Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-10-08 · Civilinė byla Nr. 2-416-470/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-08
Bylos Nr.
2-416-470/2013
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-04744-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-416-470/2013Proceso Nr. 2-13-3-04744-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 30.2 (S) 30.9.1
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 8d.,Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja S.Juknevičienė, sekretoriaujant R.Šimanskienei, dalyvaujant ieškovei V. J., jos atstovui adv. A.Pliaugai, atsakovui A. J., jo atstovui adv. pad. V.Adžgauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl iškeldinimo iš buto ir atsakovo A. J. priešieškinį ieškovei V. J. dėl nuosavybės teisių į buto dalį pripažinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. J. prašo teismo pripažinti atsakovą A. J. neturinčiu teisės naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir iškeldinti jį iš buto, o taip pat panaikinti atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimą šiame bute. Ieškovė paaiškino, kad santuoką su atsakovu nutraukė 2003-10-02, o butą įsigijo po santuokos su atsakovu nutraukimo 2004-01-05 pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu, butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Būstui įsigyti ji panaudojo asmenines lėšas, gautas pardavus asmeninės nuosavybės teise jai priklausiusį bendrabučio kambarį (duomenys neskelbtini), ir skolintas iš banko lėšas - kreditą. Įsigytame bute apsigyveno katu su nepilnamete dukterimi L., gimusia 1997 m. Įsikėlusi į butą ji geranoriškai leido gyventi buvusiam sutuoktiniui A. J. iki to laiko, kol jis ras sau atskirą būstą, tačiau laikinumas peraugo į neterminuotą naudojimąsi butu. Nors atsakovas nuolatos girtavo, tačiau jie gyveno atskiruose kambariuose ir visą laiką vedė atskirą ūkį, lėšas naudojo kiekvienas savo atskirai, o kadangi atsakovas yra jos dukters tėvas, ji toleravo jo buvimą kartu. Kol atsakovas gyveno palyginus ramiai, ji nekėlė klausimo dėl jo iškeldinimo, tačiau pastaraisiais metais jo elgesys tapo įžūlus, agresyvus, savo namuose ji nebegalinti su dukterimi jaustis saugios, atsakovas psichologiškai ir fiziškai smurtauja, dėl ko atsirado būtinybė jį iškeldinti.

Atsakovas A. J. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė ir teismo posėdžio metu apie bendrą jungtinę veiklą ir įgytą turtą paaiškino, kad su ieškove dar iki santuokos sudarymo didžiąja dalimi iš jo asmeninių lėšų įsigijo bendrabučio kambarį (duomenys neskelbtini), jiems gimė duktė L. Po dukters gimimo 1998-01-16 su ieškove susituokė. Atsiradus poreikiui didesniam būstui, patarti draugų, jie santuoką su ieškove 2003 metų rudenį nutraukė, nes nutraukę santuoką tikėjosi gauti lengvatinį būsto kreditą, kuris tuometinėmis sąlygomis būdavo suteikiamas vienišam asmeniui, auginančiam vaiką ir dirbančiam. Ieškovė savo vardu gavo lengvatinį būsto kreditą, kurio dydis 14000 litų. Su atsakove pardavė bendrabučio kambarį, kuriame anksčiau gyveno, gautas lėšas panaudojo kartu su ieškovės asmeniškai gautomis banko paskolos lėšomis ir įsigijo bendrą būstą (duomenys neskelbtini). Jame visa šeima apsigyveno. Jis samdė meistrus ir darė kambarių remontą, keitė grindis ir langus, atliko kitus darbus, tam panaudodamas savo asmenines lėšas. Visą laiką iki 2012 metų vasaros jis su ieškove ir dukterimi gyveno kaip viena darni šeima, tačiau kai ieškovė susirado kitą vyrą, juo siekia atsikratyti užvesdama bylą teisme dėl iškeldinimo. Kadangi būstas – butas (duomenys neskelbtini) įgytas iš bendrų su ieškove lėšų ir bendrai darytas jo remontas, jam priklauso dalis šio buto.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad:

-1997-06-16 ieškovė V. J. notarinės sutarties pagrindu asmeninėn nuosavybėn įsigijo bendrabučio kambarį Nr. 411 su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini). Įsigytame bute ieškovė apsigyveno su atsakovu A. J..

