Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui N. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. I., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo atstovas Audriui Klišauskui teismo posėdžio metu patikslino antrą ieškinio reikalavimą dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio ir prašė priteisti iš atsakovo 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukros G. J. išlaikymui. Teismo posėdžio metu kitus ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad tarp tėvo ir vaiko nėra emocinio ryšio. Prašomas išlaikymo dydis yra minimalus ir mažesnis išlaikymo dydis negalėtų būti priteistas dėl vaiko interesų. Vaikas negalėtų teismo posėdyje nuomonės išreikšti, mergaitė žino tik globėją ir pas ją jaučiasi gerai ir saugiai. Vaikas iš valstybės gauna apie 150 Eur išmokų.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. I. nurodė, kad N. J. anksčiau nebendravo su vaiku, bet dabar buvo atvažiavęs, pradėjo bendrauti su dukra. Nurodė, kad mergaitė priprato prie jos, pasakyti, kur norėtų gyventi negalėtų, nes jokių kitų sąlygų nežino. Išlaidų mergaitės sveikatai neturi, išlaidas riboja, skolų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovas N. J. turi dukrą G. J., gimusią (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6). G. J. mama N. D. (duomenys neskelbtini) mirė (el. b. l. 19). Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu G. J. gyvenamoji vieta nustatyta su mama N. D. ir iš tėvo N. J. priteistas 60 Eur išlaikymas kas mėnesį (el. b. l. 14-17). 2018 m. liepos 20 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nustatytas antras grėsmės lygis ir priimtas sprendimas paimti vaiką iš jo tėvo (el. b. l. 22-40). Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi teismas leido paimti G. J. iš jos tėvo N. J. (el. b. l. 44-47). Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. J. nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja skirta S. I. (el. b. l. 56).

Dėl tėvo valdžios ribojimo

Tėvų valdžios apribojimas iš esmės yra teisinė sankcija tėvams už tėvų valdžios turinį sudarančių pareigų nevykdymą ir teisių neįgyvendinimą. Apribojus tėvų valdžią teisinės pasekmės atsiranda tiek tėvams, tiek vaikams, nes tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Atsakovas N. J. su reikalavimu dėl neterminuoto jo tėvo valdžios ribojimo sutiko, nurodė, kad dukros auginti neturi sąlygų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas nesirūpina vaiku, vengia atlikti pareigas vaikui ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad jo požiūris į dukrą dar gali pasikeisti, todėl yra CK 3.180 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą.

Teismo sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. J. nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja skirta S. I. Byloje nėra gauta duomenų apie tai, kad laikinoji globėja pareigas vykdytų netinkamai. Globojamo vaiko aplankymo akte nustatyta, kad G. J. jaučiasi saugi ir mylima, globėjos ir mergaitės tarpusavio ryšys šiltas (el. b. l. 72-74). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti nepilnametės G. J. gyvenamąją vietą su S. I. iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese, tačiau, kaip minėta, nustatant vaiko poreikiams būtiną išlaikymo sumą, turi būti atsižvelgta ir į vaikų tėvų turtinę padėtį, jų galimybę teikti prašomo priteisti išlaikymo dydį.

Į bylą pateikti duomenys ir atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas N. J. gauna 198 Eur šalpos neįgalumo pensija, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, iš gaunamos pensijos antstoliai atskaito apie 40 Eur sumą dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo, atsakovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Nors atsakovas nedirba, tačiau teismo posėdyje paaiškino, kad šiltuoju sezono metu turi papildomų pajamų dėl nenuolatinių darbų kaime. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutiktų mokėti išlaikymui po 70 Eur per mėnesį.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-47-1007/2016, teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą G. J. po 60 Eur mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo minėto sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei trys metai ir per tą laiką pasikeitė tiek augančio vaiko poreikiai, tiek atsakovo turtinė padėtis, nes atsakovui mokama šalpos pensija padidėjo. Atsižvelgus į pakankamai sunkią atsakovo turtinę padėtį, taip pat į vaiko gaunamas išmokas iš valstybės, teismas mano, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimas yra keistinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas G. J. po 90 Eur per mėnesį mokant periodinėmis išmokomis. Nors tokio dydžio išlaikymas gali patenkinti tik minimalius vaiko poreikius, tačiau teismo vertinimu, būtent toks išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvo turtinei padėčiai.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Globėja S. I. skirtina G. J. turto administratore ir nepilnamečio vaiko interesais disponuoja vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis (CK 3.275 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teik ieškovas, tiek atsakovai nuo bylinėjimosi išlaidų dėl tėvų valdžios apribojimo mokėjimo atleisti, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu N. J. 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. sausio 27 d. pažymoje nurodyta, kad už N. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą patyrė 385,62 Eur išlaidų. Teismo vertinimu ieškovo procesinis elgesys procese buvo tinkamas, ieškovas kreipėsi į teismą, atstovaudamas nepilnamečio vaiko interesus, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos atmestų reikalavimų daliai (CK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406, 496¹ straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko G.J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-47-1007/2016, iš atsakovo N. J. priteisto išlaikymo dukrai G. J. dydį ir priteisti iš atsakovo N. J. išlaikymą dukrai G. J. mokant periodinėmis išmokomis po 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 27 d., iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti globėją S. I. G. J. turto administratore.

Nustatyti G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančia (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.