- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- e2A-34-638/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22901-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- UAB „Saverda“
- Atsakovas
- UAB „Surfkolita“
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saverda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-236-775/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saverda“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Surfkolita“ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus (t.3, b.l.1-9), prašė nustatyti naudojimosi tvarką patalpomis administraciniame pastate 1B4p, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), paskiriant ieškovei naudotis laiptine, esančia pastato dešinėje pusėje (plane pažymėta A), bei laiptinės B dalimi, esančia virš antro aukšto, o atsakovei paskirti naudotis laiptinės, esančios pastato kairėje pusėje (plane pažymėta B), dalimi nuo pirmo iki trečio aukšto.
2. Ieškovė nurodė, kad ji patalpas įsigijo 1999 m. gegužės 11 d. iš AB Ūkio banko ir 2004 m. gruodžio 24 d. iš UAB „D. A.“. Šiuo metu jai priklauso pastato trečias ir ketvirtas aukštai. Įsigyjant patalpas pardavėja UAB „D. A.“ buvo pradėjusi rengti projektą dėl pastato kapitalinio remonto ir atskirų nekilnojamojo turto vienetų formavimo, pagal šį projektą įėjimas su vidine laiptine B pirmame ir antrame aukštuose atiteko atsakovei, likusi dalis šios laiptinės trečiame ir ketvirtame aukštuose atiteko ieškovei. Ieškovė sutiko pirkti likusias patalpas iš UAB „D. A.“ tik su sąlyga, kad laiptine A ji naudosis viena. UAB „D. A.“ davė sutikimą, toks įrašas buvo atliktas projekte. Atsakovė, susipažinusi su minėtu projektu, taip pat kaip bendraturtė 2004 m. liepos 5 d. davė rašytinį sutikimą atlikti darbus pagal šį projektą. Ieškovė 2004 m. gruodžio 24 d., įsigijusi iš UAB „D. A.“ likusias patalpas, 2004 m. gruodžio 30 d. perėmė iš pardavėjos ir jos rengtą projekto dalį, susijusią su ieškovės patalpomis. Atsakovė iš UAB „D. A.“ projekto neperėmė, o 2009 metais gavo statybos leidimą pagal naujai parengtą projektą. Nuo 2004 iki 2013 metų šalys taip ir naudojosi laiptinėmis pagal tokį susitarimą, kol atsakovės atstovai neišlaužė laiptinės A durų ir nepradėjo per ją vaikščioti, taip pažeisdami ieškovės teises, nors turi dar tris savo įėjimus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Surfkolita“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodė, jog su ieškiniu nesutinka.
4. Atsakovė teigė, kad ji niekada nėra atsisakiusi savo teisės naudotis laiptine A. Kadangi nėra notariškai patvirtinto ir VĮ Registrų centre įregistruoto susitarimo, laiptinė A yra bendro naudojimo. Vidinę laiptinę B šalys pasidalino aukštais ir atskyrė betonine perdanga, todėl šia laiptine naudojimosi tvarkos nustatyti nėra jokio pagrindo ir ginčo dėl to nėra. Tuo tarpu laiptine A ji visada naudojosi, tačiau atlikus patalpų rekonstrukciją, atsirado būtinybė laiptine naudotis dažniau, nes per ją į nuomojamas patalpas patenka atsakovės nuomininkai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad dėl laiptinės A naudojimosi ieškovė gavo sutikimą tik iš buvusios patalpų savininkės UAB „D. A.“. Šis sutikimas nebuvo patvirtintas notariškai ir įregistruotas, todėl jis galioja tik susitariančioms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 2 dalis). Atsakovė tokio sutikimo ieškovei nėra davusi. Teismo vertinimu, 2004 m. liepos 5 d. atsakovės rašytinis sutikimas atlikti darbus pagal parengtą pastato kapitalinio remonto projektą, kuriame buvo pastaba dėl naudojimosi A laiptine, yra duotas ir adresuotas ne ieškovei, o Kauno miesto savivaldybei ir Kauno apskrities viršininko administracijai statybos leidimui gauti, t. y. šiuo sutikimu atsakovė neprieštaravo, kad ginčo pastate būtų atliktas patalpų atidalijimas ir kapitalinis remontas, tačiau apie naudojimąsi laiptinėmis jame nebuvo kalbama.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės nurodytame projekte pastaba dėl naudojimosi laiptinėmis buvo atlikta 2005 m. vasario 1 d., o atsakovės sutikimas dėl atidalijimo buvo išduotas 2004 m. liepos 5 d., todėl priėjo tikėtinos išvados, jog minėtos pastabos dar nebuvo. Teismui kilo abejonių ir dėl to, kodėl iš atsakovės ieškovė negavo tokio paties turinio sutikimo kaip ir iš UAB „D. A.“, kuriame būtų aiškiai išreikšta valia dėl naudojimosi laiptine A.
