Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. J. ir E. L. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Išanalizavęs nagrinėjamu atveju aktualių teisės aktų normas (Instrukcijos 22–28 p., Vilniaus AVPK viršininko 2011 m. lapkričio 22 d. nurodymo Nr. 10-N-51 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų stabdant ar tikrinant transporto priemones“ 1.3.1 p.), teismas darė išvadą, kad nei viename iš nurodytų administracinių teisės aktų punktų, kurių pažeidimu kaltinami pareiškėjai, nėra nurodymo, jog pareigūnai turi ryšio priemonėmis pranešti apie bet kokį išlipimą iš tarnybinio automobilio, apie bet kokį priėjimą prie kokių nors įtarimą sukėlusių asmenų, apie sustojimą prie kokio nors automobilio.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo laikotarpiu nebuvo surinkta patikimų tiesioginių įrodymų, jog pareiškėjai būtų pažeidę aptariamus teisės aktus. Teismo vertinimu, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kad pareigūnai sustabdė transporto priemonę ar prie jos stovinčios priėjo, tokie įrodymai nepateikti tarnybinio patikrinimo išvadoje, medžiagoje, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareigūnai padarė būtent tokius tarnybinius nusižengimus, už kuriuos jie buvo nubausti.

Byloje teismo nurodyta, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra laikoma tarnybinio patikrinimo išvados surašymo diena, t. y. nagrinėjamu atveju 2014 m. rugpjūčio 14 d. Skundžiami įsakymai dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo surašyti 2014 m. rugsėjo 3 d., t. y. teismas sprendė, kad terminas skirti tarnybinę nuobaudą nebuvo nepraleistas (Vidaus tarnybos statuto 26 str. 4 d.). Taip pat nepraleistas vienerių metų terminas, kuris skaičiuotinas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos – 2014 m. birželio 30 d. Į šiuos terminus neįskaitomas laikotarpis, per kurį profesinė sąjunga duoda sutikimą skirti nuobaudą. Todėl teismas sprendė, kad nepagrįsti pareiškėjų argumentai, jog tarnybinės nuobaudos buvo paskirtos pažeidžiant jų skyrimo terminus.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad skundžiami įsakymai naikintini, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

III.

Atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu pareiškėjai neneigė sustojimo, priėjimo prie transporto priemonės ir bendravimo su įtarimą sukėlusiais asmenimis fakto, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė materialios ir proceso teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. rugsėjo 3 d. įsakymų Nr. 10-TE-662 ir Nr. 10-TE-663, kuriais pareiškėjams K. J. ir E. L. buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimai.

Šios nuobaudos pareiškėjams paskirtos už tai, kad jie 2014 m. birželio 30 d. apie 16 valandą Vilniuje, Vandentiekio gatvėje, tikrino automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie tai nustatyta tvarka nepranešė, tuo pažeisdami Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 28 punkto reikalavimus.

Iš pareiškėjams inkriminuoto kaltinimo matyti, kad jie yra kaltinami šį tarnybinį nusižengimą padarę neveikimo būdu, t.y., jiems priskirtų tarnybinių funkcijų neatlikimu.

Tais atvejais, kai priešinga vidaus tarnybos interesams (priešinga teisei) veika padaroma neveikimu, pareigūnui neatliekant pareigų (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti Šie neveikimo požymiai, nulemia ir įrodinėjimo dalyką – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (žr. pvz. administracines bylas Nr. A-438-776/2010, Nr. A-438-1340/2009, Nr. A-438-1131/2009). Kita vertus, valstybės tarnautojo (taip pat ir vidaus tarnybos pareigūno) atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant ar valstybės tarnautojas (pareigūnas) neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-438-186/2011).

Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjai yra kaltinami nevykdę Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 28 punkto reikalavimų.

Šios Instrukcijos 28 punkte nustatyta, kad „Sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį. Jei transporto priemonės stabdomos policinių priemonių metu, šio punkto reikalavimai netaikomi, o informaciją apie priemonės vykdymo metu patikrintų transporto priemonių skaičių ir priemonės rezultatus tarnybiniu pranešimu budėtojui pateikia už priemonės vykdymą atsakingas pareigūnas.“

Iš šios teisės normos matyti, kad reikalavimas policijos patruliui ryšio priemone pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį, yra numatytas dviem atvejais: 1. kai sustabdo transporto priemonę; 2. prieš prieinant prie stovinčios transporto priemonės.

Šias dvi sąlygas vertinant visumoje darytina išvada, kad policijos patrulis pranešti budėtojui nurodytu būdu, turi ne tik tais atvejais, kai stabdo transporto priemones dėl galimų kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo ir panašiai, bet ir tais atvejais, kai jis nusprendžia patikrinti stovinčias transporto priemones ir su šiomis transporto priemonėmis susijusius asmenis dėl galimų, įvairaus pobūdžio priešingų teisei veiksmų ( pvz., Instrukcijos 22.4. p.).

Iš bylos matyti, kad pareiškėjai neginčija, jog aptariamo įvykio metu sustojo bei artinosi prie stovinčio automobilio, prie kurio buvo du asmenys, tikslu išsiaiškinti ar jie neprekiauja narkotikais, nedaro kitų teisės pažeidimų ir pan.. Tai, kad šie asmenys buvo susiję su stovinčiu automobiliu patvirtina ir G. F. parodymai.

Iš to kas pasakyta darytina išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjai, prieš prieidami prie stovinčios transporto priemonės, prie kurios stovėjo du asmenys, pagal Instrukcijos 28 punkto reikalavimus, apie tai privalėjo ryšio priemone pranešti budėtojui.

Kadangi jie to nepadarė, tuo pažeidė Instrukcijos 28 punkto reikalavimus, dėl ko atsakovas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai, nevykdydami jiems priskirtų pareigų, padarė tarnybinį nusižengimą.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas, priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas atmetamas, nes teismas neteisingai išaiškinęs bei pritaikęs materialines teisės normas, reglamentuojančias ginčo dalyką, priėmė neteisingą sprendimą (ABTĮ 143 str.).

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad skiriant pareiškėjams tarnybines nuobaudas jų skyrimo terminai nebuvo pažeisti, todėl šių argumentų nebekartoja.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

pareiškėjų K. J. ir E. L. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.