- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-07
- Bylos Nr.
- AS-1085-492/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04343-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- K. J., E.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 69.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. J. ir E. (E.) L. bei atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. J. ir E. (E.) L. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai K. J. ir E. L. 2014 m. rugsėjo 30 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kurį patikslino, prašydami: panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) įsakymus Nr. 10-TE-662 ir Nr. 10-TE-663, kuriais pareigūnams K. J. ir E. L. buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimai.
Šalies argumentai
Pareiškėjai paaiškino, kad įsakymai priimti remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio patikrinimo 2014 m. rugpjūčio 14 d. išvada Nr. 10-7-IS-64/1 „Dėl Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos pareigūnų K. J. ir E. L. veiksmų“. Nurodė, kad pareigūnai nubausti už tai, kad jie galimai nesilaikydami 2011 m. liepos 19 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 28 punkto nustatyta tvarka nepranešė apie Vilniuje, Vandentiekio gatvėje, tikrinamą automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai paaiškino, kad jie nėra pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų, šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas ir remtis duomenimis, kurie dar nėra įvertinti teismo, nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimuose į skundus nurodė, kad su skundu ir patikslintu skundu nesutinka, prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą, kol bus išspręsta baudžiamoji byla (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00680-14), kurioje K. J. ir E. L. pranešta apie įtarimus padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje. Įpareigojo pareiškėjus K. J. ir E. L. bei Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą skubiai informuoti teismą apie galutinį sprendimą, nuosprendį, nutarimą ar nutartį, kuriais bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00680-14.
Teismas pažymėjo, kad bylai tinkamai išnagrinėti, teismui būtina nustatyti tarnybinio nusižengimo sudėtį, o tarnybinio nusižengimo sudėtis turi įtakos sprendžiant klausimą, ar yra galimybė atriboti tarnybinį nusižengimą nuo veikos, dėl kurios yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Teismas, rėmėsi Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio patikrinimo 2014 m. rugpjūčio 14 d. išvada Nr. 10-7-IS-64/1 „Dėl Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos pareigūnų K. J. ir E. L. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad „E. L. veika pasireiškė neveikimu, nepranešimu nustatyta tvarka, kaltės forma – tyčia, suprantant, kad pažeidžia nustatytą tvarką, todėl tenka konstatuoti, kad jis pažeidė instrukcijos 28 punktą ir analogiškas nuostatas įtvirtintas Nurodymo 1.3.1 punkte (susipažino pasirašytinai 2011-12-17), jo veiksmai vertintini kaip tarnybinis nusižengimas ir jam skirtina tarnybinė nuobauda“. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas K. J. kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. birželio 30 d. buvo patrulio vyresniuoju, todėl jis turėjo užtikrinti tinkamą patruliui pavestų funkcijų vykdymą ir turėjo (privalėjo) pats asmeniškai pranešti arba nurodyti E. L. radijo ryšio kanalu pranešti Vilniaus AVPK OVS apie stovinčios transporto priemonės VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vandentiekio g. naudojant priskirtą šaukinį PATRULIS 24, tikrinimo priežastį, prie kurios jis neneigia sustojęs patruliuojant tarnybos metu, tačiau šių veiksmų nesiėmė. Taigi, dėl tokių faktinių aplinkybių ir patrulių veiksmų (neveikimo), buvo pripažinta, kad jie pažeidė Instrukcijos 28 punkto reikalavimus ir tuo pačiu padarė tarnybinius nusižengimus, už kuriuos ir buvo nubausti skundžiamais įsakymais. Dar iš Išvados turinio galima spręsti, kad E. L. pažeidė Vilniaus AVPK viršininko 2011 m. lapkričio 22 d. nurodymo Nr. 10-N-51 Dėl policijos pareigūnų veiksmų stabdant ar tikrinant transporto priemones 1.3.1 punktą, kuris įpareigoja Vilniaus AVPK struktūrinių padalinių (išskyrus 1.7 p.) pareigūnus, sustabdžius ar priėjus prie stovinčios transporto priemonės, nedelsiant radijo ryšio kanalu VI10AUTOTIK informuoti Vilniaus AVPK OVS apie stabdomos ar stovinčios transporto priemonės modelį, valstybinį numerį, vietą, kurioje stabdoma ar stovi transporto priemonė, patrulio (pareigūno) radijo ryšio šaukinį, stabdomos ar stovinčios transporto priemonės tikrinimo priežastį (Išvados 2-o lapo 2 pastraipa iš viršaus). Instrukcijos 28 punktas (redakcija, galiojusi 2014 m. birželio 30 d.) yra toks: „Sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį. Jei transporto priemonės stabdomos policinių priemonių matu, šio punkto reikalavimai netaikomi, o informaciją apie priemonės vykdymo metu patikrintų transporto priemonių skaičių ir priemonės rezultatus tarnybiniu pranešimu budėtojui pateikia už priemonės vykdymą atsakingas pareigūnas“. Teismas pažymėjo, kad šis punktas visumoje (sistemiškai) aiškintinas kaip taikomas tik stabdant ir tikrinant transporto priemones.
Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje tarnybinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti viena iš esminių aplinkybių, kurią būtina nustatyti, yra tai, ar nagrinėjamu atveju patruliai stabdė automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ar prie G. F. priėjo todėl, kad matė, jog jis vairavo tą automobilį, ir todėl tikrino jo dokumentus, jam būnant šalia jo automobilio, kuriuo jis atvyko į tą vietą ir pan. Pažymėjo, kad Išvada iš esmės grindžiama tik pačių pareiškėjų paaiškinimais (IS pranešimo reikšmė taip pat teismo įvertinama toliau), kur jie tik nurodo, kad patruliuodami įsuko į Vandentiekio g. ir sustojo už automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio stovėjo du asmenys. Pareiškėjai ir paaiškinimuose, ir teisme neigė, kad dėl kokių nors priežasčių stabdė nurodytą automobilį, jie nenurodė, kad matė G. F. galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Teismas sprendė, kad nurodytas aplinkybes administracinėje byloje galėtų išsiaiškinti tik iškvietęs liudytoją G. F.. Tačiau teismas darė išvadą, kad tokiu atveju teismas apsunkintų pareiškėjų padėtį baudžiamojoje byloje, kurios ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00680-14. Tokia išvada daroma dėl to, kad pranešimuose apie įtarimą (b. l. 144-145, 146-147) kaltinimas formuluojamas nurodant, kad pareiškėjai 2014 m. birželio 30 d. apie 15 val. 55 min. Vilniuje, Vandentiekio gatvėje, maždaug 155 m. atstumu nuo G. V. gatvės, sustabdė G. F. vairavusį automovilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už G. F. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn dėl pastarojo galimai padarytų administracinių teisės pažeidimų <...> pareikalavo iš G. F. duoti 300 Lt kyšį. Taigi, G. F., vairavusio automobilį, stabdymas patenka ir į galimos nusikalstamos veikos sudėtį kaip vienas iš itin svarbių šios sudėties elementų – kyšio pareikalauta būtent už tai, kad G. F., vairuodamas automobilį, kurį pareigūnai sustabdė, padarė administracinį teisės pažeidimą. Jeigu baudžiamojoje byloje būtų įrodyta pareiškėjų kaltė, būtų akivaizdu, kad jie pažeidė ir Instrukcijos 28 punkto reikalavimus. Priešingu atveju, administracinėje byloje teismas turės nustatyti, ar G. F. automobilis buvo sustabdytas, ar prie jo prieita kaip prie vairuotojo, pažeidusio galimai Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimus, ar prie jo prieita tiesiog kaip prie asmens, stovinčio šalikelėje prie automobilio, bet keliančio kitokių nei KET reikalavimų pažeidimas, įtarimų, nesusijusių su automobilio vairavimu. G. F. apklaustas liudytoju baudžiamojoje byloje (b. l. 148-152) nurodė, kad galimai buvo neblaivus, kad šalikelėje bendravo su kažkokiu R., t. y. jo elgesys galėjo kelti įtarimų ne vien dėl automobilio vairavimo. Taigi, Imuniteto skyriaus VTS pateikti duomenys apie pranešimus apie įtarimus, negalėtų būti pagrindu skirti nuobaudą, nes į kaltinimo sudėtį patenka G. F. automobilio sustabdymas, ką pareiškėjai neigia administracinėje byloje. Šios administracinės bylos išsprendimas turėtų nepageidautinos įtakos baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultatui, nes teismas gali: 1) pripažinti, kad G. F. automobilis buvo stabdomas dėl galimų KET reikalavimų pažeidimų, ar, kad prie G. F. prieita kaip prie asmens, vairavusio tą automobilį; 2) pripažinti, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nei buvo stabdomas, nei prie jo bei jį vairavusio asmens prieita siekiant išaiškinti administracinį teisės pažeidimą, padarytą vairuojant transporto priemonę. Abiem atvejais, tokie teismo sprendimai turėtų įtakos baudžiamosios bylos išnagrinėjimui ar apsunkintų pareiškėjų teisę į gynybą.
