Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. (toliau – apelianto) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. - 350 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 2 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. teismo nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 19 d., 23.35 val., Vilniaus r., Raudondvario k., vairavo automobilį „Ford Explorer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatyta 0,55 promilės) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 14 punkto reikalavimus. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Teismas subjektyviai, suteikdamas prioritetą policijos pareigūnų parodymams, nepagristai neįvertino kitų byloje esančių įrodymų. Pirmiausia, neįvertinta paties pareiškėjo pateikti paaiškinimai. Pareiškėjas tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu aiškiai pažymėjo, kad automobilio nevairavo ir kaltu neprisipažįsta. 2014 m. gruodžio 19 d. apie 23.30 val. jis sėdėjo automobilyje stovėjimo aikštelėje prie „HBH“ kavinės Molėtų plente bei laukė sūnaus, kuris turėjo jį pasiimti. Pažymi, jog apelianto parodymus, kad jis iš tikrųjų nevairavo transporto priemonės tuo metu, kai prie jo privažiavo policijos pareigūnai, patvirtina detali bylos medžiagoje esanti pareiškėjo pateikta informacija apie apmokestinamas telefono paslaugas (pareiškėjo telefono išklotinė), kuri įrodo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 19 d. 23.21.53 iki 2014 m. gruodžio 19 d. 23.36.58 (t.y. tuo metu, kai prie pareiškėjo privažiavo policijos pareigūnai) pareiškėjas naršė internetu. Vairuoti transporto priemonę, kaip teigia policijos pareigūnai, ir naršyti internetu, vienu metu neįmanoma, todėl akivaizdu, jog policijos pareigūnams privažiavus pareiškėjas sėdėjo automobilyje, bet jo nevairavo.

Antra, pareiškėjas tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu pažymėjo, kad sūnus turėjo atvykti su savo transportu ir draugu, kad parvarytų jo automobilį. Automobilio variklis nebuvo užvestas (ir tai nėra patvirtinta jokiais įrodymais byloje), kaip teigia policijos pareigūnai. Buvo įjungti tik gabaritai, kad sūnus matytų kur jis (pareiškėjas) stovi. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2014 m. gruodžio 19 d. 23.14 val. sūnus patikslino, kad jau privažiuoja. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu taip pat patvirtino pareiškėjo sūnus, liudytojas A. J.. Jis aiškiai nurodė, 2014 m. gruodžio 19 d. apie 15 val. su tėvu tarėsi, kad jis pasiims jį iš darbo vakarėlio, esančio „HBH“ restorano, Molėtų plente. Tą pačią dieną, apie 23 val. tėvas jam paskambino ir pranešė, kad sūnus gali jau važiuoti. Šias aplinkybes patvirtina objektyvus bylos medžiagoje esantis įrodymas - minėta pareiškėjo telefono pokalbių išklotinė.

A. J. pasiėmė draugą J. S., kad pastarasis padėtų parvaryti tėvo automobilį. Kai tėvas jam paskambino apie 23-23.30 val., tai jis jau buvo netoli tos vietos, kurioje turėjo susitikti su tėvu. Pažymėtina, jog šias aplinkybes taip pat, patvirtino liudytojas J. S.. Kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad dar dieną apie 14-15 val. jis tarėsi telefonu su draugu A. J., kad pasiims vakare jo tėtį iš vakarėlio „HBH“ kavinėje. Vakare A. J. jam paskambino ir pasakė, kad tėčio vakarėlis baigėsi, todėl jie susitiko ir nuvyko į „HBH“ kavinės aikštelę Molėtų plente. Akivaizdu, jog pareiškėjui iš anksto susitarus su sūnumi, kad jis jį pasiims iš vakarėlio bei parvarys jo automobilį, nebuvo prasmės važiuoti iš vakarėlio pačiam. Tačiau Teismas visiškai neatsižvelgė į šiuos pareiškėjo, liudytojo A. J. ir J. S. parodymus. Priešingai, teismas ignoruodamas pirmiau nurodytus įrodymus, sutiko su policijos pareigūno V. L. duotais paaiškinimais ir nutarime pažymėjo, kad pareiškėjas tik tarnybiniame automobilyje paskambino sūnui ir šis atvažiavo po kokio pusvalandžio, o tai neva paneigia pareiškėjo paaiškinimą, kad jis sėdėjo automobilyje ir laukė sūnaus, kad pastarasis atvažiuotų jo pasiimti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybes, kad pareiškėjas su sūnumi A. J. tarėsi iš anksto, t.y. 2014 m. gruodžio 19 d. dieną, vėliau kelis kartus tos pačios dienos vakarą (kaip teigia Pareiškėjas, liudytojai A. J. bei J. S.) patvirtina detali informacija apie apmokestinamas telefono paslaugas, kurioje aiškiai matyti, kad iš telefono numerio, kuriuo naudojasi pareiškėjas, 2014 m. gruodžio 19 d. 14 val. 37 min, 22 val. 44 min. bei 23 val. 14 min. buvo skambinta tel. Nr. 3706048046, t.y. sūnaus telefono numeriu (kas buvo nustatyta teismo posėdžio metu, apklausiant pareiškėją ir liudytojus).

