Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Byloje suinteresuotu asmeniu dalyvauja valstybės įmonė „Turto bankas“, atstovaujanti Lietuvos Respublikos interesus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos vyras P. G. Santuoka buvo registruota (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 1999 m. rugpjūčio 6 d. savo vardu, iš savo sukauptų lėšų pirko dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo išduotame pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius taip pat nurodyta, kad statinių savininkas yra pareiškėja. Pažymi, kad neturėdama specialių žinių pareiškėja buvo įsitikinusi, kad šis butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Jokio kito bendro turto su vyru ji neturėjo, miręs vyras jokio asmeninio turto neturėjo ir nepaliko. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pareiškėja nurodo nesikreipusi dėl palikimo priėmimo po vyro mirties. Minėtą butą visą laiką valdė kaip savo, rūpinosi juo, mokėjo visus mokesčius.

Teismo posėdžio metu pareiškėja J. G. pareiškimą prašė tenkinti, pakartojo prašyme nurodytas aplinkybes. Papildomai pažymėjo, kad su P. G. buvo susilaukę dukros, ji gyvena Jungtinėje Karalystėje, su ja pareiškėja bendrauja tik telefonu, ji atvykti negalėtų, nes augina mažamečius vaikus; P. G. abu tėvai yra mirę, tėvas A. G. mirė prieš P. G. motiną; pareiškėja žinojo, kad palikimą paprastai reikia priimti, tačiau neteikė tam reikšmės, nes manė, kad butas (duomenys neskelbtini) ir taip liks jos; butą įgijo santuokos metu, jo adresas keitėsi; bute neįmanoma gyventi, ten nėra tam sąlygų, nes vyras pradėjo remontuoti, išardė, bet taip nieko ir nepadarė, ten kaip tvartas dabar; pareiškėja šiuo metu gyvenimui nuomoja kitą butą; bute (duomenys neskelbtini) negyvena niekas jau 20 metų, butas tiesiog buvo nupirktas, o gyvenimui jie butus nuomojosi, nes dirbo Vilniuje; pareiškėja turi dvi dukras, viena iš pirmos santuokos, o antra iš santuokos su P. G.; dukrai A. G. žinoma apie pareiškėjos siekį priimti P. G. palikimą, šią bylą, ji pareiškėjai sakė, kad atsisakinės savo dalies; pareiškėjos išsilavinimas vidurinis specialusis, ji yra pradinių klasių mokytoja; jokie kreditoriai į P. G. palikimą pretenzijų iki šiol nepareiškė; bute (duomenys neskelbtini) gyveno jo mama; testamento P. G. nepaliko, mirė staiga, sustojo širdis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad P. G., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu P. G. buvo santuokoje su pareiškėja J. G., santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokoje susilaukė dukters – A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Ji nuo 2021 m. sausio 4 d. yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę, ten faktiškai gyvena ir šiuo metu. Pagal Testamentų registro duomenis P. G. testamento nepaliko, po jo mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti niekas iš jo įstatyminių įpėdinių dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad P. G. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre jo nuosavybės teise nebuvo registruoto nekilnojamojo turto. Tačiau nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nuosavybės teise 1999 m. rugpjūčio 17 d. buvo registruotas pareiškėjos vardu 1999 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-9338 pagrindu. Šis butas pareiškėjos vardu registruotas iki šiol (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

1999 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-9338 sudarymo metu pareiškėja buvo santuokoje su P. G. Tuo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Tai patvirtina, kad Butas, nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė pareiškėjos ir jos vyro P. G. nuosavybė pastarojo mirties momentu.

Pagal CK 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti (atnaujinti), teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti (atnaujinti) terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Iš pareiškėjos paaiškinimų pareiškime, teismo posėdžio metu, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nustatyta, kad pareiškėja pareiškimo notarui dėl P. G. palikimo priėmimo nepateikė iš esmės dėl teisinių žinių stokos, būdama klaidingai įsitikinusi, kad palikimo, kurį reiktų priimti, P. G. po mirties nepaliko, Butas priklauso jau asmeninės nuosavybės teise ar ir taip jai pasilieka po P. G. mirties. Pareiškėja teisinio išsilavinimo neturi, jos išsilavinimas vidurinis specialusis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškimo notarui dėl P. G. palikimo priėmimo pareiškėja nepateikė dėl kitų priežasčių (pvz., atsisakė palikimo, turėjo duomenų apie P. G. kreditorius ir siekė jų išvengti). Iš pareiškėjos paaiškinimų taip pat nustatyta, kad jokių ginčų dėl P. G. palikimo tarp jo įstatyminių įpėdinių nebuvo ir nėra, niekas kitas į Butą, kurio dalis pagal bylos duomenis ir sudaro P. G. palikimą, nepretenduoja, pareiškėja toliau jį valdo ir po P. G. mirties. Šios aplinkybės liudija, kad daugiau ne vienerius metus praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas pareiškėjai P. G. palikimui priimti nepažeis susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumo.

Įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas mano esant pagrindą pareiškėjos nurodytas priežastis, dėl ko ji praleido terminą palikimui priimti, nagrinėjimu atveju laikyti svarbiomis ir pareiškimą tenkinti - atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui po P. G. mirties (duomenys neskelbtini) atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teisėja

nutaria:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.