- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-15
- Bylos Nr.
- AN2-204-626/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00169-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018. kovo 9 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017-06-06 Z. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji, 2017-02-07, 12 val. 45 min., Vilniuje, Vilniaus g. 16, vairuodama transporto priemonę Mercedes-Benz C200 (valst. nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 8 p., 332 p. reikalavimus, sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: kelio ženklo “sustoti draudžiama” galiojimo zonoje. 2017-08-24 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistės R. G. nutarimu Z. V. administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, nustačius, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas netinkamam administracinės atsakomybės subjektui.2017-10-19 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistė Vytautė M. Z. Vilčiauskienei surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį su administraciniu nurodymu, dėl to, kad ji, būdama transporto priemonės Mercedes-Benz C200 (valst. nr. (duomenys neskelbtini) savininke, administracinio nusižengimo išaiškinimo tikslu 2017-09-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (esančios adresu Vilniuje, Konstitucijos pr. 3) reikalavimu reg. Nr. A51-57241/17 (1.1.50-SM4) nepateikė tikslių asmens duomenų (gimimo datos ar asmens kodo, gyvenamosios vietos adreso) apie tai, kas 2017-02-07, 12 val. 45 min., Vilniuje, Vilniaus g. 16 naudojosi jai priklausančia transporto priemone, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje. Z. V. pasiūlyta sumokėti pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos, t.y. 75 eurus. Administracinis nurodymas įvykdytas nebuvo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės D. L. 2017-12-18 nutarimu Nr. SAVAD-13ANN-135772584-17 Z. V. nubausta pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį 200 eurų bauda. Nesutikdama su minėtu nutarimu, Z. V. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarimu pareiškėjos Z. V. skundas patenkintas ir panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės D. L. 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. SAVAD-13ANN-135772584-17 administracinio nusižengimo byloje ROIK17073841722 ir administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį Z. V. nutraukta, nes nepadaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių.
Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018-03-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą – palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-12-18 nutarimą nepakeistą. Institucija skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo išaiškinimui iš Z. V. raštu buvo pareikalauta pateikti duomenis apie konkretų asmenį, kuris 2017-02-07, apie 12.45 val., Vilniaus g. 16, Vilniuje naudojosi jai priklausančia transporto priemone. K. Z. V. šių duomenų nepateikė, jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, o 2017-12-18 nutarimu Z. V. pripažinta kalta pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį ir skirta 200 Eur bauda. Skunde nurodoma, kad Z. V., teikdama Institucijai kartotinus pranešimus (2017-08-18, 2018-08-23, 2018-09-07) apie jai priklausančią transporto priemonę vairavusius asmenis, teigė, kad nežino ir negali nurodyti, kas vairavo automobilį 2017-02-07, nes automobiliu dažniausiai naudojasi jos anūkai ir kiti asmenys. Institucijos įsitikinimu, būtent Z. V., kaip transporto priemonės savininkė, neįvykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEKĮ) redakcijos (iki 2018-01-01 galiojusi redakcija) 20 straipsnyje nustatytos pareigos institucijai pranešti apie asmenį, kuris naudojosi jai priklausančia transporto priemone, ir nepagrįstai siekė atsakomybę perkelti Institucijai, kad pastaroji apklaustų menamus ar realius asmenis, kurie naudojosi jos transporto priemone.Institucija nesutinka su teismo motyvais, jog Z. V., įgyvendindama įstatymo reikalavimą pateikti duomenis apie asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, veikiau sąžiningai klydo, nei tyčia klaidindama Institucijos atstovus, jo