Teismas, vadovaudamasis Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), darė išvadą, kad tarnybinis nusižengimas nagrinėjamu atveju nepagrįstai atribotas nuo nusikalstamos veikos, dėl to byla stabdytina.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjama situacija neatitinka Tvarkos aprašo 10 punkte nurodytos galimybės tęsti tarnybinio nusižengimo tyrimą, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių jį atriboti nuo nusikalstamos veikos ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą. Nagrinėjamu atveju tik baudžiamojoje byloje gali būti nustatyta aplinkybė, ar pareigūnai (pareiškėjai) stabdė automobilį, ar prie jo priėjo tikslu nustatyti KET reikalavimų pažeidimą, ar iš vis matė, kas vairavo tą automobilį, o ši aplinkybė, kaip vienas esminių elementų, patenka ir į tarnybinio nusižengimo sudėtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kurios galutinai paaiškėjo tik teisminių ginčų metu šalims laikantis savo argumentų, bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintinas, o byla sustabdyta, nes negalima jos nagrinėti, kol nebus išspręsta baudžiamoji byla, kurios ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00680-14, ir kurioje pareiškėjams pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį.
III.
Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį ir pareiškėjų skundą tenkinti.
Pareiškėjai mano, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas nepagrįstai atribotas nuo ikiteisminio tyrimo. Kadangi pareigūnų veiksmai neturi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, ginčijami įsakymai turėjo būti panaikinti. Tvirtina, kad pareiškėjus pripažinus kaltais baudžiamojoje byloje, jie papildomai už tuos pačius veiksmus negalėtų būti traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Be to, nurodo, kad tarnybinės nuobaudos pareiškėjams paskirtos praleidus 30 dienų terminą.
Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį ir išnagrinėti skundą iš esmės – pareiškėjų skundą atmesti.
Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjų veiksmuose yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, todėl tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atribotas kaip savarankiškas tyrimas. Pažymi, kad pareiškėjai neneigė sustojimo ir priėjimo prie transporto priemonės ir bendravimo su įtarimą sukėlusiais asmenimis fakto, o tai reiškia, kad jie pripažino Instrukcijos pažeidimo faktą, už ką jiems buvo taikyta tarnybinė atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties, kuria teismas sustabdė administracinę bylą, kol bus išnagrinėta atitinkama baudžiamoji byla, teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63–286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756–860/2011). Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301-2011). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602–259/2012).
Vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444–2159/2011). Nors kitoje byloje nustatyti faktai gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 2 d.), tačiau tai nesuponuoja visais atvejais išvados, jog negalima nagrinėti vienos bylos, kol nėra išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-81/2012, 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012).
Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.
Įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinė byla gali būti nagrinėjama, nelaukiant ikiteisminio tyrimo baigties. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų veiksmai, reikšmingi tarnybinės atsakomybės taikymui, gali būti atriboti nuo pareiškėjams inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės. Pareiškėjų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl iš esmės kitų veiksmų, nei veiksmai, už kuriuos pareiškėjams taikyta tarnybinė atsakomybė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad tarp šios bylos ir ikiteisminio tyrimo, kuriame pareiškėjams pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo yra prejudicinis ryšys. Tarnybinė atsakomybė pareiškėjams taikyta už Instrukcijos 28 punkto, įpareigojančio pareigūną, sustabdžiusį ar prieš prieinant prie stovinčios transporto priemonės, ryšio priemone pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį, pažeidimą. Įtarimai ikiteisminiame tyrime pareikšti dėl BK 225 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos (valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus), t. y. tarnybinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos objektyviosios pusės iš esmės skiriasi, todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė administracinę bylą.
Dėl nurodytų argumentų pareiškėjų ir atsakovo atskirieji skundai tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pagal kompetenciją nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Pareiškėjų K. J. ir E. (E.) L. bei atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskiruosius skundus tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti šiam teismui.
Nutartis neskundžiama.