Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,

dalyvaujant A. J.,

išnagrinėjęs A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, dirbančio, 1 kartą bausto administracine tvarka, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2014 m. gruodžio 19 d., 23.35 val., Vilniaus r., Raudondvario k., vairavo automobilį „F. E.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatyta 0,55 promilės) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 14 punkto reikalavimus,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą A. J. paaiškinti įvykio aplinkybes atsisakė. Teismo posėdžio metu A. J. paaiškino, kad kaltu neprisipažįsta. Jis nevairavo automobilio, stovėjo. 2014-12-19 apie 23.30 val. jis sėdėjo automobilyje stovėjimo aikštelėje prie „HBH“ kavinės Molėtų plente. Automobilis ten stovėjo, nes ten vyko įmonės vakarėlis. Jis atvyko į vakarėlį su tuo automobiliu. Vakarėlis prasidėjo apie 19 val. Automobiliu naudojosi jis, bet jis paimtas lizingu. Vakarėlyje jis vartojo alkoholį. Jis atsisėdo į automobilį, nes baigėsi vakarėlis, paskambino sūnui, kad jis jį atvažiuotų pasiimti. Sūnus turėjo atvykti su savo transportu ir draugu, kad parvaryti jo automobilį. Sūnus pažadėjo atvykti. Jis laukė automobilyje sūnaus. Automobilio variklis nebuvo užvestas. Buvo įjungti gabaritai tam, kad sūnus matytų, kur jis stovi. 23.14 val. sūnus patikslino, kad jau privažiuoja. Už 5 min. privažiavo pareigūnai ir paprašė parodyti dokumentus, paprašė išlipti. Jis paprašė, kad jie paaiškintų, kodėl jis turi tai padaryti. Jis atsisakė išlipti. Tada jį pareigūnai ištempė iš automobilio. Pats jis nuėjo į pareigūnų tarnybinį automobilį per prievartą. Tada privažiavo sūnus. Jam buvo uždėti antrankiai, bet jie po to buvo nuimti. Jis nežino, kodėl pareigūnai uždėjo jam atrankius. Jis nevairavo automobilio. Jis nežino, kodėl pareigūnai teigė, kad jis vairavo automobilį ir automobilis judėjo. Tai jų prielaidos. Buvo du pareigūnai. Vienas sėdėjo automobilyje. Toje stovėjimo aikštelėje buvo apie 20 automobilių. Visi išvažinėjo, atvažinėjo. Jis nežino, kodėl pareigūnai pasirinko jį ir privažiavo. Gali preziumuoti dėl to, kad jo automobilis buvo vienas iš prabangesniu. Kai jis sėdėjo policijos automobilyje, tai privažiavo sūnus su draugu. Jis aiškino pareigūnams, kad nevairavo. Sakė, kad sūnus jį atvažiavo pasiimti. Jam buvo surašytas protokolas ir už pasipriešinimą policijos pareigūnams. Jis rašė toje byloje savo paaiškinimą. Galvojo, kad tai bus bendras paaiškinimas. Jis viską paaiškino pareigūnams. Jis neatsisakė jiems visko aiškinti. Jis neigia savo kaltę. Jis tikrai nevairavo. Liudytojų parodymuose yra netiesa. Automobilis stovėjo priešais kavinės duris. Ta vieta filmuojama tik neišsisaugojęs vaizdo įrašas. Jis nevažiavo. Jam nebūtų prasmės tartis su sūnumi. Jo darbas neleidžia jam daryti pažeidimų. Tai reikštų jo darbinės veiklos apribojimą. Tokios vietos yra pareigūnų galimybė gauti pinigų.

Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. J. jo tėvas. 2014-12-20 buvo tartasi su tėvu, kad jis jį paims nuo „HBH“ restorano, nes ten vyko jo darbo susitikimas. Jam buvo paskambinta pirmą kartą apie 10-11 val. ir pranešta, kad bus vakarėlis, kad jis pasiimtų tėvo automobilį. Buvo tartasi, kad į vakarą tėvas jam dar paskambins ir pasakys kada tiksliai jam atvykti. „HBH“ restoranas yra Molėtų plente, už Riešės. Tada buvo skambinta apie 15 val. ir klausta ar tikrai jis galės pasiimti tėvą. Po to apie 23 val. tėvas jam paskambino, kad gali atvažiuoti. Jis pasiėmė netoli savo namų Pagiriuose draugą J. S., kad pastarasis padėtų parvaryti automobilį. Kai tėvas jam paskambino apie 23-23.30 val., tai jis buvo netoli tos vietos, kur buvo tartasi susitikti. Jis privažiavo prie restorano. Pastebėjo tėvo automobilį. Šviesos buvo įjungtos. Už jo galo jis pamatė pareigūnų automobilį. Priėjęs jis pamatė, kad tėvas sėdi pareigūnų tarnybiniame automobilyje. Jis paklausė pareigūno, kuris sėdėjo vairuotojo vietoje, kas įvyko. Pastarasis atsakė, kad jam viską paaiškins tėvas. Jis atsisėdo į savo automobilį. Po kelių minučių priėjo pareigūnas ir pareikalavo jo asmens dokumento, vairuotojo pažymėjimo, nes jis buvo kaip lydintis asmuo, kuris parvairuos tėvo automobilį. Jo automobilį parvairavo draugas. Tėvą nuvežė į Vilniaus rajono policijos komisariatą, nes pastarasis atsisakė pasirašyti dokumentus. Jam taip aiškino tėvas. Jis nuvyko paskui juos į komisariatą. Komisariate tėvui buvo surašytas protokolas. Jis buvo užėjęs su tėvu į komisariatą. Pareigūnai jiems nieko neaiškino. Tėvas pasakė, kad įpūtė į alkotesterį berods 0,55 promilių ir dėl to buvo sulaikytas. Jam tėvas nepaaiškino, kad jam buvo surašytas protokolas už tai, kad jis neva vairavo neblaivus. Jis tik paaiškino, kad viršijo leistiną alkoholio normą. Jam buvo skambinta tuo metu, kai pareigūnai prašė tėvo išlipti iš automobilio. Jis girdėjo, kaip tėvas prašė jų paaiškinti kodėl. Tada jis išgirdo šurmulį ir suprato, kad pareigūnai tėvą ištempė iš automobilio. Po to skambučio jis atvyko į vietą maždaug po 6 min. Jam žinoma, kad tėvui surašyti du protokolai.

Liudytojas J. S. teisme paaiškino, kad 2014-12-20 apie 14-15 val. tarėsi telefonu su draugu A. J., kad pasiimsi jo tėtį iš vakarėlio. Jis paminėjo „HBH“ kavinę. Jis pats turėjo važiuoti kartu, nes reikėjo pasiimti Armino automobilį, o Arminas turėjo pavairuoti savo tėčio automobilį. Susitarė, kad vakare A. J. paskambins ir pasakys, kada keliaus. V. A. jam paskambino ir pasakė, kad baigėsi vakarėlis. Jie susitiko prie jo namų Pagiriuose. Arminas atvyko jo pasiimti su savo automobiliu „O. A.“. Jie nuvyko į „HBH“ kavinės aikštelę Molėtų plente. Pakeliui dar buvo skambutis, kad policija prisistatė prie Armino tėvo. Pastarasis norėjo pasiteirauti, kur jie yra. Iš pokalbio jis tą suprato. Atvykę į vietą pamatė Armino tėvo automobilį „F. E.“. Jis stovėjo su įjungtomis gabaritinėmis šviesomis, nebuvo užvestas. Policija stovėjo už jo. Jis nekalbėjo su pareigūnais. A. J. buvo policijos automobilyje. A. J. kalbėjo su pareigūnais. Jis pasiėmė Armino automobilį „O. A.“. Policija liepė važiuoti į komisariatą. Arminas su tėvo automobiliu „F. E.“ nuvyko su tėvu į komisariatą. Armino automobilį jis nuvarė prie savo namų, kitą dieną grąžino. Suprato, kad policijos pareigūnai prisistatė prie A. J. ir jų teigimu pastarasis vairavo automobilį.

Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Kelių policijos valdyboje, patruliu. 2014-12-20 dirbo su patruliu Liutkevičiumi Vilniaus rajono ir miesto apskrityje. V. M. plentu link Vilniaus miesto. Ties „HBH“ kavinės keliuku pastebėjo lygiagrečiai važiuojanti automobilį. Jie važiavo pagrindiniu keliu, o minėtas automobilis šalutiniu keliu link pagrindinio kelio. Visureigis važiavo keliuku nuo kavinės. Šitam automobiliui iki pagrindinio kelio buvo likę dar 20 metrų. Tarp jų buvo gal 50 metrų atstumas. Automobilio vairuotojas juos pamatęs sustojo. Jie irgi sustojo, nes tai sukėlė įtarimų. Jie apsisuko ir privažiavo prie automobilio. Už vairo sėdėjo A. J.. Jis buvo vienas. Tuo metu iš vis nei vieno žmogaus ir automobilių nebuvo. Nuo kavinės aikštelės iki tos vietos, kur sustojo automobilis, buvo apie 300-400 metrų atstumas. Automobilio variklis buvo užvestas, šviesos degė, už vairo buvo A. J.. Jis priėjo prie vairuotojo. Įvyko standartinis pokalbis. Prisistatė, paprašė dokumentų. Pilietis nenorėjo pateikti jų. Sakė, kad stovėjo, nevažiavo, laukė sūnaus. Su juo buvo kalbėta griežtu tonu. Jis paprašė išlipti iš automobilio. A. J. atsisakė išlipti, priešinosi žodžiais. Jis įspėjo jį, kad bus panaudota fizinė jėga ir spec. priemonės. Pastarasis vis tiek priešinosi, tai jis panaudojo fizinę jėgą - griebė A. J. už rankų ir ištraukė iš automobilio. Jo porininkas tą pamatęs išlipo ir priėjo. Uždėjo piliečiui antrankius. A. J. dar skambinėjo sūnui, užsiėmė vaidyba, ką reikia sūnui aiškinti. Pasodino A. J. į jų tarnybinį automobilį. Tada pastarasis apsiramino. A. J. neigė vairavęs. Po kokių 15 min. atvyko A. J. sūnus su draugu. Jie stovėjo lauke. Jie norėjo pakalbėti, tačiau pamatę, kad viskas yra įrašoma ir filmuojama, noras pabendrauti dingo. Prieš tai patikrino A. J. blaivumą. Buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, surašė vietoje protokolą. Atidavė sūnui A. J. automobilį ir nuvyko su A. J. į Vilniaus rajono policijos komisariatą dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams ir jų teisėtų reikalavimų nevykdymo. A. J. sūnus irgi atvyko į komisariatą. A. J. skambino pažįstamiems pareigūnams. Klausė kaip išsisukti iš šios situacijos. A. J. valstybės tarnautojas, tai nori išsisukti nuo atsakomybės. Atskirai buvo jam surašytas protokolas už teisėtų reikalavimų nevykdymą. Protokolas surašytas naktį. Užtrunka viską apiforminti. Tada jis pamatė A. J. pirmą kartą. Jis jam svetimas žmogus. Jokios priežasties jį apkalbėti jis neturi. Jis matė A. J. lygiagrečiai važiuojantį. Pastarojo automobilis visą laiką buvo jo akiratyje. Buvo švenčių metas. Žinojo, kad iš tos vietos išvažiuoja neblaivūs vairuotojai iš vakarėlio.