-1997-12-16 ieškovei V. J. ir atsakovui A. J. gimė duktė L. J..

-1998-01-16 ieškovė su atsakovu A. J. sudarė santuoką, kurią registravo Alytaus miesto CMS.

-2003-10-02 Alytaus rajono apylinkės teismas V. J. ir A. J. santuoką pagal jų bendrą prašymą nutraukė ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (b.l. 9-10).

-2004-01-05 V. J. už 21500 litų asmeninėn nuosavybėn įsigijo butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 71-73). Nuosavybės į daiktą faktą V. J. išviešino, įregistruodama sandorį Nekilnojamojo turto registre (b.l. 6-7). Šio būsto pirkimui ieškovė V. J. panaudojo 14000 litų kredito lėšų, kurias jai pagal kreditavimo sutartį, sudarytą 2004-01-16, suteikė akcinė bendrovė bankas „NORD/LB Lietuva“ (b.l. 61-67), o taip pat didžiąją dalį gautų lėšų už parduotą bendrabučio kambarį, už kurį pirkėjas jai sumokėjo 9500 litų (b.l. 69-70).

Byloje ieškovė V. J. siekia iškeldinti atsakovą A. J. iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, atsakovas A. J. ginčija ieškovės V. J. asmeninės nuosavybės teisę į būstą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir siekia įrodyti, kad butas įgytas bendrojon jo ir ieškovės nuosavybėn jungtinės veiklos pagrindu kooperuojant bendras lėšas ir darbą, dėl ko jis turi teisę į dalį buto.

Dėl nuosavybės formos

Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuoja CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nuosekli teismų praktika pripažįsta, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto sukūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (LAT 2008-04-08 Nr. 3K-3-235/2008, 2011-03-28 Nr. 3K-3-134/2011, Nr. 3K-3-410/2011 ir kt.). Tačiau šiuo atveju svarbu tai, jog atsakovas A. J., siekdamas nuosavybės teisės į dalį buto, privalo įrodyti junginės veiklos sutarties faktą, kadangi ieškovės V. J. asmeninės nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini) yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir šie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais iki jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). Būdama įrašyta buto savininke, ieškovė asmeninės nuosavybės į butą fakto ir lėšų butui įsigyti kilmės neprivalo įrodinėti.

Rašytinės jungtinės veiklos sutarties buvę sutuoktiniai nebuvo sudarę. Rašytinės sutarties formos nesilaikymas šiuo atveju nedaro šios sutarties negaliojančia, tačiau jos sudarymo ir vykdymo faktą, kaip minėta, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo patvirtinti atsakovas.

Atsakovas neginčija fakto, kad buto (duomenys neskelbtini) įgijimui ieškovė panaudojo 14000Lt banko paskolą ir šią paskolą dalimis grąžina tik ji viena, o jis niekada nėra prisidėjęs prie paskolos grąžinimo, nežino paskolos likučio. Tą patį byloje patvirtino ieškovė, kuri nurodė, kad paimtą banko paskolą dalimis gražina tik ji viena, atsakovas savo lėšomis prie paskolos grąžinimo neprisideda. Taip pat nekyla ginčo, kad likusi buto įgijimui lėšų dalis buvo gauta pardavus bendrabučio kambarį (duomenys neskelbtini), tačiau dėl šių lėšų abu buvę sutuoktiniai nurodo skirtingai ir teigia, kad bendrabučio kambarys buvęs įgytas už kiekvieno iš jų lėšas ir todėl gautas iš kambario pardavimo lėšas nurodo esant kiekvieno jų asmenine nuosavybe. Atsakovas teigia, kad bendrabučio kambarys (duomenys neskelbtini), nors savo laiku buvo įregistruotas ieškovės vardu, tačiau jis įgytas beveik išimtinai tik jo uždirbtais asmeniniais pinigais abiems gyvenant kartu, o ieškovė prie bendrabučio pirkimo tebuvo prisidėjusi tik 1000 litų. Bendrabutį jie registravo ieškovės vardu, nes įgijimo metu jis vertęsis nelegalia prekyba, važinėdavo į Lenkiją, ir jo sulaikymo atveju galėjo kilti bendrabučio konfiskavimo grėsmė. Gautas už parduotą bendrabučio kambarį lėšas atsakovas laiko jo asmeninėmis lėšomis, nes kaip minėjo, šis daiktas buvo įgytas pagrindinai jo lėšomis ir šios lėšos buvo panaudotos butui (duomenys neskelbtini) įgyti.

