Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-151-124/ 2012

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 18 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. L. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1248-215/2011 pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovams antstoliui S. D., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, atstovaujančiai Lietuvos Respubliką, antstoliui A. B., tretiesiems asmenims V. L., S. L.-M., UAB Draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žala ieškovui atsirado tik dėl trečiojo asmens V. L. neteisėtų veiksmų. Dėl antstolių S. D. ir A. B. veiksmų žala galėjo ir neatsirasti, t. y. jos atsiradimas priklausė nuo V. L. veiksmų, o teisėjo veiksmai iš viso nėra ieškovui padarytos žalos rezultatas, todėl ieškovo ieškinio argumentai nesudaro pagrindo Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei dėl turtinės žalos ieškovui atsiradimo taikyti. Ieškovo nurodomų turtinės žalos atsiradimo aplinkybių sąsajumo su teisėjos neteisėtais veiksmais nepatvirtina byloje esančių įrodymų visumos analizė, priežastinis ryšys tarp ieškovui atsiradusios turtinės žalos ir teisėjo veiksmų. Taigi, nesant tiesioginio priežastinio ryšio tarp teisėjos atliktų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos, valstybės civilinė atsakomybė negalima.

Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovų (antstolių S. D., A. B. ir teisėjos) veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos yra pernelyg nutolęs. Priežastinis ryšys tarp žalos atsiradimo ir kaltų asmenų gali kilti tik iš turto negrąžinusių asmenų pusės (trečiųjų asmenų V. L. ir S. L. – M.). Dėl antstolių S. D. ir A. B. veiksmų žala galėjo ir neatsirasti, t.y. kad tos žalos atsiradimas priklausė nuo V. L. ir S. L. – M. veiksmų, o teisėjos veiksmai iš viso nėra ieškovui padarytos žalos rezultatas.

1. Iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nei vieno iš atsakovų veiksmai nebuvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, ką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje byloje pripažino kaip būtinąja civilinės atsakomybės sąlyga. Taigi ieškovas nepagrįstai teigia, jog dėl atsakovų veiksmų jam kilo tiesioginė žala.

2. LR CPK 725 straipsnis nustato varžytynių akto tvirtinimo tvarką. Tik nustačius aplinkybes, minimas šio straipsnio 4 dalyje, teisėjas gali atsisakyti tvirtinti varžytynių aktą ir varžytynes pripažinti neįvykusiomis. Tačiau esminių pažeidimų, padarytų parduodant turtą iš varžytynių nebuvo atlikta. Todėl 2005 m. gegužės 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja S. P. pagrįstai rezoliucija patvirtino turto pardavimo iš varžytynių aktą.

3. Tam, kad ieškovų pareikštas ieškinys valstybei atlyginti turtinę žalą dėl neteisėtų teisėjos veiksmų, patvirtinus turto pardavimo iš varžytynių aktą būtų patenkintas, būtina nustatyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ir kaltę (CK 6.245 - 6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad valstybės deliktinė civilinė atsakomybė dėl teisėjo kaltės gali atsirasti dėl bet kokių šio pareigūno veiksmų ar neveikimo, jeigu nustatomas jų neteisėtumas, asmeniui padaryta žala, kuri atsirado kaip šio pareigūno neteisėtų veiksmų rezultatas, ir kaltė. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

4. Šiuo atveju teisinis priežastinis ryšis tarp teisėjos veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos yra pernelyg nutolęs. Visų pirma, tik dėl trečiojo asmens V. L. neteisėtų veiksmų atsirado žala ieškovui. Dėl antstolių S. D. ir A. B. veiksmų žala galėjo ir neatsirasti, t. y. jos atsiradimas priklausė nuo V. L. veiksmų, o teisėjo veiksmai iš viso nėra ieškovui padarytos žalos rezultatas. Taigi nesant tiesioginio priežastinio ryšio tarp teisėjos atliktų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos, valstybės civilinė atsakomybė negalima.

