Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-03-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-94-806/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-94-806/2018Nutarimas · 2018-03-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. AN2-204-626/2018Nutartis · 2018-05-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-03-09
Bylos Nr.
II-94-806/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00169-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
Z. V.
Kategorijos
Skundas Nr. II-94-806/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00169-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 16.9.15 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. kovo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei,

dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovei D. L.,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Z. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės D. L. 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. SAVAD-13ANN-135772584-17 administracinio nusižengimo byloje ROIK17073841722.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. birželio 6 d. Z. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji, 2017 m. vasario 7 d., 12 val. 45 min., Vilniuje, Vilniaus g. 16, vairuodama transporto priemonę Mercedes-Benz C200 (valst. nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 8 p., 332 p. reikalavimus, sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: kelio ženklo “sustoti draudžiama” galiojimo zonoje.

2017 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistės R. G. nutarimu Z. V. administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, nustačius, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas netinkamam administracinės atsakomybės subjektui.

2017 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistė V. M. Z. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį su administraciniu nurodymu, dėl to, kad ji, būdama transporto priemonės Mercedes-Benz C200 (valst. nr. (duomenys neskelbtini) savininke, administracinio nusižengimo išaiškinimo tikslu 2017 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (esančios adresu Vilniuje, Konstitucijos pr. 3) reikalavimu reg. Nr. A51-57241/17 (1.1.50-SM4) nepateikė tikslių asmens duomenų (gimimo datos ar asmens kodo, gyvenamosios vietos adreso) apie tai, kas 2017 m. vasario 7 d., 12 val. 45 min., Vilniuje, Vilniaus g. 16 naudojosi jai priklausančia transporto priemone, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje. Z. V. pasiūlyta sumokėti pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos, t.y. 75 eurus.

Administracinis nurodymas įvykdytas nebuvo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės D. L. 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. SAVAD-13ANN-135772584-17 Z. V. nubausta pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį 200 eurų bauda.

Nesutikdama su minėtu nutarimu, pareiškėja Z. V. pateikė teismui skundą, kuriame nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, todėl neteisėtas, kadangi administracinio nusižengimo ji nepadarė – pateikė visus įstatymų reikalaujamus bei jai žinomus ir galimus gauti automobilį valdančių asmenų duomenis. Pasak pareiškėjos, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog automobilio savininkas turi nurodyti: vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, asmens, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonę. Visus šiuos įstatyme nurodytus bei būtinus asmenims nustatyti duomenis ji pateikė ir ne vieną kartą. Institucijai buvo pateikti trys pranešimai, kuriuose nurodyta, kad automobilį valdo jos anūkai A. B. ir T. B.. Visuose pranešimuose pateikė jų duomenis, kaip to reikalauja įstatymas. Kaip nurodo Z. V., paaiškėjus, kad pažeidimo metu jos vardu registruotą automobilį, minėtoje vietoje pastatė netoliese anūkų gyvenamame bute dirbęs meistras, kuris atliko buto remontą, siekiant palengvinti pažeidimo aplinkybių nustatymą, taip pat papildomai nurodė ir šio asmens vardą bei pavardę. Tačiau, pažymėjo, jog jo gimimo datos nežino, kitų duomenų taip pat negali pateikti. Jos žiniomis, šis asmuo jau daugiau nei puse metų yra išvykęs gyventi ir dirbti į užsienį ir išdeklaravo gyv. vietą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjai taip pat nebuvo ir nėra žinomas jo naujas užsienietiškas telefono numeris bei deklaruota gyvenamoji vieta užsienyje. Pasak pareiškėjos, pati Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo pareigos vykdyti administracinio nusižengimo tyrimą nevykdė, jos nurodytų asmenų neapklausė, nors buvo nurodyti reikalingi duomenys. Institucija nepagrįstai šią pareigą perkėlė pareiškėjai ir jos nuomone reikalavo ne tik to, ko reikalauja įstatymas, t. y. pateikti vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą asmens, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonę, bet taip pat be pagrindo reikalavo nurodyti ir vairuotojo pažymėjimo numerį, išdavimo datą ir dokumentą išdavusią instituciją. Tokie Institucijos reikalavimai yra nepagrįsti, negali sukurti teisinių pareigų juos vykdyti. Pareiškėja prašo teismo atsižvelgti ir į tai, kad jai yra 84 metai, taip pat į sveikatos būklę – nustatytas neįgalumas ir yra slaugoma kitų asmenų. Pareiškėjos vertinimu, iš jos reikalaujama to, ką Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, turi galimybę lengvai pati susižinoti, atsižvelgiant į tai, kad jai pateikti visi reikalingi duomenys, tiek asmenų vardai ir pavardės, tiek gimimo datos bei gyvenamosios vietos adresai. Nepaisant išdėstytų aplinkybių, Institucija jai paskyrė baudą, kuri gerokai viršija jos pensiją ir kurios sumokėti ji net neturi galimybės. Skundu Z. V. prašo jos atžvilgiu priimtą nutarimą panaikinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjos skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus įgaliotoji atstovė D. L. prašo pastarojo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. A51-57241/17(1.1.50-SM4) kreipėsi į Z. V. prašydamas pateikti informaciją, kas konkrečiai naudojosi jai priklausančiu automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimo padarymo dieną. Z. V. pateikė kelis pranešimus, kuriame teigia, kad automobiliu nesinaudoja ir jį yra perleidusi anūkams, o pažeidimo padarymo dieną automobilį valdė anūkų bute vykdęs buto remontą meistras J. V.. Kiti duomenys, nustatyti LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, pateikti nebuvo. Teigtina, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga. Įvertinus visas bylos aplinkybes, Institucija mano, kad Z. V. padarytas nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas - teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose. Institucijos nutarimas – teisėtas ir pagrįstas.