8. Teismas pažymėjo, kad nustatyti naudojimosi tvarką laiptine B nėra pagrindo, kadangi šalys šios laiptinės dalimis naudojasi pagal joms jau suformuotus nekilnojamojo turto vienetus ir ginčo tarp šalių dėl šios laiptinės nėra.
9. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo 2004 m. liepos 5 d. atsakovės sutikimą laikyti išreikšta valia, kad laiptine A naudosis tik ieškovė, nes joks susitarimas tarp šalių dėl naudojimosi laiptine A nebuvo sudarytas. Be to, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovė nuo 2004 iki 2013 metų nesinaudojo laiptine A.
10. Ieškovei pareiškus abejones, teismas pasisakė, kad byloje nepateikti įrodymai, jog atsakovės antro aukšto patalpų rekonstrukcija yra atlikta neteisėtai ar kadastriniai matavimai būtų nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi teismas laikė, kad galiojančio ir privalomo atsakovei susitarimo dėl naudojimosi laiptine A šalys nėra sudariusios, o ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka pažeistų atsakovės ir jos nuomininkų teises patekti į nuomojamas patalpas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Saverda“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad iki 2005 m. vasario 23 d. atsakovei tampant likusių 321,25 kv. m. patalpų (pirmajame ir antrajame aukštuose) savininke, tuometinė šių patalpų savininkė UAB „D. A.“ pakartotinai 2005 m. vasario 2 d. pateikė ieškovei Sutikimą Nr. VB-05-004, kuriame nurodyta, kad „UAB „Saverda“ nupirkus pastato lB4p, esančio(duomenys neskelbtini), trečią ir ketvirtą aukštus, laiptine A naudotųsi tik UAB „Saverda“, o antrame aukšte A laiptinėje esančios durys būtų panaikintos“.
11.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad 2004 m. UAB „D. A.“ paruoštame ir ieškovei 2004 m. gruodžio 30 d. perduotame V. B. firmos „R. P.“ projekte yra planas, kuriame nurodyta pastaba, kad „pagal susitarimą tarp UAB „D. A.“ ir UAB „Saverda“ laiptine A naudosis tik UAB „Saverda“. Šį 2004 m. projekte įrašytą susitarimą pakartotinai patvirtino 2005 m. vasario 1 d. buvęs UAB „D. A.“ direktoriaus J. G. savo parašu bei bendrovės antspaudu.
11.3. Sutikimas dėl laiptinės A naudojimosi tik ieškovei yra privalomas ir atsakovei, todėl naujo sutikimo gauti iš atsakovės ieškovei nereikia, vadovaujantis CK 4.48 straipsnio 2 dalimi. Dėl to, atsakovės duotas sutikimas 2004 m. liepos 5 d. UAB „D. A.“, galioja ir ieškovei. Leidimas ieškovei vykdyti rekonstrukciją būtent pagal UAB „D. A.“ užsakymu V. B. firmos „Romos projektas“ parengtą 2004 m. projektą buvo išduotas 2009 m. balandžio 1 d., pasikeitus statytojui ir techniniam prižiūrėtojui.
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad neįrodyta, jog atsakovė nuo 2004 m. iki 2013 m. nesinaudoja laiptine A. Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, pažeidus 2004 m. susitarimą, tik 2013 m. balandžio 7 d., t. y. po 9 metų atsakovės darbuotojai išlaužė laiptinėje A lauko duris, kad patekti šia laiptine į antrajame pastato aukšte esančias patalpas. Šį įsilaužimą fiksavo UAB „Jungtis“, kurios 2016 m. balandžio 7 d. paaiškinimas Nr. 16-293 patvirtina, kad laiptine A galėjo naudotis ir naudojosi tik ieškovė. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir netyrė.
