Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui E. P., jo atstovui advokatui A. B. (nuotoliniu būdu per Zoom programą)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei R. P. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė turi sūnų M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Nesenai atsitiktinai, t.y. 2024 m. pavasarį, kai jis kreipėsi dėl pašalpos į Sodros skyrių, sužinojo, kad yra įregistruotas atsakovės sūnaus M. tėvu ir jam suteikta jo pavardė - „P.‘, nors jis nėra minėto vaiko biologinis tėvas. M. P. gimimo įrašą, išduotą 2007 10 01 d. Nr. (duomenys neskelbtini), gavo tik 2024 06 06 d. Mano, kad jo tėvystės registravimas atsakovės sūnui taip pat neatitinka jo interesų, nes neleidžia nustatyti tikrąją biologinę tėvystę. Pagal LR CK 3.149 str. l d., 3.150 str. esančias normas duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka ir galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Pagal CK 3.152 str. l d. kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Mano, kad nėra praleidęs minėto termino, nes apie savo įrašymą atsakovės sūnaus tėvu sužinojo tik 2024 06 06 d.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad Skyriaus specialistas 2024-08-21 lankėsi atsakovės R. P. gyvenamojoje vietoje, ištyrė šeimos aplinkos sąlygas (Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė Skyriaus specialistams patvirtino, kad biologinis vaiko tėvas yra kartu gyvenantis jos sugyventinis R.A., kuris prisideda prie vaiko išlaikymo, rūpinasi vaiku. Vaiko motina tvirtino, kad nuginčijus tėvystę, ji užtikrins vaiko teisę žinoti savo biologinį tėvą. Skyriaus duomenimis, atsakovė nėra pateikusi teismui jokių reikalavimų dėl tėvystės nustatymo, vaiko motina nurodė, kad nuginčijus tėvystę, su vaiko biologiniu tėvu kreipsis į notarą su pareiškimu dėl tėvystės patvirtinimo. Skyriaus manymu, tėvystės nuginčijimas neprieštarautų vaiko interesams, tačiau atsakovė tuo pačiu turi imtis veiksmų dėl tėvystės nustatymo, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus ir vaiko teisę žinoti savo biologinį tėvą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, vaiko tėvu gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, tėvystės nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad ieškovas E. P. ir atsakovė R. P. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuoka tarp šalių iki šiol nenutraukta.

Iš Pagėgių savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus 2007 m. spalio 1 d. gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2007 m. rugsėjo 5 d. atsakovei gimė sūnus M. P., kurio tėvu nurodytas ieškovas E. P. Taigi atsakovei sūnus M. gimė jai esant santuokoje su ieškovu, todėl vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, M. P. gimimo įrašo grafoje „Duomenys apie tėvą“ vaiko tėvu įrašytas atsakovės sutuoktinis M. P.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė tvirtino, kad ieškovas E. P. nėra ir negali būti jos sūnaus M. biologinis tėvas. Ieškovė savo įsitikinimą grindžia tuo, kad vaiko pradėjimo metu jos ir sutuoktinio santykiai jau buvo nutrūkę, jie negyveno santuokinio gyvenimo, gyveno atskirose gyvenamosiose vietose. Atsakovė iš Panevėžio miesto persikėlė gyventi į Vilkyškius, pradėjo bendrauti ir gyventi su kitu vyru, nuo kurio susilaukė sūnaus M. Sūnaus M. biologinis tėvas yra jos sugyventinis, su kuriuo gyvena kartu iki šiol. Su ieškovu santuoka nėra nutraukta, nors jie santuokinio gyvenimo negyvena apie dvidešimt aštuonis metus laiko.

Pagal CK 3.148 straipsnį ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu šalių nurodytas aplinkybes bei išdėstytą nuomonę, nebuvo tikslinga atlikti teismo medicininę DNR ekspertizę, nustatančią ar paneigiančią, kad ieškovas E. P. nėra atsakovės vaiko M. P. tėvas, kadangi, teismo vertinimu, byloje pakanka kitų įrodymų, jog ieškovo E. P. tėvystė atsakovės vaikui būtų nuginčyta. Teismas ieškovo ir atsakovės išdėstytas ir bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178, 185, 187 straipsniai).

Ieškovas ir atsakovė nurodė tokias pačias aplinkybes, jog tuomet, kai buvo pradėtas ir gimė atsakovės sūnus M., ieškovo ir jo sutuoktinės santuokiniai ryšiai jau buvo nutrūkę, atsakovė gyveno ir intymiai bendravo su kitu vyru R.A. Ieškovas atsakovei gimusiu vaiku nesidomėjo, juo nesirūpino, neteikė išlaikymo, tarp jų nesusiformavo ryšys, būdingas tėvui su vaiku. Šalys pripažįsta, kad M. P. gimimo įraše tėvu įrašytas ieškovas E. P. tik dėl to, kad vaikas gimė nenutraukus santuokos, tarp šalių nekyla ginčas dėl to, kad E. P. nėra atsakovės sūnaus M. tėvas, o vaiko gimimo įraše nurodyti duomenys apie vaiko tėvą neatitinka tikrovės.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, o atsakovė nepaneigė, kad jis nėra vaiko M. P. tėvas, todėl ieškovo reikalavimas dėl ieškovo E. P. tėvystės nuginčijimo tenkinamas (CK 3.149, 3.150 straipsniai, CPK 178 straipsnis), Pagėgių savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) įrašas apie M. P. tėvą naikintinas.

36CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016, 22 p.). Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007, 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).

Nagrinėjamu atveju ginčo šalys dėl tėvystės nuginčijimo yra ieškovas ir atsakovė. Atsakovė neprašo taikyti ieškinio senaties termino ieškovo tėvystei nuginčyti, priešingai, atsakovė su reikalavimu nuginčyti jo tėvystę sutinka, prašo ieškinį patenkinti. Įvertinus visumą šių aplinkybių, yra pagrindas išvadai, kad ieškinio senaties termino taikymas šioje byloje pažeistų ne tik atsakovės interesus, bet ir vaiko teisę žinoti savo tikruosius tėvus, todėl ieškinio senatis netaikytina.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Nagrinėjamu atveju atsakovė, nors ir nurodė vaiko tėvą, tačiau reikalavimo nustatyti tėvystę nereiškė, todėl atkreiptinas atsakovės R. P. dėmesys į tai, kad ji turi dėti visas pastangas, jog būtų nustatyta tikroji jos sūnaus M. P. tėvystė.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos valstybei turėtų būti priteisiamos iš atsakovės. Šioje byloje valstybės išlaidas sudaro žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas, kuris šioje byloje yra 146,80 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovui, - 193,75 Eur (CPK 99 straipsnio 2 dalis), iš viso 340,55 Eur. Teismo vertinimu, nors atsakovė ir atsakinga dėl susidariusios situacijos, kai sūnaus M. P. metu susilaukė ne nuo sutuoktinio, tačiau jos turtinė ir finansinė padėtis nėra gera, ji nedirba, negauna pajamų, nuo 2017-01-01 slaugo neįgalų sūnų. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, bei papildomai atsižvelgdamas į tai, jog atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas, ji sąžiningai atliko procesines pareigas, be to, įvertinus paties ginčo pobūdį ir mąstą (ginčas nesudėtingas, teisminė praktika nagrinėjamu klausimu yra aiški ir išplėtota), todėl, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, valstybės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, išlaidos susidariusios už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovui), nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149, 3.150 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270, 399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti Pagėgių savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą „E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Pagėgių savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.