Svarbu tai, kad bendrabučio kambarys (duomenys neskelbtini) buvo pirktas 1997 metais iki šalių santuokos sudarymo. Tiek pagal bendrabučio kambario įgijimo metu galiojusias 1964 m. Civilinio kodekso, tiek pagal dabar galiojančio 2000 m. Civilinio kodekso normas iki santuokos įgytas daiktas laikomas to asmens nuosavybe, kuris jį įgijo. Iš pateiktos į bylą buto (duomenys neskelbtini), pardavimo sutarties matyti, kad jis buvo registruotas V. J. vardu, o įgytas 1997-06-16, t.y. dar iki santuokos sudarymo (b.l. 20, sutarties 2 punktas). Atsakovas A. J. nepateikė jokių įrodymų, kad kaip jis teigia, bendrabučio kambarys buvo pirktas jo asmeninėmis lėšomis ir tokiu būdu nepaneigė, kad iki santuokos sudarymo V. J. įgytas daiktas yra jos asmeninė nuosavybė. Esant tokioms aplinkybėms sprendžiama, kad bendrabučio kambario savininkė buvo V. J., todėl pardavusi šį turtą lėšas ji gavo asmeninėn savo nuosavybėn. Seka išvada, kad ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui ieškovė V. J. panaudojo išimtinai tik savo asmenines lėšas, gautas pardavus bendrabučio kambarį, bei banko paskolos lėšas.

Kaip minėta, tam, kad pripažinti buvus nesusituokusių asmenų susitarimą įgyti turtą bendros dalinės nuosavybės teise kaip bendros jungtinės veiklos rezultatą, būtina nustatyti ne tik asmenų gyvenimą drauge, ūkio tvarkymą kartu, tačiau ir bendro turto sukūrimą asmeninėmis lėšomis ir bendru pačių asmenų darbu – kiekvieno iš partnerių indėlį pinigais ar darbu, taip pat iš bendro ūkio gautomis lėšomis įgyjant ar sukuriant bendrą dalinę nuosavybę.

Atsakovas teigia, kad po santuokos nutraukimo 2003 m. iki šiol jis gyveno kartu su ieškove ir vedė bendrą ūkį, rūpinosi šeima, jos gerbūviu, dukters L. auklėjimu ir ugdymu. Jo teigimu, santuoka su ieškove 2003 metais buvo nutraukta tik dėl akių, kad ieškovė galėtų pasinaudoti lengvata, valstybės teikiama vienišiems asmenims, auginantiems vaikus, ir gauti iš banko lengvatinį kreditą būstui. Jis laiko, jog ieškovės vardu įsigytame bute jis pragyveno aštuonerius metus, o tai savaime patvirtina, kad santuokos nutraukimas tebuvo fiktyvus. Naująjį šeimos būstą (duomenys neskelbtini), jis remontavo savo jėgomis ir samdė darbininkus, remonto darbams naudojo savo ir ieškovės lėšas. Atsakovas teigia, kad tuojau po būsto (duomenys neskelbtini) įsigijimo jame buvo atliktas remontas sekančiai: išgriauta vonios kambarį ir tualetą skyrusi siena, išvedžiotas naujas vamzdynas, perkeltas gyvatukas, plytelėmis išklotos grindys ir sienos, lubos iškaltos plastiko lentelėmis, pakeistas klozetas ir maišytuvas, koridoriuje ir viename iš kambarių pakeistos grindys, sienos išmuštos tapetais ir dailylentėmis, virtuvėje sudėtos grindys, siena ties spintelėmis išklijuota plytelėmis, kitur iškaltos lentelėmis, pakeista kriauklė, pakeistos lauko durys ir langai.