L. V. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Kelių policijos valdyboje, patruliu. 2014-12-20 patruliavo Vilniaus rajone Molėtų plente. Prie kavinės „HBH“ pastebėjo išvažiuojantį iš šalutinio kelio automobilį. Minėtam automobiliui iki magistralės buvo likę apie 100 metrų. Juos pamatęs automobilis sustojo. Jiems matant automobilis pravažiavo tikrai apie 100 metrų. Jie taip pat sustojo. Porininkas priėjo prie to automobilio. Už vairo buvo A. J.. Jis buvo vienas. Kitų asmenų nebuvo. Matomumo zona buvo gera. Jis pamatė, kad vyksta konfliktas, tai išlipo. Jis priėjo prie porininko. Pilietis nenorėjo išlipti, teigė, kad ne jis vairavo. Jie tikrai matė, kad vairavo būtent jis. Pilietis neišlipo iš automobilio, stumdėsi. Buvo panaudota fizinė jėga ir jie ištraukė jį iš automobilio, uždėjo jam antrankius. Jie pasodino jį į savo tarnybinį automobilį. Ten pastarasis buvo ramus, tai nuėmė jam antrankius. Jie patikrino A. J. blaivumą. Pastarasis buvo neblaivus. Paklausė ar automobilį vežti į stovėjimo aikštelę ar kažkas jį pasiims. Tada A. J. paskambino sūnui. Už kokio pusvalandžio atvyko jo sūnus su kažkuo. Surašė A. J. protokolą už vairavimą neblaiviam. Perdavė sūnui automobilį, nuvežė pilietį į komisariatą įforminti pasipriešinimą. Jis girdėjo kaip pilietis sakė, kad paduos juos į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Nors A. J. neprisipažino, pažeidimas įrodytas: administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, asmens blaivumo testo rezultatu, kurie patvirtina, kad buvo pastebėtas važiuojantis automobilis, kuris pamatęs policijos pareigūnų automobilį sustojo. Kilus įtarimui buvo nutarta automobilį patikrinti. Nustatyta, kad automobilį vairavo A. J., pateikė vairuotojo pažymėjimą, tačiau atsisakė išjungti automobilio variklį ir nueiti į tarnybinį automobilį pasitikrinti neblaivumą. Panaudojus specialiąsias priemones ir A. J. pasodinus į tarnybinį automobilį jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,55 promilės). Nors A. J. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą neprisipažino padaręs pažeidimą ir atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes, iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad jis buvo pastebėtas važiuojantis, o kai sustojo buvo patikrintas jo blaivumas ir nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Teismo posėdžio metu įvykį užfiksavę policijos pareigūnai V. L. ir D. J. patvirtino, kad matė važiuojantį A. J. automobilį, kuris juos pamatęs sustojo. Kilus įtarimui jie automobilį patikrino ir jame sėdėjo tik A. J.. Automobilis iš jų akiračio dingęs nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnai nurodė A. J. matę pirmą kartą ir neturėjo jokios priežasties jį apkalbėti. Teismas nenustatė jokio pagrindo, dėl ko reikėtų netikėti policijos pareigūnais. Liudytojas V. L. paaiškino, kad tik tarnybiniame automobilyje A. J. paskambino sūnui ir šis atvažiavo po kokio pusvalandžio. Tai paneigia A. J. paaiškinimą, kad jis sėdėjo automobilyje ir laukė sūnaus, kad pastarasis atvažiuotų jo pasiimti. Remiantis liudytojo D. J. paaiškinimu, A. J. skambino pažįstamiems pareigūnams ir klausė, kaip galėtų išvengti atsakomybės, kas įrodo, jog jo pozicija, jog jis nevairavo automobilio yra siekis išvengti administracinės atsakomybės. Be to D. J. nurodė, kad nuo kavinės aikštelės iki tos vietos, kur sustojo automobilis, buvo apie 300-400 metrų atstumas. Automobilio variklis buvo užvestas, šviesos degė, už vairo buvo A. J.. Įvertinus visas šias aplinkybes laikytina įrodyta, kad jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam 2014-09-23 pagal ATPK 124 str. 3 d. paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, į pažeidėjo asmenybę, šeimos ir turtinę padėtį, kuris administracine tvarka baustas 1 kartą, be to jis dar 9 kartus baustas administracine tvarka už tos pačios rūšies teisės pažeidimus ir nors paskirtos nuobaudos negalioja, jos neigiamai charakterizuoja pažeidimą padariusį asmenį, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtina vidutinė sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vidutiniam laikui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir skirti 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

1) vadovaujantis ATPK 330 str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos;

2) bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.