11.5. Tenkinus pareikštą ieškinį, patalpų savininkai būtų pilnai izoliuoti vieni nuo kitų ir nekiltų jokių konfliktų, kaip jų nekilo iki 2013 metų, kai atsakovė laikėsi susitarimo dėl laiptinės A. Taigi, pirmosios instancijos teismas neįvertino jau susiformavusio faktinio daiktu naudojimosi bei socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijų.
11.6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ne tik CPK 185 straipsnio reikalavimus, bet ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo bei taikymo, kadangi neįvertino visų byloje esančių įrodymų. Be to, visi ieškovės teiginiai buvo nepagrįstai atmesti, suteikiant atsakovės, nepateikusios jokių byloje rašytinių įrodymų, argumentams prioritetą.
11.7. Pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, viršijančias teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas. Be to, pateiktuose bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiuose įrodymuose nurodyta, jog teisines paslaugas suteikė advokatas Gintaras Černiauskas, kuris nagrinėjamoje byloje net nedalyvavo.
Atsiliepimas
12. Atsakovė UAB „Surfkolita“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
12.1. Ieškovės ir UAB „D. A.“ 2005 m vasario 1 d. susitarimas plane bei 2005 m. gegužės 2 d. UAB „D. A.“ sutikimas Nr. VB-05-004 dėl laiptinės A naudojimo tvarkos, nebūdami notarinės formos ir neįregistruoti viešame registre, netapo privalomu atsakovei, o atsakovės 2004 m. liepos 5 d. sutikimas Nr. 4-57/R „Dėl patalpų atidalinimo ir remonto“, yra sutikimas dėl kapitalinio remonto darbu, patalpų atidalijimo projekto rengimo statybos leidimui gauti ir nėra atsakovės atsisakymas laiptinės A patalpų naudojimosi ar bendraturčiu susitarimas dėl bendrojo naudojimo objekto tvarkos nustatymo.
12.2. Nagrinėjamu atveju yra reikšmingi projekto patikslinimai, kurie buvo atlikti 2003 m. pagal 2003 m. gegužės 23 d. išduotą statybos leidimą bei 2004 m. pagal 2004 m. rugpjūčio 24 d. ir 2004 m. gruodžio 17 d. išduotus statybos leidimus, iš kurių matyti, jog jokios mūro sienos iš laiptinės A į atsakovei priklausančias antro aukšto patalpas nėra. Visi rekonstravimo projekto papildymo darbai, numatyti tik atsakovei priklausančių nekilnojamojo turto vienetų – patalpų viduje, negriaunant ir naujai neprojektuojant kapitalinių sienų, projektuojant tik pertvarines sienas, atskiriančias patalpas, o bendrojo naudojimo patalpos (ginčo laiptinė A) nesikeitė. Be to, patekti į atsakovės patalpas, esančias antrame aukšte, kitokiu būdu nei per laiptinę A negalima.
12.3. Poreikis naudotis laiptine A atsirado 2013 m. gegužės 2 d. išnuomojus 99,75 k. m. ploto administracinių patalpų trečiajam asmeniui UAB „Savi finansai“, nes patekti į nuomojamas patalpas ne per laiptinę A nėra galimybės.
12.4. Priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka rekomendacijose nustatytus dydžius. Visuose bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose aiškiai nurodyta, jog teisines paslaugas suteikė advokatė L. D. ir advokatė Marija B. Ž..
13. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: nustatė naudojimosi tvarką administraciniame pastate lB4p, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), paskirdama naudotis ieškovei laiptine, esančia pastato dešinėje pusėje (plane pažymėtoje A) bei laiptinės B dalimi, esančia virš antro aukšto; atsakovei paskyrė naudotis laiptinės, esančios pastato kairėje pusėje (plane pažymėtoje B), dalimi nuo pirmo iki trečio pastato aukšto.
