Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties S. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n u s tatė:

I.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kauno nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės poskyrio (toliau – ir Institucija) 2010 m. birželio 15 d. nutarimu S. Z. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 206² straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 2000 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda skirta už tai, kad S. Z. nuo 2010 m. sausio 2 d. iki 2010 m. birželio 15 d. savo bute antrą kartą per metus suteikė gyvenamąjį plotą neteisėtai Lietuvoje buvusiam Turkijos piliečiui F. P..

II.

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs S. Z. skundą, 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi jį iš dalies tenkino, t. y. Institucijos nutarimu skirtą baudą sumažino iki 500 Lt. Teismas nurodė, jog ATPK 206² straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmeniui, suteikiančiam gyvenamąjį plotą užsieniečiams, neturintiems savo valstybės paso ar jį atitinkančio dokumento, kelionės dokumento, taip pat, jei būtina Lietuvos Respublikos vizos, leidimo laikinai apsigyventi ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal ATPK 206² straipsnio 2 dalį atsakomybę užtraukia tokie patys veiksmai, padaryti asmens bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus. Teismas nurodė, jog, taikant ATPK 206² straipsnio 2 dalies nuostatas, būtina nustatyti, kad asmuo, suteikdamas kitam asmeniui gyvenamąjį plotą, žinojo (ar, atsižvelgiant į konkrečias nustatytas faktines aplinkybes, turėjo ir galėjo žinoti), jog pastarasis asmuo yra užsienietis, neturintis savo valstybės paso arba reikiamo dokumento, suteikiančio jam teisę gyventi (būti) Lietuvos Respublikos teritorijoje. S. Z. atsakomybėn patraukta už tai, jog antrą kartą per metus savo bute leido gyventi užsieniečiui Turkijos piliečiui, kuris pagal Šengeno valstybės vizą Lietuvoje galėjo būti 90 dienų nuo atvykimo į Lietuvą dienos, t. y. nuo 2009 m. spalio 4 d. iki 2010 m. sausio 2 d. Ji pripažino žinojusi apie užsieniečio galimybę būti Lietuvos Respublikoje 90 dienų, tačiau bijojo atsakomybės dėl paskirtų šiam kardomųjų priemonių, tarp jų rašytinio pasižadėjimo neišvykti, baudžiamojoje byloje nesilaikymo. Teismas pabrėžė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas S. Z. surašytas 2010 m. birželio 15 d., t. y. praėjus 14 d. po to, kai išnyko F. P. taikytos kardomosios priemonės, todėl daro išvadą, kad, netgi atsižvelgiant į pareiškėjai palankiausias aplinkybes, S. Z., suteikdama gyvenamąjį plotą užsienio valstybės piliečiui pasibaigus jo galėjimo būti Lietuvoje terminui, padarė pažeidimą, esant jos kaltei, t. y. suprato priešingą teisei savo veiką arba turėjo ir galėjo ją suprasti, žinojo šio poelgio pasekmes.

Dėl Institucijos paskirtos baudos teismas pažymėjo, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad S. Z. padarytas pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė, kiti asmenys bei jų turtas nenukentėjo, pareiškėja kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. išmokų negavo, Turkijos pilietis, kuriam pareiškėja suteikė gyvenamąjį plotą, ją išlaiko, todėl atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir švelninat nuobaudą.

III.

Nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi, S. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jos veiksmuose nėra kaltės. Pažymi, jog F. P. 2009 m. spalio 4 d. atvykęs į Lietuvą jai parodė galiojančią Lietuvos Respublikos Šengeno vizą, kuri galiojo iki 2010 m. birželio 9 d., 2009 m. spalio 29 d. jam taikytos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas, jos panaikintos tik 2010 m. gegužės 31 d. Tvirtina, jog F. P. neturėjo galimybės gauti laikino leidimo gyventi Lietuvoje dėl Lietuvos Respublikos institucijų nesuderinamumo. Pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo byla F. P. atžvilgiu už išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimą nutraukta nustačius, kad F. P. negalėjo išvykti iš Lietuvos dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, todėl mano, kad ir jos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti atsakomybę.

Atsiliepdamas į apeliacinį skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kauno nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės poskyris nurodo, jog atsiradus naujoms aplinkybėms, t. y. esant nutrauktai bylai F. P. atžvilgiu, galima laikyti, kad S. Z. administracinio teisės pažeidimo nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. Z. kaltė, padarius ATPK 206² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja. Papildomai pabrėžtina, jog tas faktas, kad administracinio teisės pažeidimo byla Nr.II-641-414/2010 F. P. atžvilgiu pagal ATPK 206 straipsnį (dėl neteisėto buvimo Lietuvoje nuo 2010 m. sausio 2 d. iki 2010 m. birželio 1 d.) nutraukta, šiuo atveju nešalina S. Z. atsakomybės pagal ATPK 206² straipsnio 2 dalį. Iš bylos Nr.II-641-414/2010 medžiagos matyti, kad byla nutraukta konstatavus, jog F. P. veiksmuose nėra kaltės, nes pastarajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir paso paėmimas – panaikintos tik 2010 m. gegužės 31 d., tačiau šioje byloje S. Z. administracinis kaltinimas suformuluotas už tai, jog ši suteikė gyvenamąjį plotą užsieniečiui neteisėtai buvusiam Lietuvoje iki 2010 m. birželio 15 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog galimai atsakomybei dėl kardomųjų priemonių baudžiamojoje byloje nesilaikymo išnykus, S. Z. visgi padarė ATPK 206² straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamos nutarties naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Kauno apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.