Z. V. atsikirtime į Institucijos atsiliepimą iš esmės nurodytos aplinkybės analogiškos išdėstytosioms skunde.

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos Z. V. galimai padaryto nusižengimo aplinkybės.

2017-08-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistė R. G. Z. V. elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, jog ji iki 2017-08-23 turi pateikti pilnai užpildytą ir pasirašytą formą, nurodant, kas pažeidimo padarymo metu naudojosi jai priklausančia transporto priemone.

2017-08-23 pranešime Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Z. V. nurodė, kad jai priklausančia transporto priemone Mercedes-Benz C200 (valst. nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi keli asmenys, todėl negali nurodyti, kas tiksliai juo naudojosi 2017-02-07, kadangi jai nėra žinoma. Automobiliu pagrinde naudojasi anūkai ir kiti asmenys: T. B., gyv. vieta (duomenys neskelbtini) ir A. B. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimų nr., išdavimo datos ir dokumentus išdavusios institucijos ji nežino.

Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, jog el. pranešimu specialistei nurodžius, kad pateikta informacija nepilna, pakartotiniame 2017-08-23 pranešime Z. V. nurodė A. B. ir T. B. gimimo metus, A. B. elektroninio pašto adresą. Be to, el. pranešimu specialistei nurodžius, kad vairuotojo pažymėjimo Nr., išdavimo datą ir dokumentą išdavusią instituciją nurodyti būtina, Z. V. atsakė, kad šių duomenų nežino ir neturi galimybės sužinoti.

2017-08-29 raštu reg. Nr. A51-57241/17 (1.1.50-SM4) Z. V. informuota, kad ankstesniuose pranešimuose ji nenurodė, kas konkrečiai naudojosi jai priklausančiu automobiliu, pažeidimo padarymo dieną, išreikštas reikalavimas per tris darbo dienas pateikti reikalingus duomenis, kaip to reikalauja įstatymas.

2017-09-07 Z. V. vardu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai adresuotame pranešime nurodyta, kad pakartotinai gautas toks pat raštas, kuriame reikalaujama nurodyti užpildytą formą dėl asmens, kuris valdė ar naudojosi jos transporto priemone. Pažymėta, kad Z. V. yra garbaus amžiaus, turi pripažintą neįgalumą, yra slaugoma kitų asmenų. Visi duomenys, apie tai, kad Z. V. automobiliu nesinaudoja ir yra jį perleidusi anūkams bei visi jai žinomi anūkų duomenys pateikti 2017-08-23 formoje. Forma pridedama pakartotinai, naujų duomenų Z. V. nėra žinoma.