Ieškovė su teiginiu dėl bendros jungtinės veiklos nesutinka. Nurodo, kad su atsakovu išsituokė dėl jo nuolatinio girtavimo ir smurto šeimoje. Po santuokos nutraukimo apsigyventi atsakovui bute (duomenys neskelbtini) leido laikinai iki jis susiras naują būstą, tai padarė dėl dukters interesų, nes vylėsi, kad atsakovas gal būt nustos girtauti, o duktė norėjo turėti tėtį. Vėliau leido atsakovui deklaruoti gyvenamąją vietą savo bute, kadangi jam buvo reikalinga deklaracija verslo liudijimui gauti. Bendro ūkio jie niekada nevedė, nuo įsikėlimo į butą buvo pasidalinę kambarius, kuriuose gyveno atskirai. Lėšas kiekvienas naudojo tik savo, išimtinai tik ji viena nuo pat pradžių grąžina kreditą bankui, moka komunalinių paslaugų mokesčius. Komunaliniams mokesčiams atsakovas teduoda apie 100 litų per metus ir apmoka interneto paslaugas. Atsakovė patvirtino, kad bute buvo padarytas remontas, apie kurį minėjo atsakovas, tačiau didžioji dalis tam panaudotų lėšų buvo jos asmeninės lėšos. Remontui panaudotų lėšų dydžio ieškovė nurodo nebeprisimenanti, kadangi praėjo ilgas laiko tarpas.

Šalys skirtingai apibūdina jų gyvenimo ir ūkio tvarkymo aplinkybes nuo santuokos nutraukimo 2004 metais. Labiausiai patikimu šias aplinkybes patvirtinančiu įrodymu teismas laiko šalių nepilnametės dukters L. J. parodymus. Jie laikytini išsamiais ir objektyviais, kadangi duktė nuolatos gyvena kartu su tėvais bendroje aplinkoje, pažįsta jų gyvenimo būdą bei įpročius, žino jų elgesį, be to ji pagal savo amžių yra pakankamai subrendusi vertinti esamą padėtį ir kaip pati patvirtino, nėra priešiškai nusiteikusi nė prieš vieną iš tėvų. Liudytoja L. J. parodė, kad tėvai išsituokė dėl didelių tarpusavio nesutarimų šeimoje ir tėvo girtavimo. Tėvas ir šiuo metu dažnai išgeria, kelia namuose barnius, tačiau nežiūrint to, jos ir tėvo tarpusavio santykiai yra normalūs, ji su tėvu sutaria gerai. Po santuokos nutraukimo mama leido tėvui apsigyventi bute, nes motinos darbo pamainos duonos kepykloje buvę naktinės, o ji dėl mažo amžiaus (tuo metu jai tebuvo apie 6 m.) bijodavusi likti namuose viena. Nuo pat tėvo įsikėlimo į butą mama ir tėvas apsigyveno atskiruose kambariuose, jokių bendrų reikalų neturėjo, bendro ūkio nevedė, šeimos ar giminių švenčių kartu nešvęsdavo ir neminėdavo, kiekvienas turėjo savo atskirus biudžetus. Į tėvo giminės suėjimus tėvas eidavo tik su ja, motina niekada juose nedalyvaudavo. Patvirtino, kad įsigijus butą, tėvas jame atliko remontą, tačiau dėl mažo amžiaus negalėjo vertinti, kas butą pirko, kieno lėšos buvo panaudotos remontui. Liudytoja L. J. be to nurodė, kad yra buvę du atvejai, kuomet ji su abiem tėvais buvo išvykusi į pajūrį ilsėtis, tačiau taip įvyko tik dėl to, kad mama pati prisibijojo leistis į tolimą kelionę automobiliu ir tėčio paprašė jas nuvežti. Tėvai negyvena kaip šeima, tėvas jos išlaikymui skyrė nepakankamai lėšų, dėl ko motina buvo priversta išlaikymą jai prisiteisti, tęvas niekada nėra lankęsi tėvų susirinkimuose ar domėjęsis jos mokymosi reikalais. Tėvų lėšos namuose naudojamos atskirai.