Pareiškėjo manymu, teismas nepagristai sutiko su policijos pareigūno D. J. parodymais, kuriuose visiškai neaišku, kokiu pagrindu policijos pareigūnas D. J. nurodo, kad ties „HBH“ kavinės keliuku pastebėjo neva lygiagrečiai važiuojantį automobilį, kuriam iki pagrindinio kelio buvo likę dar 20 metrų. Kaip teigė policijos pareigūnas D. J., įtartinas automobilis neva sustojo apie 300-400 metrų atstumu nuo kavinės aikštelės. Tačiau pažymėtina, jog nuo pačios aikštelės iki pagrindinio kelio tėra vos 100 metrų. Šį faktą patvirtina viešai prieinama Lietuvos žemėlapių (google.maps) duomenų bazė. Todėl šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad policijos pareigūnai, bandydami pateisinti be teisinio pagrindo surašytą pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą, klaidingai ir neteisingai aiškina įvykio aplinkybes, o vien jų paaiškinimų pagrindu grindžiamas teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turėtų būti panaikintas apeliacine tvarka.

Taip pat apeliantas pažymi, kad nagrinėjant bylą yra svarbu įsitikinti, ar nagrinėjamu atveju yra pažeidimo sudėtis. Kadangi pareiškėjas nagrinėjamo įvykio metu nevairavo automobilio, tai nėra paties teisės pažeidimo. Kitaip tariant, nėra pažeidimo objekto ir kaltės, todėl nesant pažeidimo sudėčiai, byla turi būti nutraukta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, kad A. J. nubaustas už tai, kad 2014 m. gruodžio 19 d., 23.35 val., Vilniaus r., Raudondvario k., vairavo automobilį „Ford Explorer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,55 promilių) girtumo laipsnis.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kaltu neprisipažino, nurodė, jog automobilio nevairavo.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir skundžiamą teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog apeliantas 2014 m. gruodžio 19 d., 23.35 val., Vilniaus r., Raudondvario k., vairavo automobilį „Ford Explorer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,55 promilių) girtumo laipsnis. Apelianto keliama versija, kad automobilio jis nevairavo, o tiesiog sėdėjo automobilyje ir laukė sūnaus, kuris turėjo jį pasiimti, vertintina kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.

Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. J. parodė, kad važiuodami kartu su patruliu V. L. Molėtų plentu link Vilniaus miesto, ties „HBH“ kavinės keliuku pastebėjo lygiagrečiai važiuojanti automobilį. Jie važiavo pagrindiniu keliu, o jis šalutiniu keliui link pagrindinio kelio. Visureigis važiavo keliuku nuo kavinės. Jam iki pagrindinio kelio buvo likę dar 20 metrų. Tarp jų buvo gal 50 metrų atstumas. Automobilis juos pamatęs sustojo. Jie irgi sustojo, nes tai sukėlė įtarimų. Apsisuko ir privažiavo prie automobilio. Už vairo sėdėjo A. J.. Jis buvo vienas. Tuo metu iš vis nei vieno žmogaus ir mašinų nebuvo. Nuo kavinės aikštelės iki tos vietos, kur sustojo mašina, buvo apie 300-400 metrų atstumas. Automobilio variklis buvo užvestas, šviesos degė, už vairo buvo A. J.. Priėjo prie jo. Įvyko standartinis pokalbis. Prisistatė, paprašė dokumentų. Pilietis nenorėjo pateigti jų. Sakė, kad stovėjo, nevažiavo, laukė sūnaus. Su juo buvo kalbėta griežtu tonu. Paprašė išlipti iš automobilio. Jis atsisakė išlipti, priešinosi žodžiais. Įspėjo jį, kad bus panaudota fizinė jėga ir specpriemonės. Jis vis tiek priešinosi, tai panaudojo fizinę jėgą - griebė jį už rankų ir ištraukė iš automobilio. Jo porininkas tą pamatęs išlipo ir priėjo. Uždėjo piliečiui antrankius. A. J. dar skambinėjo sūnui, užsiėmė vaidyba ką reikia sūnui aiškinti. Pasodino A. J. į tarnybinį automobilį. Tada jis nusiramino. A. J. neigė vairavęs. Po kokių 15 min. atvyko A. J. sūnus su draugu. Jie stovėjo lauke. Jie norėjo pakalbėti, tačiau pamatę, kad viskas yra įrašoma ir filmuojama, noras pabendrauti dingo. Prieš tai patikrino A. J. blaivumą. Buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, surašė vietoje protokolą. Atidavė sūnui automobilį ir nuvyko su A. J. į Vilniaus rajono policijos komisariatą dėl pasipriešinimo ir teisėtų reikalavimų nevykdymo. A. J. sūnus irgi atvyko į komisariatą. Jis skambino pažįstamiems pareigūnams. Klausė kaip išsisukti iš šios situacijos. A. J. valstybės tarnautojas, tai nori išsisukti nuo atsakomybės. Atskirai buvo jam surašytas protokolas už teisėtų reikalavimų nevykdymą. A. J. matė pirmą kartą. Jis jam svetimas žmogus. Jokios priežasties jį apkalbėti neturi. Matė jį lygiagrečiai važiuojantį, jis buvo jo akiratyje (b.l. 33-34).

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. L. taip pat paaiškino, kad byloje nustatytu įvykio laiku prie kavinės “HGH“ pastebėjo išvažiuojantį iš šalutinio kelio automobilį. Jam iki magistralės buvo likę apie 100 metrų. Juos pamatęs automobilis sustojo. Jiems matant automobilis pravažiavo apie 100 metrų. Jie sustojo. Porininkas priėjo prie to automobilio. Už vairo buvo A. J.. Jis buvo vienas. Kitų asmenų nebuvo. Matomumo zona buvo gera. Pamatė, kad vyksta konfliktas, tai išlipo. Priėjo prie porininko. Pilietis nenorėjo išlipti, teigė, kad ne jis vairavo. Jie tikrai matė, kad jis vairavo. Pilietis neišlipinėjo iš automobilio. Jis stumdėsi. Buvo panaudota fizinė jėga ir ištraukė jį iš automobilio. Uždėjo jam antrankius. Pasodino jį į savo tarnybinį automobilį. Ten jis buvo ramus, tai nuėmė jam antrankius. Patikrino jo blaivumą. Jis buvo neblaivus. Paklausė ar automobilį vežti į stovėjimo aikštelę ar kažkas jį pasiims. Tada jis paskambino sūnui. Už kokio pusvalandžio atvyko jo sūnus su kažkuo. Surašė A. J. protokolą už vairavimą neblaiviam. Perdavė sūnui automobilį, nuvežė pilietį į komisariatą apiforminti pasipriešinimą (b.l. 34).

Analogiškos aplinkybės nurodytos ir šių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 4-6).

