Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei Rūtai Žiedienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. D. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui N. J. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė N. D. atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovo N. J. išlaikymo įsiskolinimą už 34 mėnesius – 3400 eurų, patikslino reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, prašydama teismo priteisti iš atsakovo N. J. išlaikymą dukrai G. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60 eurų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigus į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už einamą mėnesį iki to mėnesio 20 dienos, kitus ieškinio reikalavimus palaikė. Paaiškino, kad skundo reikalavimus tikslina atsižvelgdama į atsakovo materialinę padėtį, nes tik bylos nagrinėjimo teisme metu sužinojo, kad atsakovo materialinė padėtis sunki, jis gyvena Dūseikių socialinės globos namuose, nedirba.

Teismo posėdžio metu ieškovės N. D. atstovas advokatas Virginijus Gžimaila prašė tenkinti ieškinyje nurodytus ir teismo posėdžio metu patikslintus ieškovės reikalavimus.

Teismo posėdžio metu atsakovas N. J. sutiko su ieškovės ieškinyje nurodytais, bei teismo posėdžio metu patikslintais reikalavimais. Paaiškino, kad susipažinęs su ekspertizės aktu, teismo prašo nustatyti, kad jis yra G. D. tėvas. Sutinka, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, bendravimo tvarka – šalių sutarimu. Nurodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, jam suteikta ilgalaikė socialinė globa. Dėl sveikatos būklės nedirba, yra neįgalus ir gauna 162 Eur kas mėnesį šalpos pensiją, iš kurios savoms reikmėms gauna 32 Eur. Atsakovas sutiko mokėti išlaikymą po 60 Eur kas mėnesį.

Teismo posėdžio metu atsakovo N. J. atstovas advokatas Adolfas Račkauskas palaikė atsakovo nuomonę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei N. D. (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2013-02-04 išduotame gimimo liudijime (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) G. D. tėvas neįrašytas (9 b. l.). Atlikus DNR tyrimą nustatyta, kad N. J. yra G. D. tėvas su 99,999999996 % tikimybe (Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 106–109 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalį, pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad eksperto išvada yra vienas svarbiausių bei reikšmingiausių įrodymų, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nustatymo/nuginčijimo, o pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas/nuginčijimas, remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados, galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę. Kartu pažymėtina, jog DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-14nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Teismas, remdamasis DNR ekspertizės išvada, šalių paaiškinimais pripažįsta, kad atsakovas N. J. yra biologinis G. D., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Byloje nustatyta, kad nepilnametė G. D., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su ieškove N. D.. Ieškovė prašo nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas N. J. dėl to neprieštaravo. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė nurodė, kad gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, minėtas ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Nustatytina, kad atsakovas N. J. su dukra G. D. bendraus pagal bendrą vaiko motinos ir tėvo sutarimą.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo N. J. 60 eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukters išlaikymui, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK3.196 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas N. J. yra iš dalies darbingas (40 proc.) (39–40 b. l.), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose (43 b. l.), jam teikiama ilgalaikė socialinė globa suaugusiems asmenims su negalia (44–45 b. l.), jis kas mėnesį gauna 162 eurų šalpos pensiją (41–42 b. l.), iš 2015-07-09 ilgalaikės socialinės globos lėšų kompensavimo sutarties (50–51 b. l.), atsakovo paaiškinimų matyti, kad savoms reikmėms jis kas mėnesį gauna 32 eurus, kita šalpos pensijos dalis skirta socialinei globai iš dalies apmokėti, atsakovas kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Atsakovas sutinka kas mėnesį mokėti 60 eurų išlaikymą, tokiam nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiui neprieštarauja institucija, teikianti išvadą.

Atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, vaiko poreikius, bei proporcingumo principą teismas sprendžia, kad iš atsakovo N. J. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui kas mėnesį po 60 eurų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.199 straipsnis, 3.200 straipsnis).

Nepilnamečiam vaikui G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kadangi šioje byloje abi šalys yra 100 procentų atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 282 straipsniu, 387–392 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad G. D., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas yra N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini),o G. D. yra N. J. dukra.

Priteisti iš atsakovo N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai G. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos – 2015-11-03 – iki vaiko pilnametystės.

Nepilnametei G. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti nepilnametės G. D., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovas N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su dukra G. D., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendraus pagal bendrą vaiko motinos ir tėvo susitarimą.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.