2017 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistė V. M. Z. V. elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, kad anksčiau teikti dokumentai yra gauti, tačiau konkretus asmuo, kuris pažeidimo padarymo metu naudojosi aktualia transporto priemone bei to asmens duomenys nenurodyti.

Paskutiniajame Z. V. vardu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai adresuotame pranešime nurodyta, kad vėlgi gautas pakartotinis Institucijos elektroninis laiškas, kuriuo prašoma nurodyti asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemonę. Pažymėta, kad ankstesnėse formose buvo pateikta informacija, kad mašina yra patikėta naudotis anūkams (pateikti visi jų žinomi duomenys). Papildomai Z. V. gali nurodyti, kad paaiškėjo, jog pažeidimo fiksavimo dieną automobilį minėtoje vietoje pastatė netoliese anūkų gyvenamame bute dirbęs meistras, kuris atliko remontą. Kelio darbininkai, remontuojantys Vilniaus gatvę ryte paprašė patraukti automobilį, kuris stovėjo namo brome, priklausančiame namo gyventojams, nes automobilis trukdė technikai ir statybos darbams, įvažiavime į bromą kasami šuliniai. Bute tądien dirbęs meistras patraukė mašiną, jam buvo palikti atsarginiai rakteliai ir pastatė ją Vilniaus g. 16, nes neturėjo nei laiko, nei galimybių ieškoti, kur kitur automobilį pastatyti. Tuo metu abu anūkai buvo moksluose, darbuose. Jai žinoma tik meistro vardas ir pavardė – J. V.. Jo gimimo datos Z. V. nežino, kitų duomenų taip pat negali pateikti. Z. V. žiniomis, šis asmuo jau daugiau nei puse metų yra išvykęs gyventi ir dirbti į užsienį ir išdeklaravo gyv. vietą iš Lietuvos Respublikos. Nėra žinomas jo naujas užsienietiškas telefono numeris bei deklaruota gyvenamoji vieta užsienyje.

Z. V. vardu išduoto neįgaliojo pažymėjimo kopija patvirtina, jog jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atsakomajame rašte dėl tarnybinės pagalbos nurodyta, jog Z. V. apklausti, tiriant pažeidimą pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, nepavyko, Z. V. sūnus parodė, kad automobiliu Mercedes-Benz C200 (valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesinaudoja, juo naudojasi giminaičiai.

Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose Z. V. vardu nurodyta, jog 2017-02-06 jau buvo išpirktas leidimas statyti automobilį deklaruotai gyvenamajai vietai: (duomenys neskelbtini), kuris galioja 12 mėn. Galimai duomenys dar nebuvo registruoti internete. Nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. liepos Vilniaus g, vyko kapitalinis gatvės remontas ir gatvė vis buvo iškasta. Tuo metu automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) privačiame kieme, bet statybininkai, taisantys gatvę pranešė, kad mašiną reikalinga išvaryti iš kiemo, nes jie planuoja iškasti gatvę ir įvažiavimą į kiemą, ir, todėl kitu atveju, automobilio išvaryti iš kiemo nebus galima puse metų. Išvarius automobilį iš kiemo, nebuvo jo kur palikti, tai laikinam laikui jis paliktas prie Vilniaus g. 16 namo, priešais įvažiavimą į kiemą. Ženklų, draudžiančių stovėti šalimais gatvėje nebuvo matyti, viskas buvo uždengta, kadangi vyko kasinėjimai, šuliniai visi buvo palikti atviri, aplink stovėjo sunkioji statybos technika, metalinės tvoros, todėl nebuvo galima išvažiuoti. Ryte planuota jį perstatyti, bet išvažiavimas buvo negalimas dėl vykstančių statybų ir užtverto pravažiavimo, o tądien 12:45 val. inspektorė užfiksavo pažeidimą. Yra viešai žinomas faktas, kad Vilniaus gatvėje remonto metu eismas nevyko visiškai. Gyventojams buvo būtinasis reikalingumas parvažiuoti prie namų išsikrauti produktus ir jokių ženklų draudžiančių statyti automobilį nebuvo. Nesant galimybės įvažiuoti į kiemą, mašina palikta prie įvažiavimo prie namų, t.y. prie Vilniaus g. 16 namo, atsižvelgiant į tai, kad automobiliu buvo vežama jo savininkė, kuri yra senyvo amžiaus, sunkios sveikatos būklės, sunkiai vaikšto ir eiti didelius atstumu iki automobilio jai būtų sudėtinga.