Atsakovo A. J. teiginys, kad santuokos nutraukimas tarp jo ir ieškovės V. J. buvęs fiktyvus ir sąlygotas abipusio siekio gauti lengvatinį kreditą, suteikiamą vienišiems asmenims, auginantiems vaikus, teismo neįtikino. Valstybės remiamą būsto kreditą pagal tuomet galiojusią Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo redakciją (Žin., 2004, Nr. 80-2835) buvo galima suteikti tiek šeimoms, tiek vienišiems asmenims, jei jie atitiko nurodyto įstatymo sąlygas, taigi, išsituokti šalims dėl šio motyvo nebuvo jokio tikslo. Atsakovas be to pripažino teismui, kad jis net nebuvo nuėjęs į banką ir nepasidomėjo, kokiomis sąlygomis suteikiami kreditai. Be to, iš pateiktos į bylą kredito sutarties, sudarytos tarp ieškovės V. J. ir AB banko „NORD/LB Lietuva“ matyti, kad skolininkė įsipareigojo bankui mokėti palūkanas asmeniškai, šios mokėjimo dalies jai valstybė neremia, taigi paimtas kreditas nėra lengvatinis. Tokiu būdu atsakovo sprendimas nutraukti santuoką, anot jo, tik dėl akių negali būti vertinamas kaip pagrindas gauti banko kreditą palankesnėmis šeimai sąlygomis. Ieškovė nurodė, kad santuoka buvo nutraukta abipusiu sutarimu dėl tarpusavio nesuderinamumo ir faktinio santuokos iširimo. Liudytojos D. G. ir R. M. patvirtino, kad atsakovas buvęs agresyvus, ieškovė jo bijodavusi. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo vertinti, kad šalys santuoką nutraukė tik dėl akių, siekdamos pasinaudoti valstybės teikiamomis lengvatomis, taigi, atsakovo argumentas dėl santuokos nutraukimo fiktyvumo atmestinas.

Aplinkybė, kad atsakovas organizavo buto remonto darbus, dalinai panaudodamas savo lėšas, ir kai kuriuos iš jų atliko pats nėra pakankama pripažinti, kad turtas buvo sukurtas ar taip iš esmės pagerintas atsakovo darbu ir lėšomis, kad būtų galima pripažinti jį bendra nuosavybe su ieškove. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas netgi negali nurodyti, kokio dydžio savo lėšas jis panaudojo būsto remontui, o jo išvardintų darbų ir pirkinių sąrašas, dalis iš kurio, beje paties atsakovo teigimu, buvo atlikta ieškovės lėšomis (pirktos lauko durys, virtuvės ir kambario langai) nėra pakankamas konstatuoti esminį būsto pagerinimą. Be to, atsakovo į bylą pateiktos sąskaitos faktūros, kvitai, sutartys tik patvirtina, kad darbų užsakovė buvo V. J., nes visi šie dokumentai išrašyti jos vardu (b.l. 36-40). Kaip žinia, didžiąją dalį būsto vertės sudaro pats butas, o einamasis remontas, kaip šiuo atveju galima vertinti iš atsakovo ir ieškovės parodymų, laikytinas tik neesminiu jo būklės estetiniu požiūriu pagetinimu, bet ne vertės padidinimu, juo labiau, kad vienas iš dviejų buto kambarių iš viso nuo pirkimo niekada nebuvo remontuotas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų savo darbu ir savo asmeninėmis lėšomis, santaupomis ar bendros veiklos metu gautomis lėšomis (pardavus bendrą šalių įgytą ar sukurtą turtą, sukauptas bendrai santaupas, kitu būdu gautas bendras pajamas ar pan.) prisidėjęs prie buto įrengimo taip, kad iš esmės būtų buvusi sukurta kita – žymiai didesnė turto vertė ir būtų galima jį pripažinti bendros jungtinės veiklos rezultatu. Teismų praktikoje bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimu pripažįstama ir tokia situacija, kai prie turto įsigijimo kitas bendros jungtinės veiklos dalyvis prisideda atiduodamas kito dalyvio (sugyventinio) iš banko paimtą ir turtui įgyti panaudotą paskolą, ypač jei tai sudaro didelę paskolos dalį (LAT 2011-10-24 nutartis c.b.Nr. 3K-3-410/2011), tačiau šioje byloje ir tokių aplinkybių nenustatyta.