nepaisė. Institucijos manymu, teismo procesinis sprendimas buvo grindžiamas ne teise, bet prielaidomis ir subjektyviais vertinimais.Institucijos teigimu, Z. V. garbus amžius, sveikatos būklė, gyvenamoji vieta Klaipėdoje, nešalina jos, kaip transporto priemonės savininkės, atsakomybės ir pareigos teikti duomenis pareigūnams apie jai priklausančią transporto priemonę. Minėtos aplinkybės gali būti pripažintos kaip lengvinančios, o ne administracinę atsakomybę šalinančios aplinkybės. Anot Institucijos, kadangi Z. V. nėra pripažinta nepakaltinama, todėl administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu negali būti nutraukta.Be to, skunde nurodoma, kad nuo Z. V. administracinio nusižengimo paaiškėjimo dienos (protokolas dėl 2017-02-07 padaryto pažeidimo jai įteiktas 2017-06-08) iki protokolo, surašyto už duomenų nepateikimą, įteikimo dienos (protokolas įteiktas 2017-10-25 praėjo 4 mėnesiai ir šis laikotarpis yra pakankamas išsiaiškinti, kas konkrečiai 2017-02-07 vairavo automobilį bei pateikti duomenis pareigūnams. Institucijos teigimu, Z. V., teikdama Institucijai pranešimus apie kelis ir daugiau asmenų, naudojančių jai priklausantį automobilį, siekė išvengti atsakomybės.Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas išsiaiškino visas reikšmingas bylos aplinkybes, įvertino visus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus ir padarė teisingai pagrįstas galutines išvadas iškeltu klausimu.Pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, atsakomybė nustatyta transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau - SEKĮ) nustatytų reikalavimų nevykdymą. Institucijos 2017-12-18 Z. V. nubausta pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji nenurodė duomenų apie asmenį, kuris 2017-02-07, 12 val. 45 min., Vilniuje, Vilniaus g. 16, vairuodama transporto priemonę Mercedes-Benz C200 (valst. nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: kelio ženklo “sustoti draudžiama” galiojimo zonoje. Šiais savo veiksmais pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalį. SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas – privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.Nagrinėjamu atveju Z. V. su jai inkriminuotu administraciniu nusižengimu nesutiko ir savo argumentus grindė tuo, kad administracinio nusižengimo ji nepadarė ir pateikė visus įstatymų reikalaujamus bei jai žinomus ir galimus gauti automobilį valdančių asmenų duomenis. Institucijai buvo pateikti trys pranešimai, kuriuose nurodyta, kad automobilį valdo jos anūkai A. B. ir T. B.. Visuose pranešimuose pateikė jų duomenis, kaip to reikalauja įstatymas. Kaip nurodo Z. V., paaiškėjus, kad pažeidimo metu jos vardu registruotą automobilį, minėtoje vietoje pastatė netoliese anūkų gyvenamame bute dirbęs meistras, kuris atliko buto remontą, siekiant palengvinti pažeidimo aplinkybių nustatymą, taip pat papildomai nurodė ir šio asmens vardą bei pavardę. Tačiau, pažymėjo, jog jo gimimo datos nežino, kitų duomenų taip pat negali pateikti. Jos žiniomis, šis asmuo jau daugiau nei puse metų yra išvykęs gyventi ir dirbti į užsienį ir išdeklaravo gyv. vietą iš Lietuvos Respublikos. Iš papildomo Z. V. pranešimo matyti, kad jai paaiškėjo, jog pažeidimo fiksavimo dieną automobilį minėtoje vietoje pastatė netoliese jos anūkų gyvenamame bute dirbęs meistras, kuris atliko remontą. Kelio darbininkai, remontuojantys Vilniaus gatvę ryte paprašė patraukti automobilį, kuris stovėjo namo brome, priklausančiame namo gyventojams, nes automobilis trukdė technikai ir statybos darbams, įvažiavime į bromą kasami šuliniai. Bute tądien dirbęs meistras patraukė mašiną, jam buvo palikti atsarginiai rakteliai ir pastatė ją Vilniaus g. 16, nes neturėjo nei laiko, nei galimybių ieškoti, kur kitur automobilį pastatyti. Tuo metu abu anūkai buvo moksluose, darbuose. Jai žinoma tik meistro vardas ir pavardė – J. V..Iš liudytojo T. B. parodymų matyti, kad močiutės Z. V. automobilį 2017-02-07 Vilniaus gatvėje paliko tikriausiai jis arba jo sesuo A. B., pats liepė močiutei nurodyti juos Institucijai, kaip automobilį galimai vairavusius asmenis. Jo teigimu, J. V. papildomai nurodytas per klaidą, pačios močiutės, kuri, nepasitarusi su juo, žinodama