Byloje pateiktos nuotraukos, atspindinčios, jog Vilniaus gatvėje aktualiu metu vyko remonto darbai.

Atsiliepimas

Institucijos atstovė D. L. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad protokolas buvo surašytas už tai, kad asmuo nepateikė duomenų, nustatytų įstatyme. Pateikinėjo duomenis, kad automobiliu naudojosi anūkai, o kas konkrečiai tą dieną vairavo automobilį, taip ir nenurodė. Meistras atsirado po to, kai automobilis buvo pastatytas ne vietoje. Pagal įstatymą, turi būti pateikiami duomenys, kas naudojosi – vardas pavardė, gimimo data arba asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas. Dabar jau pagal naują įstatymo redakciją nuo 2018 sausio 1 d. ir vairuotojo pažymėjimo duomenis reikia teikti. Automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis ir negali būti taip, kad automobilį atiduodi bet kam. Naudojosi automobiliu dukra ir anūkai, pareiškėja nesinaudojo pati. Privaloma gauti duomenis asmens, kuriam duodi valdyti automobilį.

Liudytojas T. B. apklausiamas teisme parodė, kad yra Z. V. anūkas. Tuo metu gyveno kartu su mama ir sese Vilniaus gatvėje, šalia yra jo darbas. 2017 metų vasarą užsibaigė Vilniaus gatvės remontas. Tuo metu visa gatvė buvo sukasta, ji buvo praktiškai nenaudojama. Tuo metu eismą ribojančių ženklų nebuvo, jie buvo uždengti celofanais. Jie turi įvažiavimą į bromą, į bromą įvažiuojama pro Vilniaus gatvę. Automobiliui stovint brome darbininkai paminėjo, kad kitą dieną gatvė bus sukasta vėl ir automobiliai turi būti išvaryti, nes nebus galima išvažiuoti. Iki ryto automobilius išveždavo į Vilniaus gatvę. Tą vakarą darbininkams įspėjus, kad nebus galima išvažiuoti, automobilis buvo išvarytas į Vilniaus gatvę. Nebuvo jokių ribojančių ženklų. Leidimas išimtas buvo ir jis įsigaliojo kitą dieną po jo išėmimo. Leidimas išimtas vasario 6 d., o pažeidimas fiksuotas vasario 7 d. Kai gavo baudą, tai tuomet močiutė gavo pranešimą. Ji paklausė, kodėl leidimo neišsiima. Jie informavo savivaldybę. Nebuvo sureaguota, kad leidimas buvo išimtas. Po kurio laiko močiutė paskambino susijaudinusi ir pasakė, kad jai gresia protokolo surašymas dėl automobilio pastatymo ne vietoje. Jis jai atsakė, kad nurodytų juos ir jie išsiaiškins patys. Tada močiutė kreipėsi, kad reikia jai nurodyti jų asmens duomenis, ne tik vardą ir pavardę. Duomenis jis surašė ir nusiuntė savivaldybei. Kažkiek laiko jis šia situacija nesidomėjo, laukė, kol su juo sukontaktuos. Po kiek laiko močiutė pranešė, kad yra paskirta bauda. Pasakė, kad reikėjo nurodyti vairuotojo pažymėjimo duomenis. Pasitikslino įstatymą, kuris to nereikalavo. Surašė nesutikimą su paskirta bauda, bet į tai nebuvo atsižvelgta, buvo formaliai atkartoti protokolo argumentai. Darbininkas J. V. nurodytas. Automobilį reikėjo patraukti kelis kartus į dieną. Pagrindiniai naudotojai jis ir sesė. Močiutė žinojo, kad yra darbininkas J. V.. Močiutė nesuprato, nepasikonsultavo su juo, manė, kad J. V. galėjo vairuoti automobilį. Z. V. pateikė J. V., kaip trečią automobilį vairavusį asmenį. Ji žinojo trečio asmens vardą ir pavardę. J. V. buto remonto tikslais naudojo automobilį ir patraukdavo automobilį reikalui esant. Močiutė nesiaiškino, ar vairavo, ar nevairavo, nurodė teorinę tikimybę. Per metus laiko, kai vyko remontas, tai būdavo, kad J. V. išvarydavo automobilį. Močiutė jį ir sesę nurodė tris kartus. Močiutė nesuprato, kas negerai su juo ir sese, kad savivaldybei jų nepakanka. Tam momentui jie turėjo tik vardą ir pavardę J. V.. Močiutė jeigu būtų pasikonsultavusi su juo, jis būtų pataręs nerašyti J. V., nes jie duomenų jo neturi. Savivaldybė teigė, kad nenurodė duomenų, o močiutė nurodė jį ir sesę. Jeigu močiutė būtų nurodžiusi tik jį, jis turėtų duomenis, kad tuo metu buvo ne Lietuvoje. Močiutė stengėsi palengvinti, nurodydama juos abu. Močiutė stengėsi kuo labiau bendradarbiauti. Buvo tokia praktika, kad po 8 kartus reikėjo automobilį traukti, reikėjo aiškintis net pagal čekius, kada „Senukuose“ pirktos statybinės medžiagos. Trečias asmuo buvo nurodytas iš nesupratimo. Neminėjo, kad jis rašė elektroninius laiškus. Kadangi tai liečia visą šeimą, tai ir buvo visos šeimos reikalas.

