Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams L. T., L. M., byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarei Danguolei Bieliūnaitei, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo arba dalies gyvenamojo namo atidalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė ir atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

5. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti, priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

6. Aptariamu atveju, ieškovui kreipusis į teismą su ieškiniu atsakovams, prašant pripažinti negaliojančia 2024 m. vasario 2 d. Nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį (toliau – mainų sutartis) nuo jos sudarymo momento bei taikyti restituciją; arba atidalyti atsakovei L. T. priklausančią 1/4 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti ją ieškovo nuosavybei, o iš ieškovo atsakovės L. T. naudai priteisti 2 800 Eur piniginę kompensaciją už atidalintą 1/4 dalį minėto gyvenamojo namo, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi, nustačius, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose nagrinėjamoje byloje (Nr. e2-234-1203/2024) ir šioje byloje sutampa dalykas ir pagrindas, abiejose bylose iš esmės tie patys dalyvaujantys byloje asmenys, reikalavimai grindžiami analogiškomis aplinkybėmis, ieškovo ieškinį atsisakė priimti, CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Apeliantas pateiktame atskirajame skunde su minėta teismo nutartimi nesutinka, be kita ko akcentuodamas, kad šį ieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams pateikė po to, kai jį buvo atsisakyta priimti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi, pritaikius išimtinio teismingumo taisyklę, taip pat nesutikdamas su teismo pozicija dėl abiejose nurodytose bylose pareikštų reikalavimų analogiškumo. Įvertinus bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį vertina kritiškai.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Ši asmens teisė realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Teismas, bylos iškėlimo stadijoje, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), atsisakyti ieškinį priimti esant tik įstatyme išvardytiems pagrindams (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis).

8. Kaip matyti iš byloje, taip pat teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-234-1203/2024, pagal ieškovės ieškinį atsakovui L. M. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, J. M., ieškovei pareiškus reikalavimus be kita ko atidalinti ieškovei priklausančias 1/2 dalis pastato–lauko virtuvės, pastato–tvarto, esančių (duomenys neskelbtini), ir priteisti jas atsakovui L. M.; atidalinti atsakovui priklausančią 1/4 dalį aptariamo gyvenamojo namo ir priteisti ją ieškovei; priteisti atsakovui iš ieškovės 1 820 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnės vertės atidalinamo bendro turto dalį. Tos bylos trečiasis asmuo J. M., pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, prašė atidalinti atsakovui priklausančią 1/4 dalį gyvenamojo namo ir priteisti ją trečiojo asmens nuosavybei, o iš trečiojo asmens atsakovo naudai priteisti 2 325 Eur piniginę kompensaciją už atidalintą 1/4 dalį gyvenamojo namo. Vilniaus regiono apylinkės teismas toje byloje 2024 m. vasario 26 d. nutartimi patvirtino ieškovės L. T. ir atsakovo L. M. 2024 m. vasario 4 d. sudarytą taikos sutartį, be to, teismas atsisakė tenkinti trečiojo asmens pareiškimą dėl savarankiškų reikalavimų dalyko ir savarankiškų reikalavimų pagrindo pakeitimo, nurodyto 2024 m. vasario 20 d. savarankiškuose reikalavimuose, kadangi jie yra papildomi vienu reikalavimu, kuris nurodomas ir savarankiškų reikalavimų faktiniame pagrinde, ir jų dalyke – pripažinti negaliojančia 2024 m. vasario 2 d. mainų sutartį nuo jos sudarymo momento bei taikyti restituciją, kartu pažymėjęs, kad trečiajam asmeniui nėra kliudoma jo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti atskira procesine tvarka, ir trečiojo asmens 2024 m. sausio 4 d. savarankiškus reikalavimus paliko nenagrinėtus. Visgi, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs J. M. atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-925-614/2024, be kita ko nurodęs, kad sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog patvirtinus taikos sutartį tarp ieškovės ir atsakovo, trečiojo asmens savarankiški reikalavimai iš esmės nepasibaigė, neišsisprendė, t. y. trečiojo asmens prašymas atidalinti 1/4 dalį ginčo gyvenamojo namo ir priteisti ją trečiajam asmeniui liko, o pasikeitus ginčo objekto savininkui, trečiajam asmeniui, reiškiančiam savarankišką reikalavimą byloje, teismas turėjo pareigą pasiūlyti tikslinti savo reikalavimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartį be kita ko dalyse, kuriose teismas nutraukė civilinę bylą, paliko nenagrinėtus trečiojo asmens 2024 m. sausio 4 d. savarankiškus reikalavimus, panaikino ir bylą nurodytoje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Grąžinus bylą panaikintoje dalyje pirmosios instancijos teismui, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi pasiūlė trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, J. M. per 7 dienas nuo šios teismo nutarties gavimo dienos pakeisti pradinį atsakovą L. M. tinkamu atsakovu, vėliau minėtas terminas buvo pratęstas iki 2024 m. birželio 24 d. Tuo tarpu šioje byloje pareikštais reikalavimais ieškovas siekia, kad būtų pripažinta negaliojančia mainų sutartis nuo jos sudarymo momento bei taikoma restitucija; arba atidalyta atsakovei L. T. priklausanti 1/4 dalis gyvenamojo namo, priteisiant ją ieškovo nuosavybei, iš ieškovo atsakovės naudai priteisiant 2 800 Eur piniginę kompensaciją už atidalintą gyvenamojo namo dalį. Taigi, nepaisant to, kad faktinės abiejų bylų aplinkybės iš esmės yra susijusios, visgi iš abiejų bylų šiuo metu suformuluotų reikalavimų negalima daryti išvados, kad nagrinėjamoje byloje ir nurodytoje anksčiau iškeltoje byloje visiškai sutampa ieškinio dalykas (reikalavimai), be kita ko ir reikalavimai byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu (kad teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimą pagal kompetenciją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai atkreiptinas dėmesys, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo vertinti bei spręsti dėl galimo civilinių bylų sujungimo, pažymint, kad toks klausimas galėtų būti sprendžiamas tik teismo iškeltose bylose, esant CPK numatytam teisiniam pagrindui. Be to, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako ir dėl apelianto akcentuoto bylos teismingumo, pažymint, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šios aplinkybės nekvestionavo ir tai nebuvo atsisakymo priimti ieškinį priežastis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovo J. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir ieškovo J. M. ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo arba dalies gyvenamojo namo atidalijimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.