14. Lietuvos A. T. 2018 m. birželio 15 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas laiptinių naudojimosi tvarką, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymą. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad teismui iš naujo nagrinėjant bylą tirtinos ir vertintinos kasacinio teismo nutarties 38 ir 41 punktuose nurodytos aplinkybės, t.y. turi būti įvertinta, ar ginčo laiptinėje A yra įrengtų bendrojo naudojimo objektų, ar egzistuoja objektyvi galimybė šiuos objektus iškelti ir kieno sąskaita juos iškelti, taip pat, ar egzistuoja galimybė nustatyti tokią laiptinės A naudojimosi tvarką, pagal kurią atsakovei nebūtų kliudoma šiais bendrojo naudojimo objektais tinkamai naudotis, taip pat ar siūloma naudojimosi tvarka nepažeidžia viešosios teisės normomis reguliuojamų gaisrinės saugos reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. protokoline nutartimi į bylos nagrinėjimą buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis R. K. individuali įmonė ir UAB „Inmakeda“. Atsakovė 2018 m. gruodžio 7 d. pateikė į bylą duomenis, kad nuomos sutartys su R. K. IĮ ir UAB „Savi finansai“ yra nutrauktos ( t.7, b.l. 2). Todėl tretieji asmenys R. K. IĮ ir UAB „Savi finansai“ yra šalintini iš bylos ( CPK 47 str. 5 d.). Su UAB „Inmakeda“ patalpų nuomos sutartis sudaryta 2015 m. birželio 10 d. ( t.2, b.l. 40-47). UAB „Inmakeda“ savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuomoja iš atsakovės patalpas, kurios yra pirmame aukšte, turi atskirą įėjimą, nesusijusį su ginčo laiptine, todėl prašė nelaikyti jų trečiuoju asmeniu ( t.2, b.l. 59). UAB „Inmakeda“ šalintina iš bylos ( CPK 47 str. 5 d.).
16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr.3K-3-291/2007).
18. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ginčo pastato 1B4p, esančio(duomenys neskelbtini), statybos ir rekonstrukcijų istoriją, ir pagrįstai nustatė, kad atsakovė UAB „Surfkolita“, 2005 m. vasario 23 d. įsigijusi patalpas ginčo pastate, jų rekonstrukciją tęsė ne pagal UAB „D. A.“ užsakytą V. B. firmos „Romos projektai“ projektą, o pagal UAB „Architektų namai“ 2008 m. parengtą projektą. 2009 m. sausio 13 d. buvo išduotas statybos leidimas, o 2016 m. rugpjūčio 5 d. pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą ( t.4, b.l. 52-56).
19. Iš UAB „Architektų namai“ parengto projekto medžiagos matyti, kad bendrojo naudojimo patalpos nebuvo numatytos keisti, nes projektinių sprendinių dalyje nurodoma, kad bendro naudojimo patalpos išlieka nepakitusios ( t.2, b.l.143), planuose pirmame pastato aukšte iš ginčo laiptinės numatytas įėjimas į atsakovės patalpas ( t.2, b.l. 173), o antrame aukšte iš ginčo laiptinės taip pat numatytas įėjimas į atsakovės patalpas ( t.2, b.l. 179). Antro aukšto evakuacijos schema nurodo išėjimą iš atsakovės patalpų būtent per ginčo laiptinę ( t.2, b.l. 185).
20. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka ieškovo atstovė advokatė pripažino, kad atsakovė savo dalies patalpų rekonstrukciją atliko būtent pagal UAB „Architektų namai“ 2008 m. parengtą projektą, kuris buvo tinkamai suderintas su reikalingomis institucijomis, tame skaičiuje ir su priešgaisrinės apsaugos institucija (2019 m. sausio 15 d. posėdžio garso įrašo nuo 36:50 min.). Ta aplinkybė, kad atsakovė faktiškai yra užmūrijusi duris ginčo laiptinės pirmame aukšte, per kurias turėtų būti galimybė įeiti/išeiti į/iš atsakovės patalpų, neturi reikšmės sprendžiant dėl projekto tinkamumo ir dėl darbų, atliktų pagal minėtą projektą, teisėtumo. Byloje nekeliama klausimo, kad atsakovė turi pašalinti neteisėtai užmūrytas duris iš laiptinės į pirmo aukšto patalpą.