Liudytojų D. Z. parodymai esą Jankauskai kaip šeima dvejus iš eilės metus ilsėjosi Lietuvos pajūryje, liudytojų D. R., D. Z. parodymai dėl remonto bute darymo ir šalių bendravimo aplinkybių bei V. R. parodymai dėl perkamo bendrabučio apmokėjimo fakto negali lemti sprendimo dėl nuosavybės į butą formos pakeitimo, kadangi šalių bendravimo aplinkybės ir elgesys, apie kuriuos daugiausia kalbėjo minėti liudytojai, niekaip šios formos neįtakoja.

Dėl savininko teisių gynimo

Atsakovas A. J. nesiekė įrodyti tarp jo ir ieškovės esant prievolinių santykių, atsirandančių iš būsto panaudos sutarties, bet siekė įrodyti, kad jis yra ginčo buto bendraturtis. Tokia aplinkybė byloje neįrodyta, nustatyta, kad buto vienasmenė savininkė yra ieškovė V. J., valdanti būstą asmeninės nuosavybės teise.

Pagal CK 4.37 str. 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Statinių savininkas - ieškovas, gindamas savo teises naudotis statiniais, juos valdyti ir disponuoti, turi teisę reikalauti per teismą pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti iškeldinti atsakovus, remdamasis CK 4.98 str. Savininkė turi teisę reikalauti iškeldinti, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas. Ieškovės teisės varžomos tuo, kad atsakovas naudojasi turtu ir ieškovė savo nuožiūra negali juo naudotis.

Byloje nustatyta, kad atsakovas pastaruoju metu nebegyvena ginčo bute, nes pakeitė gyvenamąją vietą, tačiau įvertinus tą aplinkybę, kad kambaryje, kuriuo jis naudojosi, liko jo daiktai, laikoma, jog jis toliau naudojasi ieškovės butu. Apie atsakovo likusius daiktus bute sprendžiama iš į bylą pateiktų fotonuotraukų (b.l. 78). Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 4.98str.).

Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo

Pagal Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM direktoriaus 2008-04-08 įsakymu Nr. (29)4R-18 patvirtintų taisyklių dėl gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo 70.3. punktą gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai), kurie siekia panaikinti kito asmens gyvenamosios vietos deklaravimą jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, turi teisę pateikti deklaravimo įstaigai prašymą pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens deklaravimo duomenis. Toks teisinis reglamentavimas nustato, kad ieškovė turi teisę ikiteismine tvarka spręsti reikalavimą dėl atsakovo gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo, ji nepasinaudojo ikiteismine tvarka, tokia tvarka dar galima pasinaudoti, todėl ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtinas (CPK 296str. 1d. 1p.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiamas sutinkamai su CPK 98str.96str. 98 str. nuostatomis. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Reikalavimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo glaudžiai susijęs su pagrindiniu reikalavimu, todėl vertintinas kaip vienas bendras reikalavimas, kuris buvo ieškovės apmokėtas 144 Lt žyminiu mokesčiu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 268str., 271str.,

nusprendžia:

Ieškovės V. J. ieškinį patenkinti dalinai.

Iškeldinti atsakovą A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovei V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Palikti nenagrinėtą ieškinio dalį dėl atsakovo A. J. gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo.

Atsakovo A. J. priešieškinį dėl nuosavybės teisės į dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. 361105030173, ieškovei V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 144 Lt žyminio mokesčio, 1000 Lt išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, iš viso 1144 Lt (vieną tūkstantį šimtą keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30d. nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka per Alytaus rajono apylinkės teismą

.

Teisėja S.Juknevičienė