- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-07
- Bylos Nr.
- A8.-1067-1100/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00708-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Darius Lukaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. M.
- Institucija
- Vilniaus teritorinė muitinė
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M. (R. M.) (ir nuotoliniu būdu)
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis AB „P.“, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 210 straipsnio 3 dalį, 211 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
AB „P.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) deklarantas – pirkimų vadybininkas – R. M. 2021 m. vasario 15 d. pateikė į Muitinės duomenų apdorojimo sistemą (MDAS) importo deklaracijos MRN Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis išleidimui į laisvą apyvartą procedūrai įforminti neįsitikinęs, ar tranzito deklaracijos MRN (duomenys neskelbtini) atvykimas užregistruotas NTKS priemonėmis paskirties įstaigoje LTVR5000 „PANERIAI“ tranzito formalumų užbaigimui. Atliekant muitinį tikrinimą, nustatyta, kad transporto priemonė, nurodyta T1 deklaracijoje (duomenys neskelbtini), nebuvo atvykusi paskirties įstaigoje LTVR5000, krovinys nebuvo pateiktas muitiniam tikrinimui, taip pat ir T1 (duomenys neskelbtini) deklaracija nebuvo fiziškai pateikta postui registravimui. Pirkimų vadybininkas R. M. davė nurodymus vairuotojui vykti į AB „P.“ sandėlius prekių iškrovimui, dėl to be muitinės leidimo buvo nuimta muitinės plomba Nr. (duomenys neskelbtini) ir be muitinės leidimo muitinės prižiūrimos prekės iškrautos. Kadangi tranzito deklaracija MRN (duomenys neskelbtini) ir gabenamos prekės paskirties įstaigai nebuvo fiziškai pateiktos, pasibaigė prekių pateikimo tranzito terminas 2021 m. vasario 15 d., tranzito procedūra liko neužbaigta.
Žemesnės instancijos teismas
R. M. šiais savo veiksmais pažeidė 2017 m. lapkričio 29 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1B-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo“ 1.1.2 punkte nustatytą tvarką bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 952/2013), 15 straipsnio 2 dalies, 140 straipsnio 1 dalies, 172 straipsnio 1 dalies, 192 straipsnio 2 dalies, 233 straipsnio 3 dalies nuostatas, bei padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Byloje esančios su muitinės verte susijusių duomenų deklaracijos D.V.1 (b. l. 19–23).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinkti įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. M. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.
Nagrinėjamu atveju byloje neabejotinai nustatyta, kad R. M. bylai reikšmingu laiku buvo AB „P.“ darbuotojas, pateikęs importo deklaracijos MRN (duomenys neskelbtini) duomenis Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) išleidimui į laisvą apyvartą procedūrai įforminti. To neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bylą nagrinėjant teisme, tačiau nurodė, kad jis manė, jog transporto priemonė su kroviniu buvo nuvažiavusi į krovinių postą „Paneriai“. Kita vertus, realiai tokia transporto priemonė nebuvo atvažiavusi į krovinių postą „Paneriai“, ji neužregistruota ir prekės nepateiktos muitiniam tikrinimui. Šiame kontekste pasakytina, kad akivaizdu, jog R. M. turėjo problemų su pačiu krovininio automobilio vairuotoju, nes, pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, vairuotojas iš pradžių jam nurodė, kad neranda muitinės aikštelės, o sustojo kažkur panašiu adresu. Vėliau tas pats vairuotojas teigė R. M., kad krovinys buvo pristatytas į muitinės aikštelę. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmuo galutinai neįsitikino, kad krovininio automobilio vairuotojo pateikta informacija dėl krovinio atvykimo į muitinės aikštelę yra teisinga. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. elektroniniu paštu 2021 m. vasario 15 d. 8.10 val. muitinę informavo, kad atvyko krovininis automobilis į muitinės aikštelę, todėl siunčiama T1 deklaracija (b. l. 16), nors, pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, krovininio automobilio vairuotojas 8.14 val. informavo jį, kad neranda muitinės aikštelės (b. l. 5). R. M. tos pačios dienos 10.36 val. išsiuntė muitinei elektroninį laišką, kad krovininis automobilis atvyko į muitinės aikštelę, deklaracijos dokumentai pateikti per MDAS (b. l. 26). Kita vertus, kaip minėta, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių krovininio automobilio atvykimą į krovinių postą „Paneriai“, nėra. Byloje nėra duomenų, kad R. M. gavo neabejotiną patvirtinimą iš muitinės pareigūnų apie krovininio automobilio atvykimą minėtoje vietoje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo siuntė į muitinę elektroninius laiškus, tačiau jis nesiėmė kitų priemonių sužinoti realią situaciją, pavyzdžiui, paskambinti į muitinę, kad būtų operatyviau išsiaiškintas sprendžiamas klausimas (pažymėtina, kad internete yra krovinių posto „Paneriai“ kontaktinė informacija (telefono numeris), kuria remiantis galima gauti informacijos rūpimais klausimais). Priešingai, R. M. darė atitinkamas išvadas dėl krovininio automobilio atvykimo į muitinės aikštelę ne remdamasis oficialiai gauta informacija, o pats subjektyviai vertindamas situaciją (vėliau susisiekus su vairuotoju, šis pasakė, kad nuvažiavo į muitinės aikštelę ir laukia). Vien elektroninio laiško išsiuntimas muitinei dėl krovininio automobilio atvykimo į muitinės aikštelę ar informacijos gavimas iš krovininio automobilio vairuotojo, juo labiau užsieniečio, savaime nepatvirtina, kad realiai toks įvykis ir neįvyko. Sprendžiant dėl R. M. kaltės, esminės reikšmės neturi, kad muitinės pareigūnai neinformavo jo, jog krovininis automobilis neatvyko į krovinių postą „Paneriai“. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kaip AB „P.“ atstovas, pirmiausia pats turi būti suinteresuotas, kad krovinys būtų įformintas teisės aktų nustatyta tvarka. R. M., nežinodamas tikros situacijos dėl krovinio, turėjo pats imtis didesnės iniciatyvos spręsdamas iškilusį klausimą. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad bylai reikšmingą dieną R. M. pateikta deklaracija muitinės buvo priimta. Pažymėtina, kad byloje taip pat nustatyta, jog deklaracijos (duomenys neskelbtini) 40-me langelyje pirminis dokumentas nurodytas neteisingai (duomenys neskelbtini). Ši deklaracija sistemos automatiškai buvo paskirta į žalią kanalą, todėl muitinės pareigūnai netikrino, ar prekės pateiktos muitiniam tikrinimui. Taigi būtent dėl R. M. neteisingai užpildytos informacijos deklaracija buvo priimta automatiškai ir tuo metu nekilo jokių kliūčių dėl krovinio, kurį deklaruoti siekė R. M. Kita vertus, tai nepaneigia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nerūpestingai užpildydamas minėtą deklaraciją (kaip pats minėjo, senesnės deklaracijos pagrindu), pateikė klaidingą informaciją muitinei. R. M. bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad jis deklarantu dirba apie 1 metus, t. y. ne tokį mažą laiką, todėl nėra abejonių, kad jis suvokia, jog būtina pildyti deklaracijose tik teisingą informaciją. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginys, kad jis dėl didelio darbo krūvio suklydo deklaracijoje, savaime nešalina jo administracinės atsakomybės, juolab, įvertinus visą byloje nustatytą situaciją, R. M. veikė pakankamai aplaidžiai per visą procesą.