1. Apeliantas jokių įrodymų, kad automobilis nepriklauso skolininkui, teismui nepateikė. Tačiau būtent jo pareiga įrodyti aplinkybę, kurią naudoja prašydamas dėl jos pripažinti sandorį niekiniu. Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 725 str., patikrinusi bylos medžiagą ir nenustačiusi esminių pažeidimų, kurios išvardintos LR CPK 602 str., negavus skundo dėl antstolio veiksmų, aktą patvirtino.

2. Prašymo pakeisti turto saugotoją iš šalių nebuvo pareikšta, priešingai V. L. raštu paprašė palikti automobilį jo žinioje, be to, raštu įsipareigojo automobilį pristatyti. Pažymėtina, kad antstolis S. D. negalėjo žinoti ar varžytynių dieną šis automobilis buvo pristatytas, nes varžytynių nevykdė - atostogavo.

3. Priežastinis ryšys tarp žalos atsiradimo ir kaltų asmenų kyla tik iš turto negrąžinusių asmenų pusės, t. y. žalą apeliantas patyrė dėl to, kad jam nebuvo perduotas automobilis, kurį saugojo skolininkas. LR CPK 619 str. nustato turto saugotojo atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Nagrinėjamoje byloje patikslinęs reikalavimus ieškovas prašė pripažinti 2005 balandžio 28 d. turto pardavimo, t.y. automobilio pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 punkto pagrindu dėl to, kad varžytynėse buvo parduotas skolininkui nepriklausantis turtas (4 t.,7-12 b.l.) . Šiuo ieškiniu neprašo taikyti restitucijos, bet prašo priteisti iš antstolio S. D. , varžytinių metu jį pavadavusio antstolio A. B. bei Lietuvos Respublikos , kurią atstovauja Teisingumo ministerija, jam padarytą žalą –sumokėto turto vertę 12701Lt, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2005-04-28 d. surašytą ir 2005-05-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo patvirtintą turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 156-1405, nusipirko automobilį „VW New Beetle“, v. n. (duomenys neskelbtini), priklausiusį UAB „S.r.“. Visą sumą 12701 Lt sumokėjo 2005 m. balandžio 29 d. ,tačiau antstolis nupirktos transporto priemonės neperdavė, UAB „S.r.“ jos taip pat neperdavė. Antstolis turėjo sustabdyti varžytines ir imtis priemonių susigrąžinti automobilį, bet to nepadarė, todėl turi atsakyti dėl nuostolių padarymo. Antstoliui S. D. buvo žinoma, kad automobilio nėra nei įmonėje, nei pas trečiuosius asmenis, tačiau tęsė varžytines, jas pavedė toliau vykdyti pavaduojančiam antstoliui A. B., kuris pardavė turtą. Teismas tvirtindamas aktą, nepatikrino surašyto pardavimo iš varžytinių akto visais aspektais, netinkamai atliko antstolio veiklos kontrolę

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, nenustatęs atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, o taip pat sprendė, kad antstolis pardavė skolininkui priklausantį turtą. Kolegija nesutinka su teismo padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad priimant sprendimą netinkamai taikė materialines bei procesines normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą šiuo atžvilgiu, todėl jį naikina ir priima naują sprendimą.

Turto pardavimas buvo vykdomas 2005 m. balandžio mėnesio 28 dieną, todėl yra taikytinos LR civilinio proceso kodekso normos vykdyme , galiojusios išieškojimo vykdymo bei turto pardavimo metu. Turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma, taikoma skolininkui, neįvykdžiusiam savo turtinių įsipareigojimų (CPK 700 straipsnis). Varžytynių aktą patvirtinus teisėjui, laikoma, kad turtas parduotas (CPK 725 straipsnio 6 dalis). Teisėjo rezoliucija ar teismo nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 straipsnio 8 dalis). Nors parduodant turtą iš varžytynių ir yra sukuriama turto pardavimo teisėtumo prezumpcija, nes pardavimo procesą vykdo – antstolis, o turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina teismas, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčyta. Kita vertus, kadangi turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisių perėjimą patvirtinantis dokumentas, jis gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais pagrindais. Kasacinis teismas, suvienodindamas ir plėtodamas formuojamą praktiką dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių, išaiškino, kad, atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).