Pareiškėja į teismo posėdį, atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą apie sudėtingą jos sveikatos būklę, senyvą amžių, gyvenamąją vietą, kuri yra Klaipėdos mieste, kviečiama nebuvo. Skundas išnagrinėtas pareiškėjai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas tenkintinas. Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Skundžiamu nutarimu Z. V. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, būdama transporto priemonės Mercedes-Benz C200 (valst. nr. (duomenys neskelbtini) savininke, administracinio nusižengimo išaiškinimo tikslu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimu nepateikė tikslių asmens duomenų (gimimo datos ar asmens kodo, gyvenamosios vietos adreso) apie tai, kas 2017 m. vasario 7 d., 12 val. 45 min., Vilniuje, Vilniaus g. 16, naudojosi jai priklausančia transporto priemone.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šios normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos taisyklės pažeidimas.

Ginčui aktualiu metu galiojusioje Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijos (iki 2018-01-01 galiojusi redakcija) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas) už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus bei byloje surinktus rašytinius duomenis ir teisme apklausto liudytojo parodymus įvertinęs įrodymų visumos vertinimo principu, daro išvadą, jog Z. V. administracinėn atsakomybėn patraukta ir jai administracinė nuobauda paskirta nepagrįstai. Bylos duomenys rodo, kad Institucijai nustačius, jog Z. V. nėra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas dėl pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir pareikalavus tiksliai nurodyti asmenį, tąkart vairavusį Z. V. priklausančią transporto priemonę bei šio asmens duomenis, pastaroji Institucijai teikė pranešimus, kuriuose kaip asmenis, ginčui aktuliu metu galimai vairavusius automobilį Mercedes-Benz C200 (valst. nr. (duomenys neskelbtini) įvardijo savo anūkus A. B. ir T. B.. Pareiškėja pateikė ir jų asmens duomenis. Paskutiniame pranešime pareiškėja papildomai nurodė ir dar vieną asmenį – anūkų bute remonto darbus atlikusį J. V., kurio detalesnių asmens duomenų teigė nežinanti. Nors Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies formuluotė iš esmės suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks tiksliai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus atitinkamam pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-22 nutartis byloje Nr. N-444-2191/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-17 nutartis byloje Nr. 2AT-38-2013), byloje esančių įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma neleidžia kategoriškai manyti, jog Z. V. tokios pareigos tyčia ir piktavališkai nevykdė. Kaip tikino liudytoju teisme apklaustas pareiškėjos anūkas T. B., močiutės automobilį tąsyk Vilniaus gatvėje paliko tikriausiai jis arba jo sesuo A. B., pats liepė močiutei nurodyti juos Institucijai, kaip automobilį galimai vairavusius asmenis. Jo teigimu, J. V. papildomai nurodytas per klaidą, pačios močiutės, kuri, nepasitarusi su juo, žinodama apie tokį asmenį ir egzistavusią praktiką palikti meistrui automobilio raktus, tam kad šis, Vilniaus gatvę remontuojantiems darbininkams paprašius, perstatytų transporto priemonę taip, kad pastaroji nekliudytų statybos darbams, paminėjo ir jį. Pasak liudytojo, Z. V. sąžiningai klydo, siekė Institucijai suteikti kuo daugiau informacijos. Jiedu su A. B. iki Z. V. administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir skundžiamo nutarimo priėmimo neišsiaiškino, kuris tiksliai vairavo transporto