Nuteistasis
Z. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-359-972/2025Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00648-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.18 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gegužės 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Jono Petriko teikimą dėl nuteistajai Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nežinoma, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), paskirtos baudos bausmės pakeitimo laisvės apribojimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu Z. D. (buvusi pavardė K.) pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, jai paskirta subendrinta 8 MGL (1 040 Lt (dabar atitinka 301,20 Eur)) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 15 MGL (1 950 Lt (dabar atitinka 564,76 Eur)) dydžio bauda. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 18 d.

2025 m. gegužės 13 d. teisme gautas antstolio Jono Petriko teikimas pakeisti nuteistajai Z. D. paskirtą baudos bausmę laisvės apribojimo bausme. Antstolis teikime nurodo, kad vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuri užvesta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-749-972/2014 dėl 564,76 Eur (1 950 Lt) baudos išieškojimo iš skolininkės Z. D. valstybės naudai, likusi neišieškota suma 2025 m. gegužės 13 d. sudaro 456,76 Eur. Vykdant vykdomąją bylą, patikrinta skolininkės Z. D. turtinė padėtis ir nustatyta, jog skolininkės vardu registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, skolininkė dirba, tačiau darbdavys atskaitymų pagal antstolio Jono Petriko patvarkymą nedaro, nes vykdo išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą. Lietuvos Respublikoje veikiančiose kredito įstaigose skolininkės vardu atidarytos sąskaitos areštuotos, piniginių lėšų nėra. Kito skolininkei priklausančio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nenustatyta. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, skolininkė yra našlė, gyvenamosios vietos nedeklaravusi. Teikime nurodoma, kad skolininkė apie antstolio užvestą ir vykdomą vykdomąją bylą žino, tačiau į siunčiamus el. laiškus/raginimus nereaguoja. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teikimu prašoma Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-749-972/2014 Z. D. paskirtą baudos bausmę pakeisti laisvės apribojimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas netenkintinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 3 dalimi, teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 47 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; 8 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir ši bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis, kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą.

Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad Z. D. iki teikimo pateikimo teismui dienos nebuvo sumokėjusi teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, dirba, savo banko sąskaitose piniginių lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Tačiau Sodros informacinės sistemos duomenimis, Z. D. nuo 2022 m. vasario 22 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavys atskaitymų pagal antstolio Jono Petriko patvarkymą nedaro, nes vykdo išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą (v. b. t. 2, b. l. 189, 192). Atsižvelgiant į tai, nenustatyta, jog nuteistoji piktybiškai vengia baudos mokėjimo ir nėra galimybių ją išieškoti.

Kartu atkreipiamas antstolio dėmesys į tai, kad keičiant baudą į laisvės apribojimą, vadovaujamasi BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje numatyta taisykle, kad viena laisvės apribojimo diena prilyginama dviejų MGL dydžio baudai (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu Z. D. paskirta 564,76 Eur bauda, liko neišieškota 456,76 Eur baudos suma. Tokia bauda atitinka 5 dienų laisvės apribojimo bausmę. BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtina nuostata, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų, o šios bausmės terminas yra skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Nepaisant to, kad aptariamos bausmės minimumas (3 mėnesiai) taikomas bausmę skiriant, o ne ją keičiant, vis dėlto, teismo vertinimu, baudos bausmės keitimas į laisvės apribojimo bausmę šiuo atveju prieštarautų protingumo ir proporcingumo principams. BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti šiam galimybę daryti naujas veikas, paveikti tokį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o taip pat ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmė turi tęstinį poveikį, atliekant šią bausmę, yra vykdoma nuteistojo elgesio kontrolė. Tuo tarpu nurodytos trukmės laisvės apribojimo bausmė nebūtų efektyvi ir nepadėtų pasiekti nurodytame Baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytų bausmės tikslų, kadangi šios bausmės terminas iš esmės pasibaigtų vos tik pradėjus ją vykdyti, o valstybė dėl to patirtų neproporcingai didelių sąnaudų.

Atsižvelgiant į visa tai, vadovaujantis protingumo, proporcingumo principais, šiuo atveju antstolio teikimas dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Antstolio Jono Petriko teikimo dėl baudos bausmės pakeitimo laisvės apribojimo bausme nuteistajai Z. D. netenkinti.

Vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Viktorija Teišerskienė