CPK 602 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d.) nurodyta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu: 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių proceso arba buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 4) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 5) jeigu buvo pažeista šio Kodekso 715 straipsnyje numatyta skolininko teisė; 6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje nurodytas turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų sąrašas yra baigtinis.

Byloje nustatyta, kad, 2004-09-22 d. antstolis S. D. priėmė vykdymui Mažeikių raj. VSDFV skyriaus 2004-09-10 sprendimą D-20-2171 dėl 56771Lt išieškojimo iš uždarosios akcinės bendrovės „S.r.“(vykdomoji byla Nr.0156/04/01405,73-74b.l.).2004-11-02 patvarkymu antstolis areštavo 20 000 Lt vertės transporto priemonę lengvąjį automobilį VW NEW BEETLE v/n (duomenys neskelbtini) (vykd byla b.l.,67; 68-70b.l.). Turto arešto aktas surašytas ir įvertinimas atliktas, remiantis oficialiais duomenimis, nedalyvaujant skolininko atsakovui, neapžiūrėjus turto, neįsitikinus, kad jis faktiškai egzistuoja, saugotoju paskirtas pats skolininkas UAB „S.r.“.Turto arešto aktas atsakovui išsiųstas registruotu paštu 2004-11-03 (vykdomoji byla Nr. 0156/04/01405, b. l. 65), kuris 2004-11-05 d. įteiktas UAB „S.r.“ vienintelei akcininkei S. L. (baudžiamoji byla Nr. 10-1-00651-05, I t., 154; 155b.l). Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad ji tik perėmė šiuos dokumentus, pati nebedirbo įmonėje. Duomenų, kad šis arešto aktas buvo perduotas ir kada perduotas įmonės vadovui V. L. nėra pateikta. Iš pateiktų duomenų matyti, kad jau turto arešto surašymo metu įmonė UAB „S.r.“ pagal 2004-09-29 d. pirkimo-pardavimo sutartį šį automobilį buvo pardavusi S. L. už 6 000 Lt, registre duomenys nebuvo perregistruoti (1t.,40-43b.l). Tačiau nuosavybės teisę patvirtina ne viešieji duomenys, bet sandorio sudarymo faktas. 2004-10-10 dienos aktu automobilis perduotas pirkėjui S. L., kuris šį automobilį perėmė, juo naudojosi, ką patvirtina rašytiniai įrodymai- automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, sąskaita apie turto vertės apmokėjimą, turto perdavimo aktas. Apie turto pardavimo faktą patvirtino ir buvęs UAB „Senasis rojus“ vadovas V. L., S. L. (1 t.,44-47b.l.). Ši pirkimo-pardavimo sutartis nenuginčyta.

Vertinant išdėstytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas yra negaliojantis, nes prieštarauja imperatyviajai teisės normai – LR CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punktui , nes buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas (LR CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Vykdant išieškojimą, antstolis nė karto neapžiūrėjo automobilio, nebuvo išreikalavęs iš skolininko parduodamą turtą, neišsiaiškino, kad automobilis jau buvo parduotas .Byloje nustatyta, kad antstolis S. D. tris kartus patvarkymais reikalavo pristatyti jo nurodytu laiku automobilį bei jo dokumentus, raktelius, t.y. 2004-11-02 patvarkymu iki 2004-11-12 d., 2004-12-20 d. patvarkymu –iki 2004-12-23 , 2005-02-03 d. patvarkymu –iki 2005-02-24 d. , paskutinis antstolio patvarkymas grąžintas neįteiktas įmonei (vykd. byla ,68,57,39,33,35 b.l.).Nepateikus automobilio, antstolis patvarkymais skelbė tris varžytines, t.y.-2004-12-23, 2005-02-24,2005-04-28 (vykd. byla, 60-63,42,44-45,29-32b.l.). Taigi jau prieš antrąsias varžytines antstoliui nebuvo pateiktas automobilis, jo buvimo vieta nebuvo žinoma, neįteikiami skolininkui, turto saugotojui patvarkymai dėl automobilio pristatymo antstoliui. Nežiūrint tai, kad antstolis S. D. neturėjo duomenų apie areštuoto turto buvimo vietą, jis paskelbia organizuojąs sekančias varžytines.2005-04-19 d. patvarkymu paveda policijai sulaikyti automobilį ir apie tai pranešti antstoliui , patvarkymas priimtas vykdyti policijos 2005-04-21 d. (vykd. byla, 28 b. l.). Neesant duomenų apie turto buvimo vietą ,antstolis S. D. neatšaukė 2005-04-28 dieną organizuotų varžytinių, kurias pravedė nuo 2005-04-25 dienos jį pavaduojantis antstolis A. B.. Pastarasis, neturėdamas duomenų apie automobilio sulaikymą , 1 dieną prieš varžytines, t.y. 2005-04-27 papildomai pranešė vietinėje spaudoje, kad yra parduodamas 2004-11-02 areštuotas UAB „S.r.“ automobilis, nenurodydamas priežasties atidėjo varžytinių pradžią 3 valandoms, tačiau varžytinių neatšaukė(vykd. byla ,22,23 b. l.).

Pripažinus turto pardavimo aktą iš varžytinių negaliojančiu, būtų pagrindas spręsti dėl restitucijos taikymo. Ieškovas neprašo taikyti restitucijos ir nurodo kitokį teisių gynimo būdą-taikant civilinę atsakomybę nuostolių atlyginimą. Be to, iš kasacinio teismo praktikos analizės galima daryti išvadą, jeigu priverstinio turto pardavimo vykdymo procese neteisėtumą lėmė antstolio atlikti neteisėti veiksmai, tai pažeistas asmenų teises teismas gina taikydamas civilinę atsakomybę, bet netaiko restitucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2009). Šiuo atveju restitucija negalima, kadangi UAB „S.r.“ 2006-08-30 Šiaulių apygardos teismo nutartimi pripažinta , kad šios įmonės veikla pasibaigė, įmonė likviduota, jos teisių perėmėjo nėra, automobilio „VW New Beetle“, v. n. (duomenys neskelbtini) buvimo vieta nežinoma, vykdomoji byla baigta.

Antstolių atsakomybę reglamentuojančio Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to ginčo sprendimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas antstolio civilinės atsakomybės taikymas(CK 6.246-6.249 straipsniai. š antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, reikalaujama veikti neviršijant jam suteiktų įgalinimų (kompetencijos) ribų ir jam keliami aukštesni teisinio išsilavinimo reikalavimai. Deliktinė civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio ir žalą padaręs asmuo privalo kompensuoti tik tiek, kiek dėl jo neteisėtų veiksmų asmuo realiai prarado turto.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti, antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. antstolis D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008). Taigi valstybė antstoliui suteikė įgalinimus, patikėdama antstoliui atlikti viešąją funkciją – atliekamų vykdymo veiksmų išieškojimo metu teisėtumo užtikrinimą. Tokios funkcijos suteikimas neatsiejamai susijęs su atsakomybės antstolio profesinėje veikloje, tarp jų ir civilinės teisinės atsakomybės, atsiradimu. Šiuo atveju pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, organizuodamas vykdymo procesą darbus, vadovaujasi CPK, CK normomis ir kitais teisės aktais. ,jo veikla yra griežtai reglamentuota įstatymų reikalavimais, o sprendimų vykdymas yra jo profesinė veikla. Antstoliui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, bendrieji teisės principai. Minėta, kad antstolis yra savo srities profesionalas ir iš jam taikytinų aukštesnių veiklos ir atsakomybės standartų jam kyla pareiga veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai. Nagrinėjamu atveju varžytynės buvo vykdomos tik pagal registro duomenis, nors realiai nepavyko nustatyti pačios transporto priemonės buvimo vietos, nustatyta, kad ji buvo parduota ,šis turtas nebuvo perduotas jo pirkėjui. Todėl antstoliai yra atsakingas už savo neteisėtų veiksmų padarinius. Šiuo atveju antstolių veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad antstoliai vykdydami pareigas, buvo nepakankamai atidūs, rūpestingi. Antstolis S. D. netinkamai vykdė savo pareigas, palikęs saugoti ir naudoti tam pačiam skolininkui, neįsitikinęs automobilio egzistavimu, neįsitikinęs nuosavybės teise, vykdė areštuoto turto realizavimo procedūras, neišreikalavęs automobilio, jo dokumentų. Antstolis S. D., neturint duomenų apie tai, ar yra ir sulaikytas ir surastas automobilis, ar jis yra natūroje, toliau vykdė išieškojimo procedūras, skelbė varžytines ir vykdė tolesnes varžytines, t.y. 2005-04-28 d., nors iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad dalis antstolio dokumentų, tame tarpe ir pranešimai apie varžytines, yra neįteikiami įmonei, nebebuvo žinoma turto buvimo vieta. Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad automobilį po 2004-09-29 d. pardavimo sutarties sudarymo perdavus jo pirkėjui S. L., pastarajam šiuo automobiliu vykstant į Angliją, automobilis sugedo, jį paliko Vokietijoje pažįstamam asmeniui pavedus juo pasirūpinti. Taigi surinkti byloje bei ikiteisminio tyrimo metu duomenys rodo, kad antstolis S. D. netinkamai vykdė savo pareigas .2005-04-19 d. priimtas patvarkymas dėl automobilio sulaikymo patvirtina, kad antstolis turėjo duomenų, jog turto gali nebeturėti UAB „S.r.“. Bylos bei LITEKO duomenys patvirtina, kad tuo metu įmonė veiklos nebevykdė, jau 2005-06-09 d. buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „S.r.“ iškėlimo, kuri iškelta 2005-08-17 d.

Nuo 2005-04-25 d. antstolis S. D. perdavė savo pareigas vykdyti antstoliui A. B.. Pastarasis vykdomoje byloje neatliko jokių veiksmų, tik 2005-04-28 d. pravedė varžybas. Tačiau pripažintina, kad jas vykdė nesusipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga, esant 2005-04-19 antstolio S. D. priimtam patvarkymui dėl automobilio sulaikymo, neįsitikinęs ar yra sulaikytas automobilis, tęsė varžytines, jų neatšaukė, tik atidėjo 3 valandoms.

Taigi dėl antstolių kaltės , jiems neužtikrinus galimybės po varžytinių fiziškai perduoti transporto priemonę pirkėjui-ieškovui buvo padaryta žala, nes pastarasis sumokėjo 12 701 Lt už varžytinėse įgytą automobilį.

Antstolis turi siekti nepadaryti žalos vykdymo proceso dalyviams, atskleisti reikšmingas su varžybose parduodamo turto aplinkybes, elgtis apdairiai ir rūpestingai, todėl tokie veiksmai, kai kilus abejonių dėl transporto priemonės faktinės buvimo vietos, antstoliai toliau vykdo išieškojimo veiksmus bei varžytynes, iš kurių negali kilti teisėtų padarinių, reiškia CK normų bei antstolių pareigos veikti itin rūpestingai ir sąžiningai pažeidimą bei užtraukia jų civilinę atsakomybę. Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad kilo civilinė atsakomybė antstoliams, kadangi yra nustatytos visos jos sąlygos, nes ieškovas patyrė žalą dėl teismo antstolio padarytų teisės normų pažeidimų – netinkamos antstolių pareigos vykdymo, neužtikrinus transporto priemonės perdavimo , kas nurodyta anksčiau(CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d., 6.263 str. 1 d., Antstolių įstatymo 16 str.). Įvykus varžytynėms, ieškovas neteko turto būtent dėl neteisėtų ir kaltų antstolių veiksmų, todėl jie laikytini pakankama ir pernelyg nenutolusia priežastimi, dėl kurios ieškovas patyrė žalos (CK 6.247 str.).

Pagal bendrąją CK 6.5 straipsnyje įtvirtintą taisyklę skolininkų daugeto atveju, jų atsakomybė yra dalinė, o CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d. numato solidariąją skolininkų atsakomybę, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant deliktinę atsakomybę, tais atvejais , kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t.y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė(Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-156/2005 ir kt.).Pagal šiuos kriterijus vertintini ir antstolių veiksmai , nes nagrinėjamoje byloje visus išieškojimo veiksmus, varžytinių organizavimo veiksmus vykdė antstolis A. S. D., o antstolis A. B. atliko tik baigiamuosius veiksmus išieškojimo iš skolininko turto pardavimo procese. Atsakovo A. B. veiksmai buvo antstolio atsakovo antstolio pradėtų ir atliktų vykdymo procese veiksmų formali pabaiga, tačiau pastarasis neturėjo vesti varžytinių, neturint transporto priemonės dokumentų, duomenų apie realizuojamos transporto priemonės sulaikymą pagal 2005-04-19 d. antstolio S. D. patvarkymą. Pripažintina šio atsakovo esant 25 procentų kaltės, nes šis antstolis tęsė varžytinių procedūras, neįsitikinęs , kad yra galimybė perduoti transporto priemonę įgijėjui.

Apeliantas nurodo, kad taip pat netinkamai buvo įvertinti ir teisėjos , patvirtinusios varžytinių aktą, veiksmai, t.y. teisėja neįvykdė akto patvirtinimo metu galiojusio CPK 725 straipsnio 4 dalyje nustatytos teismo pareigos, netinkamai atliko antstolio veiklos kontrolę, todėl neištaisė antstolio padarytos klaidos ir neapsaugojo ieškovo interesų, dėl to ginčo atveju kilo ir Lietuvos Respublikos, atsakingos pagal CPK 6.272 straipsnį už teisėjo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, deliktinė civilinė atsakomybė.

Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 725 straipsnyje nustatyta varžytynių akto tvirtinimo tvarka, kurios esmė – atlikti antstolio veiksmų, parduodant turtą iš varžytynių, teisminę kontrolę; ją įvykdžius, užtikrinamas turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumas ir šis priverstinio pardavimo veiksmas įgyja sandorio reikšmę materialiosios teisės aspektu bei sukuria materialiųjų teisinių padarinių – teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas(toks teisinis reglamentavimas buvo nustatytas CPK byloje aptariamų antstolio veiksmų atlikimo metu). Taigi, turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuris savaime nesukelia teisinių padarinių dėl varžytynėse parduoto daikto teisinės priklausomybės, nelaikomas skolininko turto realizavimu ir (ar) išieškojimu – aktu tik sukuriamas teisinis pagrindas turtą realizuoti ateityje, t. y. jį perduoti turtą varžytynėse įsigijusiam asmeniui po to, kada turto pardavimo iš varžytynių aktą patvirtina teisėjas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad varžytynių aktą tvirtinantis teisėjas privalo patikrinti CPK 725 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimą, o šios pareigos neįvykdymas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centas ir kt., byla Nr. 3K-7-59/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., byla Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje V. J. Č. v. A. R. ir kt., byla Nr. 3K-3-292/2009; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje N. B. v. antstolė R. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-157/2006; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje R. T. v. antstolė D. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-448/2006; 2006 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. VĮ Registrų centras ir kt., byla Nr. 3K-3-295/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste sprendžiant, ar teismas tinkamai atlikto antstolio veiksmų kontrolę ir ar dėl to galėjo būti nepašalintos šio padarytos klaidos bei neapsaugota ieškovo interesų, pažymėtina tai, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, galėjusių teisėjui sukelti abejonių dėl varžytynių teisėtumo; pirmiausia teisėja negavo skundų dėl antstolio veiksmų, susijusių su varžytynėmis. Nors pateiktoje vykdomoje byloje buvo duomenys apie antstolio priimtą patvarkymą apie automobilio sulaikymą, tačiau atsižvelgiant į parduodamą objektą, kad buvo parduodama transporto priemonė, kuri paprastai nėra perkama jos neapžiūrėjus, į CPK 708 straipsnyje numatytą pirkėjo teisę apžiūrėti varžytinėse parduodamą daiktą, aktas pasirašytas pirkėjo bei antstolio ,spręstina, kad neturėdama pagrįstų prielaidų apie faktinį automobilio nebuvimą ,apie esminius pažeidimus, padarytus parduodant turtą iš varžytinių, neesant skundų dėl antstolio veiksmų, teisėja turėjo pagrindą tvirtinti aktą, todėl yra atmestinas ieškinys Lietuvos Respublikai(CPK 178 str.).

Sutiktina su teismo sprendime išdėstytais argumentais dėl ieškinio senaties termino taikymo , dėl ko nei apeliaciniame skunde, nei atsiliepimuose į skundą neprieštaravo nei vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų.

Taip pat iš atsakovų priteistinos procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos , kurias ieškovas prašo priteisti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos(CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ištyrusi bei įvertinusi bylos aplinkybes daro išvadą, kad pirmosios instancijos netinkamai taikė materialinės ir proceso normas , dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl nurodyto skundžiamasis apylinkės teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 str.1 d.2 p.).

Panaikinus sprendimą ir patenkinus ieškinį , esant ieškovo prašymui priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos yra perskirstytinos (CPK 93 straipsnio 1 d.,5dalys,98 str.).Atsakovas pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą sumokėjo 1659,06 Lt žyminio mokesčio , paduodant ieškinį, apeliacinius, kasacinius skundus (1t.,4b.l.,2t.81,3 t.96 b.l.,4 t., 13 b.l.).Taip pat pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas turėjo 2650 Lt atstovavimo išlaidų (1t.,5,bl., 2 t.,52b.l,3 t.34b.l.,4 t.,15 b.l.).Be to ieškovas turėjo kitas išlaidas, t.y. dėl dokumentų kopijavimo-18,96 Lt., vykimo į teismo posėdžius- kuro išlaidas 682,64 Lt(1t.,6b.l.,2t.,49-51b.l.,3 t.,13-14,32,33,63-64bl.,4t.,93b.l.) Ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą įtvirtintų maksimalių dydžių, atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijų, todėl yra priteistinos. Taip pat atlygintinos kuro išlaidos neviršija LR Susisiekimo ministro įsakymu 1995 10 12 d. Nr. 405 patvirtintų kuro išlaidų, todėl yra tenkintinas ir šis prašymas. Taip pat priteistinos ir kitos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos , kurios patvirtintos rašytiniais įrodymais .Ieškovas pateikė įrodymus apie realiai turėtas dėl bylinėjimosi 5 010,66 Lt. išlaidas. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų proporcingai patenkintai ieškinio daliai .Taip pat šiuo principu priteistinos iš atsakovų valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 390,76 Lt.(2t..66,88.b.l,3t.62,118,207,b.l.,4 t.,94 b.l.)(CPK 88 str. 1 d. 3 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Pripažinti 2005 m . balandžio 28 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą, kuriuo G. L. parduota transporto priemonė VW New Beetle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu.

Priteisti iš antstolio S. D. 8890,70 Lt(aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt litų ir 70 ct.), iš antstolio A. B. priteisti 3810,30 Lt(tris tūkstančius aštuonis šimtus dešimt litų ir 30 ct.) ieškovui G. L. nuostolių atlyginimą bei 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo priteistų sumų nuo 2012 birželio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškinį Lietuvos Respublikai atmesti.

Priteisti iš antstolio S. D. 3507,46 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus septynis litus ir 46 ct.), iš antstolio A. B. 1503,20 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus tris litus ir 20 ct.) ieškovui G. L. bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų antstolio S. D. 273,53 Lt (du šimtus septyniasdešimt tris litus ir 53 ct.), iš antstolio A. B. 117,23 Lt(vieną šimtą septyniolika litų ir 23ct.) valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.