priemonę, kadangi Vilniaus gatvėje vykstant intensyviems statybos darbams, automobilį per dieną kartais tekdavo perstatyti ir aštuonis kartus. Teismo vertinimu, atsižvelgus į byloje surinktus duomenis, nėra pagrindo abejoti, kad automobilis Mercedes-Benz C200 (valst. nr. (duomenys neskelbtini) Z. V. priklausė išimtinai formaliai, juo daugiausiai naudojosi artimieji giminaičiai – pareiškėjos anūkai, taigi, šiuo atveju, ir jos galimybė žinoti, kas konkrečiai ginčo metu vairavo minėtą transporto priemonę, iš esmės priklausė nuo faktinių transporto priemonės naudotojų jai suteiktos informacijos. Liudytojo T. B. nurodyta versija, kad Z. V. trečiąjį asmenį – J. V., nurodė savo iniciatyva, sąžiningai klysdama, byloje neatmestina. Pažymėtina, jog pareiškėja yra senyvo amžiaus, silpnos sveikatos – jai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, reikalinga slauga. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, ar pareikšėja susiklosčiusią situaciją bei Institucijos, o tuo pačiu ir įstatymo reikalavimą, išties suvokė tinkamai ir, priešingai – sąmoningai piktnaudžiavo esama padėtimi. Teismas linkęs tikėti, kad Z. V., atsižvelgus į pirmiau aptartas, ją charakterizuojančias aplinkybes, įgyvendindama įstatymo reikalavimą, veikiau sąžiningai klydo, nei tyčia, klaidindama Institucijos atstovus, jo nepaisė. Teismo požiūriu, tokios išvados, konkrečiai dėl Z. V. veikos, nepaneigia ir jos vardu pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės, kurios tam tikrose detalėse prieštarauja liudytojo T. B. teisme išreikštai pozicijai. Visos abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kreiptinas dėmesys, jog nuodydama asmenis, galėjusius vairuoti jos vardu registruotą automobilį, t.y. T. B. bei A. B., Z. V. pateikė tokius jų asmens duomenis, kokių reikalavo ginčo metu galiojusi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcija. Tai, kad Institucijos pareigūnų, komunikavusių su pareiškėja reikalavimas nurodyti duomenis, susijusius su šių asmenų vairuotojų pažymėjimais, buvo perteklinis, teismo posėdžio metu iš esmės pripažino ir posėdyje dalyvavusi Institucijos atstovė, paaiškinusi, kad toks reikalavimas taikytinas tik nuo 2018 m. sausio 1 d. Teismo nuomone, nors pareiga, nurodyti duomenis asmens, pažeidimo metu naudojusio transporto priemonę, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tenka šios transporto priemonės savininkui, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus tiek į objektyvias aplinkybes dėl transporto priemonės faktinės priklausomybės, tiek į garbų pareiškėjos amžių, sudėtingą sveikatos būklę, į tai, kad ji gyvena toli nuo ginčo vietos – Klaipėdos mieste, Institucija, jau nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. pranešimo turėdama išsamius duomenis, apie galimai ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą padariusius asmenis, turėjo visas galimybes imtis aktyvių veiksmų, apklausti minėtus asmenis bei išsiaiškinti, kas konkrečiai aktualiu metu vairavo Z. V. priklausantį automobilį.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nėra neginčytino pagrindo Z. V. veiksmuose įžvelgti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl jai pagal šį ANK straipsnį pradėtoji administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

pareiškėjos Z. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės D. L. 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. SAVAD-13ANN-135772584-17 administracinio nusižengimo byloje ROIK17073841722 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalį Z. V. nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė