Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, sekretoriaujant Danguolei Dubakiene, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB Šiaulių banko ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas AB Šiaulių bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. B., kuriuo prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 225 591,13 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2007m. spalio 9 d. UAB „Panspedus“ ir AB Ūkio bankas buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 07/03-509 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), pagal kurią UAB „Panspedus“ buvo suteiktas 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) kreditas iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Taip pat 2007 m. spalio 9 d. UAB „Panspedus“ AB Ūkio bankui išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti AB Ūkio bankui 1 289 040 Lt (373 331,79 Eur). Vekselis buvo laiduotas UAB „Panspedus“ direktoriaus R. B.; vekselio apmokėjimo terminas - jį pateikus iki 2017 m. spalio 1 d. 2013 m. vasario 23 d. AB Šiaulių bankas ir AB Ūkio bankas bei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasirašė Turto ir įsipareigojimų perdavimo sutartį, kuria, be kita ko, susitarė dėl reikalavimo teisių ir užtikrinimo priemonių perleidimo esminių sąlygų. 2013 m. kovo 3 d. AB Šiaulių bankas ir AB Ūkio bankas pasirašė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria šalys susitarė, jog AB Ūkio bankas perleidžia, o AB Šiaulių bankas įgyja visas ir bet kokias reikalavimo teises bei visas ir bet kokias kitas teises, kylančias iš sutartyje nurodytų finansavimo sutarčių. Tokiu būdu, ieškovui buvo perduota dalis AB Ūkio banko turto ir reikalavimo teisių, įskaitant ir reikalavimo teises įgautinas sumas ir užtikrinimo priemonės pagal 2007 m. spalio 9 d. tarp UAB „Panspedus“ ir AB Ūkio bankas sudarytą kredito sutartį bei teises į 2007 m. spalio 9 d. UAB „Panspedus“ AB Ūkio bankui šduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1 289 040 Lt (373 331,79 Eur) sumai, laiduotą atsakovo. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. nutartimi UAB „Panspedus“ iškelta bankroto byla. Ieškovas bankroto byloje pateikė kreditorinį reikalavimą 1 104 861,67 Lt (319 990,06 Eur) sumai. 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatyta, kad AB Šiaulių bankui neįvykdytas kreditorinis reikalavimas po turto realizavimo sudaro 225 591,14 Eur. Pabaigus bankroto procedūras, BUAB „Panspedus“ buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. BUAB „Panspedus“ neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai - 225 591,13 Eur. Atsakovui žinoma, kad vekselis yra neapmokėtas ir skola pagal vekselį bankui negrąžinta. Ieškovas iš notaro nėra gavęs vykdomojo įrašo dėl vekselyje nurodytos sumos išieškojimo. Kadangi atsakovas geranoriškai nepadengė skolos, ieškovas šią skolą prašo iš jo priteisti. Atsakovui R. B. teismo pranešimas, ieškinys su priedais bei teismo šaukimas įteikti įstatymo nustatyta tvarka atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors jam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai įstatymų nustatyta tvarka, prašymų bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą negauta, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, todėl yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalies, 246 straipsnio 2 dalies numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių, todėl teismas priima sprendimą už akių (CPK 285 str.).Ieškinys tenkintinas.Teismas, atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą nustatė, kad 2007 m. spalio 9 d. tarp UAB „Panspedus“ ir AB Ūkio bankas sudaryta kredito sutartis Nr.07/03-509 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), pagal kurią UAB „Panspedus“ buvo suteiktas 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) kreditas iki 2017 m. rugsėjo 1 d. 2007 m. spalio 9 d. UAB „Panspedus“ AB Ūkio bankui išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti AB Ūkio bankui 1 289 040 Lt (373 331,79 Eur). Vekselis buvo laiduotas UAB „Panspedus“ direktoriaus R. B.; vekselio apmokėjimo terminas - jį pateikus iki 2017 m. spalio 1 d. Atsakovo neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai ieškovui pagal paprastąjį vekselį sudaro 225 591,13 Eur. Atsakovui pranešta, kad vekselis yra neapmokėtas ir skola negrąžinta. Ieškovas iš notaro nėra gavęs vykdomojo įrašo dėl vekselyje nurodytos sumos išieškojimo.2013 m. kovo 3 d. AB Šiaulių bankas ir AB Ūkio bankas