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 1), alkotesterio kvito duomenys (b.l. 8), pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo duomenys (b.l. 9) ir kt.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. parodymus, matyti, kad surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą jis atsisakė duoti paaiškinimus. Apeliantas parodymus davė tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Apeliacinės instancijos teismas neatmeta apelianto versijos, kad jis įvykio dieną kelis kartus skambino savo sūnui ir tarėsi dėl jo automobilio parvarymo. Šias aplinkybes patvirtina tiek paties A. J., tiek jo sūnaus A. J. (b.l. 26), liudytojo J. S. parodymai (b.l. 33) bei byloje esanti informacija apie apmokestinamas telefono paslaugas (išklotinė) (b.l. 21). Tačiau, priešingai, nei tvirtinama apeliaciniame skunde, šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad iki prisistatant policijos pareigūnams A. J. vairavo automobilį. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nevairavimo faktą įrodo pareiškėjo pateikta informacija apie apmokestinamas telefono paslaugas (išklotinė), iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 19 d. 23.21.53 iki 2014 m. gruodžio 19 d. 23.36.58 pareiškėjas naršė internetu, todėl vairuoti automobilio jis negalėjo. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į minėtoje išklotinėje esančią informaciją, jog paskutinįjį kartą A. J. savo sūnui skambino 23.14.51 val. Tuo metu policijos pareigūnas D. J. jau bendravo su A. J., tai patvirtina tiek D. J., tiek A. J. sūnaus A. J. parodymai. Kaip teigė liudytojas D. J., prieš pasodinant A. J. į tarnybinį automobilį, šis dar skambinėjo sūnui (b.l. 33-34). Apelianto sūnus A. J. taip pat parodė, kad tuo metu, kai paskutinįjį kartą telefonų kalbėjo su tėvu, girdėjo, kai pareigūnai prašė tėvo išlipti iš mašinos, girdėjo, kaip tėvas prašė jų paaiškinti kodėl, tuomet suprato, kad pareigūnai jį ištempė iš mašinos (b.l. 26). Tuo tarpu, apeliaciniame skunde nurodytas naršymo internete laikas (23.21.53 iki 23.36.58) yra jau po aukščiau aptarto skambučio, todėl, priešingai nei teigia apeliantas, nepatvirtina fakto, kad iki prisistatant policijos pareigūnams jis automobilio vairuoti negalėjo, nes tuo metu naršė internetu.

Pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad pareiškėjui iš anksto susitarus su sūnumi dėl automobilio parvairavimo, nebuvo prasmės pačiam važiuoti iš vakarėlio, tačiau, kaip jau minėta, tai nepaneigia fakto, jog iki tol A. J. visgi vairavo automobilį būdamas neblaivus, nors galimai ir trumpą distanciją.

Taigi, nors apeliantas teigia, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu, remiantis vien tik policijos pareigūnų parodymais, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis neturėjo pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Apelianto nesutikimas su byloje surinktais įrodymais nereiškia, kad pastarasis buvo nubaustas nepagrįstai.

Skunde taip pat ginčijama ir tai, kad policijos pareigūnai nurodė netikslius atstumus, kurioje vietoje sustojo pažeidėjo automobilis bei netiksliai nurodė atstumą nuo automobilio iki kavinės aikštelės. Pažymėtina, kad tikslūs matavimai byloje atlikti nebuvo, kadangi nebuvo tokio poreikio. Savo tarnybiniuose pranešimuose bei teisme policijos pareigūnai aukščiau minėtus atstumus nurodė apytiksliai ir, nors jie nesutampa su žemėlapyje nurodytais matavimais, tai nėra svarus pagrindas pareigūnų parodymus vertinti kritiškai.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad A. J. administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 1 d., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia apeliantas, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

A. J. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą transporto srityje, t.y. būdamas neblaivus vairavo automobilį, tuo neabejotinai kėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. ATPK 126 str. 1 d. numatytas teisės pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirta administracinė nuobauda A. J. neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.