21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Architektų namų“ parengtas projektas ir pagal jį teisėtai įgyvendinta patalpų rekonstrukcija neduoda pagrindo spręsti, kad laiptine „A“ turėtų naudotis tik ieškovė, nes, kaip minėta, evakuacijos keliai gaisro ar kitokiu atveju yra numatyti būtent per ginčo laiptinę. Šiuo atveju, kolegijos nuomone, nėra reikšminga ir ta aplinkybė, kad atsakovė savo antro aukšto patalpose yra įrengusi vieną ar daugiau papildomų sienų/pertvarų ( t.4, b.l. 60), nes „Architektų namų“ antro aukšto evakuacijos schemoje evakuacijos kelias būtent per laiptinę „A“ yra nurodomas tam atvejui, kai atsakovės patalpoje nėra jokių pertvarų ( t.2, b.l. 185).
22. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės ( apeliantės) pateiktas V. B. firmos „Romos projektas“ projektas/projekto papildymas buvo parengtas kaip administracinio pastato 1B4p III ir IV aukštų kapitalinio remonto ir atskirų turtinių vienetų formavimo sprendinys ( t.1, b.l. 60) ir būtent šio projekto trečiojo aukšto patalpų plane yra įrašyta pastaba, kad laiptine A naudosis tik UAB „Saverda“ ( t.1, b.l. 32). Kaip nustatyta nagrinėjant bylą, pastato trečiame ir ketvirtame aukšte tiek laiptine A, tiek laiptine B naudojasi tik ieškovė. Tuo tarpu šio projekto antro aukšto plane yra parodytas įėjimas iš laiptinės A į atsakovės patalpas ( t.1, b.l. 75). Esant galiojantiems projektiniams sprendiniams ir teismui nepateikus kito projekto, kuriame būtų numatyta panaikinti laiptinėje A esančius įėjimus į atsakovės patalpas, nėra pagrindo paskirti laiptine A naudotis vien tik ieškovei. Aplinkybė, kad UAB „D. A.“ direktorius kaip fizinis asmuo buvo išreiškęs sutikimą, kad laiptine A naudotųsi tik ieškovė, o durys antrame aukšte laiptinėje A būtų panaikintos ( t.1, b.l.80), neturi teisinės reikšmės ir negali paneigti tinkamai parengtų ir suderintų su atsakingomis institucijomis projektinių sprendinių.
23. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo laiptinėje yra vandens apskaitos prietaisas (skaitiklis), priklausantis atsakovei, atsakovės darbuotojas kartą per mėnesį nurašo parodymus. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovė nesinaudojo ginčo laiptine iki 2013 metų, kuomet išlaužė duris ir pateko į laiptinę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė naudojosi ginčo laiptine, nes kitaip nebūtų buvę įmanoma deklaruoti vandens apskaitos prietaiso rodmenų.
24. Ieškovė užsakė ir pateikė UAB „Inžineringas“ parengtus priešprojektinius pasiūlymus, pagal kuriuos būtų galima perkelti vandens apskaitos mazgą, taip pat gaisrinio vandentiekio sklendę ir radiatorių į atsakovės patalpas ( t.6, b.l. 50-58). Tačiau, kaip ir nurodyta pasiūlymuose, projekto parengimui reikalingas UAB „Surfkolita“ prašymas arba sutikimas ( t.6, b.l. 52). Kaip teismo posėdyje pripažino abiejų šalių atstovai, susitarimo dėl bendrų įrenginių perkėlimo šalys nepasiekė, atsakovė nesutinka, kad įrenginiai būtų perkelti iš ginčo laiptinės į jos patalpas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo vandens apskaitos ir kitus prietaisus perkelti iš esamos vietos į kitą vietą prieš šalies valią, nes tai reikštų nepagrįstą nuosavybės teisių varžymą ( CK 4.98 str.).
25. Nustačius, kad ginčo laiptinėje yra bendro naudojimo įrenginių, egzistuoja tik teorinė galimybė šiuos objektus perkelti, tačiau šalių susitarimo nepasiekta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo.
26. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per daug bylinėjimosi išlaidų atsakovei, nes buvo viršytas maksimalus Rekomendacijose nustatytas dydis, be to, nurodoma, kad paslaugas teikė advokatas G.Černiauskas, kuris asmeniškai byloje nedalyvavo.
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovės pateiktose sąskaitose yra nurodyta, kad paslaugas klientui suteikė advokatas Gintaras Černiauskas, tačiau pateiktose konkrečių darbų ataskaitose yra nurodoma, kad darbus faktiškai atliko Advokatų profesinės bendrijos G.Černiauskas ir partneriai advokatės L. D., M. Ž. ( žr. pvz., t.4, b.l. 26 ir 27). Todėl aplinkybė apie sąskaitas išrašiusį ir pasirašiusį advokatą, kuris yra vienas iš profesinės bendrijos narių, nėra esminė nustatant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.
28. CPK 98 str. 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis raštu teismui pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškinį atmetus, ieškovė atsakovei turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
29. CPK 98 str. 2 d. nustato, kad maksimalų galimą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ ( toliau- Rekomendacijos) patvirtinti rekomenduojami maksimalūs dydžiai. Rekomendacijų 2 punkte pažymėta, kad teismas turėtų atsižvelgti į tokius kriterijus kaip bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos. Maksimalūs dydžiai negali būti viršijami.
30. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.), (interneto prieiga: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
31. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 2956,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.
32. Kadangi ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos ( 2956,51 Eur) neatitinka Rekomendacijų, viršija jose nurodytus dydžius, tai teismas patikrina išlaidų dydį pagal Rekomendacijose nurodytas taisykles ir kriterijus. Atsakovės išlaidos maksimaliai galėtų būti: už atsiliepimo į ieškinį surašymą 2015-12-30 (713,9 Eur x 2,5, kas sudaro 1784,75 Eur), už atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymą 2016-05-10 ( 756,9 x 2,5, t.y. 1892,25 Eur), teismui rašytas pareiškimas 2016-04-11 ( 756,9 x 0,4, t.y. 302,76 Eur), pareiškimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 2016-05-20 ( 302,76 Eur), pareiškimas teismui 2016-08-24 ( 748 x 0,4, t.y. 299,20 Eur), teismo posėdžiai: 2016-02-15 posėdis užtruko 10 minučių, todėl laikas neskaičiuojamas ( žr. 20 pastraipą), 2016-04-05 posėdis užtruko 1 val. ir 26 min, skaičiuojama kaip 1 valanda ( 756,90x0,1, t.y. 75,69 Eur), 2016-05-23 posėdis užtruko 1 val. 53 min., skaičiuojama kaip 2 atstovavimo valandos (756,90x0,1 x 2, t.y. 151,38 Eur), posėdis 2016-08-31 užtruko 3 valandas ir 8 minutes, skaičiuojama kaip 3 valandos( 748x0,1x3, t.y. 224,4 Eur), posėdis 2016-11-08 užtruko 1 valandą ir 48 min, skaičiuojama kaip 2 valandos (771,90x0,1x2, t.y. 154,38 Eur), posėdis 2017-02-02 užtruko 1 val. 45 min, skaičiuojama kaip 2 valandos ( 793,30x0,1x2, t.y. 158,66 Eur), posėdis 2017-04-26 užtruko 42 min., skaičiuojama kaip 1 valanda ( 822,8x0,1, t.y. 82,28 Eur), iš viso 5428,51 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad konsultacijos ir pasirengimas posėdžiams neįskaičiuotas, taip pat neįskaičiuoti prašymai teismui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, lydraščiai su pateikiamais dokumentais ir kt.
33. Sugretinus pirmosios instancijos teismo priteistas išlaidas už advokato pagalbą byloje su šios nutarties 31 pastraipoje paskaičiuotais galimais maksimaliais dydžiais, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma (2956,51 Eur) sudaro 54,46 proc. nuo galimų maksimalių išlaidų už advokato teisinę pagalbą, vadinasi, apeliacinio skundo argumentai, kad priteistos išlaidos yra per didelės ir neatitinka Rekomendacijų, yra nepagrįsti ir atmestini.