Taigi dėl anksčiau paminėtų pernelyg skubotų R. M. veikų, nesiėmus pakankamai veiksmų, deklaracija (duomenys neskelbtini) nebuvo fiziškai pateikta postui registravimui, o vėliau be muitinės leidimo buvo nuimta muitinės plomba Nr. (duomenys neskelbtini) ir be muitinės leidimo muitinės prižiūrimos prekės iškrautos. Kartu pasibaigė prekių pateikimo tranzito terminas 2021 m. vasario 15 d., tranzito procedūra liko neužbaigta.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, R. M. šiais savo veiksmais pažeidė 2017 m. lapkričio 29 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1B-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo“ 1.1.2 punkte nustatytą tvarką bei Reglamento (ES) Nr. 952/2013 15 straipsnio 2 dalies, 140 straipsnio 1 dalies, 172 straipsnio 1 dalies, 192 straipsnio 2 dalies, 233 straipsnio 3 dalies nuostatas, bei padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje.
Teismas pažymi, kad R. M. administraciniai nusižengimai gali būti padaromi ir neatsargiai, todėl jo veiksmų kvalifikacijai neturi reikšmės, kad jis neturėjo tyčios padaryti šių administracinių nusižengimų. Taip pat nesutiktina su R. M. atstovo baigiamojoje kalboje išsakytu teiginiu, kad ANK 216 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia. Analizuojant šio straipsnio dispozicijoje išvardytus atitinkamus veiksmus (administracinio nusižengimo dalyko nuplėšimas, sugadinimas ar praradimas), akivaizdu, kad jie gali būti padaromi ir neatsargiai. Pavyzdžiui, neįsitikinus, kad krovinio deklaravimo procedūra buvo padaryta laikantis procedūrų, plomba nuplėšiama.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
ANK 210 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų, ANK 211 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, o ANK 216 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.
Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
R. M. padarė tris administracinius nusižengimus, susijusius su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė ne vieną, o kelis administracinius nusižengimus, tačiau jie visi susiję su vienu ir tuo pačiu įvykiu (dėl to paties krovinio). Be to, pagal bylos duomenis, negalima daryti išvados, kad R. M. kryptingai siekė padaryti administracinius nusižengimus, turėdamas išankstinių neteisėtų tikslų. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. M. minėtus veiksmus padarė elgdamasis neatsargiai. Byloje nenustatyta, kad, tiriant ir nagrinėjant bylą, jis siekė apsunkinti visų bylai reikšmingų aplinkybių nustatymą. R. M. neneigė suklydęs, tačiau savaip interpretavo nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Nors nenustatyta R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas nenustatė ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus. R. M. dirba. Nors jis ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra itin šiurkštūs (daugiausia greičio viršijimas), R. M. sumokėjo paskirtas baudas (9–12). Teismas nenustatė, kaip ankstesni administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens baustumai būtų susiję su šioje byloje įrodytais administraciniais nusižengimais. Taigi pripažintina, kad R. M. padaryti administraciniai nusižengimai, susiję su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, yra labiau atsitiktinio pobūdžio.
Kaip minėta, ANK 210 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda yra 1000 Eur, o ANK 211 straipsnio 1 dalies sankcijoje – 900 Eur.
Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias R. M. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir jo asmenybę, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net minėtų straipsnių sankcijose įtvirtintų minimalių baudų paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingos padarytiems administraciniams nusižengimams ir R. M. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnes baudas, nei ANK 210 straipsnio 3 dalies ir ANK 211 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytos minimalios baudos, t. y. atitinkamai 400 Eur ir 300 Eur.
Už ANK 216 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą R. M. skiriama minimali – 200 Eur – bauda. Įvertinus visas anksčiau aptartas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, dar labiau ją mažinti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra teisinio pagrindo.
Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38 straipsniu, 210 straipsnio 3 dalimi, 211 straipsnio 1 dalimi, 216 straipsnio 1 dalimi ir 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. M. (R. M.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jam 400 Eur dydžio baudą.
R. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jam 300 Eur dydžio baudą.
R. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 216 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 200 Eur dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, R. M. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturis šimtus eurų) dydžio baudą.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21129032047.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.