apie tokį asmenį ir egzistavusią praktiką palikti meistrui automobilio raktus, tam kad šis, Vilniaus gatvę remontuojantiems darbininkams paprašius, perstatytų transporto priemonę taip, kad pastaroji nekliudytų statybos darbams, paminėjo ir jį. Pasak liudytojo, Z. V. sąžiningai klydo, siekė Institucijai suteikti kuo daugiau informacijos. Jiedu su A. B. iki Z. V. administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir skundžiamo nutarimo priėmimo neišsiaiškino, kuris tiksliai vairavo transporto priemonę, kadangi Vilniaus gatvėje vykstant intensyviems statybos darbams, automobilį per dieną kartais tekdavo perstatyti ir aštuonis kartus. Be to, aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju liudytojo T. B. nurodyta versija, kad jo močiutė Z. V. savo pranešime Institucijai trečiąjį asmenį, kuris galimai įvykio metu automobilį vairavo ir pastatė netoliese anūkų gyvenamame bute dirbęs meistras J. V., jį nurodė pati, t.y. savo iniciatyva, sąžiningai klysdama, šioje byloje neatmestina ir nepaneigta. Iš ties, kaip matyti iš bylos medžiagos, Z. V. yra senyvo amžiaus (84 m.), silpnos sveikatos – jai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, ją slaugo artimi giminaičiai. Todėl akivaizdu, kad šios nurodytos aplinkybės visgi sudaro pagrindą abejoti, ar Z. V. susiklosčiusią situaciją bei Institucijos, o tuo pačiu ir įstatymo reikalavimą, išties suvokė tinkamai ir, priešingai – sąmoningai piktnaudžiavo esama padėtimi. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės apylinkės teismo įvertintos teisingai, 2017-08-18, 2018-08-23, 2018-09-07 Z. V. pranešimų apie jai priklausančią transporto priemonę vairavusius asmenis analizė atlikta tinkamai, nors ir apeliaciniame skunde dėl to išsakyta kritika, tačiau kaip matyti iš Institucijos veiksmų, gavus minėtus pranešimus, kuriuose kaip asmenis, ginčui aktuliu metu galimai vairavusius automobilį Mercedes-Benz C200 (valst. nr. (duomenys neskelbtini) įvardijo savo anūkus A. B. ir T. B.. Todėl Institucija, jau nuo 2017-08-23 gauto Z. V. pranešimo turėdama išsamius duomenis (pranešimuose nurodyti vardai, pavardės, gyvenamosios vietos adresas), apie galimai ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą padariusius asmenis, turėjo visas galimybes imtis aktyvių veiksmų, apklausti minėtus asmenis bei išsiaiškinti, kas konkrečiai aktualiu metu vairavo Z. V. priklausantį automobilį. Be to, 2017-09-07 pranešime Z. V. papildomai nurodė ir dar vieną asmenį – anūkų bute remonto darbus atlikusį J. V., kurio detalesnių asmens duomenų teigė nežinanti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies formuluotė iš esmės suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks tiksliai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus atitinkamam pareigūnui, apie tai jam pranešti, tačiau byloje esančių įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma neleidžia kategoriškai manyti, jog Z. V. tokios pareigos tyčia ir piktavališkai nevykdė. Visos šios aplinkybės buvo teismo tinkamai ištirtos, įvertintos ir padaryta teisinga galutinė išvada. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė tiek į objektyvias aplinkybes dėl transporto priemonės faktinės priklausomybės, tiek į Z. V. garbų amžių, jos sveikatos būklę, į gyvenamąją vietą (Klaipėdos mieste), bei į tai, kad Institucija, jau nuo 2017-08-23 gauto pranešimo turėdama išsamius duomenis apie galimai ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą padariusius asmenis, turėjo visas galimybes imtis aktyvių veiksmų, apklausti minėtus asmenis bei išsiaiškinti, kas konkrečiai aktualiu metu vairavo Z. V. priklausantį automobilį. Tačiau minėtų priemonių imtasi nebuvo ir šios aplinkybės išsiaiškintos nebuvo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumui, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra tik teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei buvo tikėtasi, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog Institucijos apeliacinis skundas nepagrįstas, jo tenkinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018. kovo 9 d. nutarimo nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018. kovo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.