34. Atsakovė prašė papildomai priteisti jai 3914,40 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinėje ir kasacinėje instancijose turėtas išlaidas. Atsakovė pateikė ataskaitas apie advokatų atliktus darbus ir paskaičiuotas kainas: už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą 2017-07-08, 1016,40 Eur ( t.5, b.l. 65), už kasacinio skundo parengimą 1887,60 Eur ( t.5, b.l. 165), už konsultacijas, pasirengimą nagrinėjimui, atstovavimą 2018-11-08 teismo posėdyje 1618,79 Eur ( t.6, b.l. 143). Bendra suma sudarytų iš viso 4522,79 Eur, tačiau atsakovė prašo priteisti 3914,40 Eur.
35. Pažymėtina, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą, rašytas 2017-07-10, pagal Rekomendacijas galėtų kainuoti - 817,60x2,5, t.y. 2044 Eur, kasacinio skundo 2018-01-03 surašymas ( ankstesnis kasacinis skundas nebuvo priimtas, todėl neskaičiuojamas) - 850,80x3, t.y. 2552,40Eur, prašymas 2017-12-21 dėl papildomų dokumentų sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą ( 838,70x0,4, t.y. 335,48 Eur), 2018-09-26 pareiškimas teismui ( atsikirtimai į ieškovo paaiškinimus ir dėl naujų įrodymų prijungimo) ( 895,20x0,4, t.y. 358,08 Eur), 2018-10-23 pareiškimas teismui ( 926,70x0,4, t.y. 370,68 Eur), 2018-11-06 prašymas teismui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ( 926,70x0,1, t.y. 92,67 Eur), teismo posėdis 2018-11-08 užtruko 26 minutes, todėl neskaičiuojamas, 2018-12-07 ir 2018-12-10 prašymai teismui dėl naujų įrodymų pateikimo ir prijungimo ( 926,70x0,4x2, t.y. 741,36 Eur), teismo posėdis 2019-01-15 užtruko 1 val. 42 min., skaičiuojama kaip 2 valandos ( 935,7x0,1x2, t.y. 187,14 Eur), iš viso galėtų būti 6681,81 Eur ( neskaičiuojant konsultacijų ir pasiruošimų). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės prašymas priteisti 3914,40 Eur advokato pagalbos išlaidų yra pagrįstas, neviršijantis Rekomendacijose numatytų dydžių, todėl tenkintinas. Taip pat atsakovė sumokėjo 113 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą ( t.5, b.l. 108), žyminio mokesčio išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės.
36. CPK 760 str. 1 dalyje nustatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). CPK 762 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės.
37. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas buvo priėmęs sprendimą patenkinti ieškovės ieškinį ir atitinkamai paskirstęs bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovės ieškovei 1 831,00 Eur išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme ir 1 031,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 2862 Eur. Ieškovės prašymu buvo išduotas vykdomasis raštas ( t.5, b.l. 88). Iš antstolių vykdomųjų dokumentų registro duomenų matyti, kad atsakovė pagal šį vykdomąjį raštą yra atsiskaičiusi. Atsakovės atstovė prašė atgręžti sprendimo įvykdymą bylinėjimosi išlaidų dalyje. Prašymas pagrįstas ir tenkintinas, iš ieškovės priteistina atsakovei 2862 Eur sprendimo įvykdymo atgręžimo išlaidų.
38. Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą apeliacinėje instancijoje (2 kartus) ir kasacinėje instancijoje sudaro iš viso 41,08 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės ( CPK 96 str. 2 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 762 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pašalinti iš bylos trečiuosius asmenis: R. K. IĮ, UAB „Savi finansai“ ir UAB „Inmakeda“.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Surfkolita“, įm.k. 232175180, iš ieškovės UAB „Saverda“, įm.k. 159938464, 113 Eur ( šimtą trylika eurų) žyminio mokesčio išlaidų, 3914,40 Eur ( tris tūkstančius devynis šimtus keturiolika eurų ir 40 ct) atstovavimo išlaidų, 2862 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus) sprendimo įvykdymo atgręžimo išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Saverda“, įm.k. 159938464, 41,08 Eur ( keturiasdešimt vieną eurą ir 8 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.