- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- e2VP-13417-820/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07855-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Skolininkas
- G. A.
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuotieji asmenys: skolininkas G. A., skolininko sutuoktinė K. A. ir antstolė Asta Stanišauskaitė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, prašydamas nustatyti skolininko G. A. nuosavybės teisę į ½ dalį jo sutuoktinės K. A. gaunamo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei į ½ lėšų, esančių sutuoktinei K. A. priklausančiose banko sąskaitose.
Pareiškimo, jo priedų kopijos ir teismo pranešimai buvo išsiųsti suinteresuotiems asmenims.
Atsiliepimas
Per teismo nustatytą terminą suinteresuotieji bylos asmenys nepateikė atsiliepimų į pareiškėjo prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju žodinis pareiškimo nagrinėjimas nėra būtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis), todėl pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog antstolė Asta Stanišauskaitė, vykdydama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) 2017 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo Nr. e2-17580-845/2017 vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. A. (a. k (duomenys neskelbtini) išieškotojo VMI prie LR FM naudai, 2018 m. kovo 6 d. priėmė patvarkymą pasiūlyti nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuriuo pasiūlė išieškotojui VMI prie LR FM bei skolininkui G. A. ir bendrosios nuosavybės dalyvei K. A. per 30 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą, kad būtų nustatyta skolininko G. A. dalis bendrojoje jungtinėje skolininko ir skolininko sutuoktinės nuosavybėje – ½ skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalis ir gaunamos nuolatinės išmokos dalis, bei kad ½ piniginių lėšų dalis priklauso skolininkui ir iš jų galimas išieškojimas (e. b. l. 5-6). Antstolė siūlyme nurodo, jog skolininkas nedirba, turto neturi, o jo sutuoktinė dirba UAB „Delano“, Ozo g. 25, Vilniuje, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ajame poskyryje jai paskirta nuolatinė išmoka, turi sąskaitą AB „Swedbank“ (e. b. l. 5 – 6).
Pareiškėjas pateikė prašymą dėl skolininko G. A. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine K. A., nustatymo, kuriuo prašo nustatyti skolininko G. A. turto dalį esančią bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su skolininko sutuoktine K. A., lygią ½ (e. b. l. 1-2).
Skolininkas bei kiti suinteresuotieji asmenys per įstatyme nustatytą terminą nepateikė antstoliui notarine tvarka patvirtinto susitarimo su kitu bendraturčiu dėl turto pasidalijimo, todėl pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad G. A. 2013 m. spalio 11 d. vedė K. A. (v. b. l. 16). Byloje nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo K. A. su skolininku G. A. būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Pagal CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006). Santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įregistruotas vieno iš jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CPK VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
CK 3.116 straipsnio, reglamentuojančio turto padalijimo būdus, 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. CK 3.88 straipsnyje detaliai išvardijama, koks turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno darbinės veiklos ar intelektinės nuosavybės, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Teismas nustatė, kad likvidaus asmeninio turto, į kurį pirmiausiai būtų galima nukreipti išieškojimą pagal skolininko G. A. įsiskolinimą, jis neturi (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kadangi skolininkas su darbo santykiais susijusių pajamų neturi, o kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti, skolininkas taip pat neturi, todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į jo dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau tam būtina nustatyti kokia turto dalis jam ir sutuoktinei bendrojoje nuosavybėje priklauso. G. A. vardu registruotos transporto priemonės yra išregistruotos. Skolininko vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. Skolininko sutuoktinės K. A. vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto taip pat nėra. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymų matyti, kad skolininkas nedirba, tačiau jo sutuoktinė dirba UAB „Delano“, Ozo g. 25, Vilniuje, ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, o taip pat VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ajame poskyryje jai paskirta nuolatinė išmoka, ir ji turi atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ (e. b. l. 7-8, 27-32). Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį – skolininko sutuoktinės darbo užmokestis ir gaunamos nuolatinės išmokos bei turimos lėšos, esančios minėtoje AB „Swedbank“ sąskaitoje, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad AB „Swedbank“ esančioje atsiskaitomojoje sąskaitoje esančios lėšos yra K. A. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta (CPK 177 straipsnis). Teismas neturi pagrindo spręsti, jog įsiskolinimas kreditoriui galėtų būti padengiamas iš G. A. gaunamų ar turimų pajamų. Teismas negali daryti pagrįstos išvados, jog visa išieškoma iš skolininko suma gali būti išieškoma iš jo gaunamų ar turimų pajamų, todėl yra pagrindas pareiškimą tenkinti.
Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininko G. A. turto dalį esančią bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su skolininko sutuoktine K. A., lygią ½ ir iš jo galimas išieškojimas. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Teismas neturi duomenų, kad sutuoktiniai augintų nepilnamečius vaikus, taip pat, kad sutuoktiniams būtų nustatyta sveikatos sutrikimų ir/ar panašių ypatingų aplinkybių, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad K. A. gaunamos pajamos, t. y. – darbo užmokestis ir nuolatinės išmokos bei AB „Swedbank“ esančioje atsiskaitomojoje sąskaitoje esančios lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių G. A. ir K. A. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios. Duomenų, liudijančių, kad skolininkas G. A. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas šioje vykdomojoje byloje Nr. 0177/17/02142, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, pareiškėjo prašymas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas, nustatant, kad skolininko G. A. sutuoktinės K. A. ½ darbo užmokesčio ir gaunamų nuolatinių išmokų bei turimų lėšų, esančių jai priklausančioje AB „Swedbank“ atsiskaitomojoje sąskaitoje, priklauso skolininkui G. A..
Pažymėtina, kad, vykdant išieškojimą iš K. A. darbo užmokesčio ir gaunamų nuolatinių išmokų bei turimų lėšų, esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje, būtina atsižvelgti į įstatymo nuostatas ribojančias išieškojimą iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) bei į ypatumus, išieškant iš skolininko turimų pajamų (CPK 733 – 743 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, 593 straipsniu,
nutaria:
tenkinti pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą.
Nustatyti, kad skolininkui G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų, gaunamų iš darbinės veiklos, taip pat gaunamų nuolatinių išmokų bei turimų lėšų, esančių jai priklausančioje atsiskaitomojoje sąskaitoje (Nr. (duomenys neskelbtini)) AB „Swedbank“.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.