pasirašė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria šalys susitarė, jog AB Ūkio bankas perleidžia, o AB Šiaulių bankas įgyja visas ir bet kokias reikalavimo teises bei visas ir bet kokias kitas teises, kylančias iš sutartyje nurodytų finansavimo sutarčių, įskaitant ir reikalavimo teises į gautinas sumas ir užtikrinimo priemones pagal 2007m. spalio 9 d. tarp UAB „Panspedus“ ir AB Ūkio bankas sudarytą kredito sutartį Nr.07/03-509 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), bei teises į 2007 m. spalio 9 d. UAB „Panspedus“ išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1 289 040 Lt (373 331,79 Eur) sumai, laiduotą atsakovo R. B..CK 6.38 str. 1 d. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 str. 1 d. taip pat numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.63 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. numato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jeigu neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas, jei ko kita nenumato laidavimo sutartis (CK 6.81 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vekselio laidavimą ir CK reglamentuotą laidavimą vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimą apibūdinanti sąvoka, tačiau vekselio laidavimas yra savarankiškas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo būdas, reglamentuotas kitame įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. UAB „Mineraliniai vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-278/2011). Vekselių laidavimo santykiams taikomas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (ĮPVĮ 1 str.). Pagal ĮPVĮ 33 str. laidavimas įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje išreiškiant žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu. Vekselio laidavimu pripažįstamas ir laiduotojo parašas pirmojoje vekselio pusėje, išskyrus vekselio mokėtojo arba jo davėjo parašus. Laiduojant būtina nurodyti, už kurį asmenį laiduojama. Nors CK 6.81 str. 1 d. nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Bylos duomenis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi c. b. Nr. B2-5175-803/2014 UAB „Panspedus“ iškelta bankroto byla; AB Šiaulių bankas pateikė kreditorinį reikalavimą 1 104 861,67 Lt (319 990,06 Eur) sumai; 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi patikslintas AB Šiaulių banko neįvykdytas kreditorinis reikalavimas, kuris po turto realizavimo sudaro 225 591,14 Eur. Pabaigus bankroto procedūras, BUAB „Panspedus“ buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Pagal ĮPVĮ 34 str. 2 d. laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši taisyklė taikytina ir tiems atvejams, kai laidavimu užtikrinta prievolė pasibaigia dėl paprastojo vekselio davėjo – juridinio asmens likvidavimo. Likvidavus vekselio davėją – juridinį asmenį – laiduotojo prievolės pabaigai taikytinos ĮPVĮ nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011). Kadangi prievolės, kylančios iš UAB „Panspedus“ išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio, kuris buvo laiduotas atsakovo ir kuriuo UAB „Panspedus“ ir atsakovas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 1 289 040 Lt (373 331,79 Eur) sumą, turi būti vykdomos sąžiningai, o atsakovas, kaip solidarusis skolininkas pagal vekselį, prisiimtų įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė, skolos negrąžino, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 225 591,13 Eur skolos tenkintinas.LR CK 6.37 straipsnio, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo priteistinos 5 % metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį numatantį, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 2667 Eur žyminio mokesčio bei 440 Eur atstovavimo išlaidų, viso – 3107 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalies).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nutaria:

Ieškovo AB Šiaulių banko ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB Šiaulių banko, į. k. 112025254, naudai 225 591,13 Eur (du šimtus dvidešimt penkis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 13 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (225 591,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3107 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad sprendimas už akių negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau šalis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.

Išaiškinti ieškovui, kad sprendimas už akių per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo išsiųsti šalims.