Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-150-309/2015

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-04-09
Bylos Nr.: 1A-150-309/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-70-3-00026-2014-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis: G. K.
Advokatai: Artūras Andriukaitis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-150-309/2015Teisminio proceso Nr. 1-70-3-00026-2014-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; 1.2.29.5; 2.1.7.4; 2.4.2.1; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.3; 2.4.7.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Vileikiui,nuteistajam G. K. jo gynėjui advokatui Artūrui Andriukaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. K., pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 303 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 303 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu G. K. paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės atlikimo laiką G. K. įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2011 m. spalio 30 d. pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendį, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas G. K. atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu V. T. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato padarius BK 222 straipsnio dalyje nusikalstamą veiką, byla dėl kaltinimų pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, tačiau jos atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, o G. K. buvo nuteistas už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. G. K. 2008 m. vasario 15 d. iki UAB „K.“ bankroto, būdamas UAB „K.“ į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2008 m. vasario 11 d., (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 redakcija) 21 straipsnį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2003-12-18 Nr. IX-1915 redakcija) 28 straipsnio 2 dalį, būdamas atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, ir V. T. nuo 2008 m. vasario 15 d. iki 2009 m. gruodžio 10 d., būdama UAB „K.“, į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2008 m. vasario 11 d., (duomenys neskelbtini), vyriausiąja buhaltere ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 redakcija) 11 straipsnį, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 redakcija) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, tokiu būdu tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

2009 m. spalio 23 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kasos nurašė atlyginimo išmokėjimą darbuotojui J. J. pagal 2009 m. rugsėjo mėn., atlyginimų žiniaraštį - 556,41 litų sumai, tačiau J. J. atlyginimas nebuvo sumokėtas ir tokiu būdu UAB „K.“ buhalterinėje apskaitoje įrašė juridinės galios neturintį dokumentą – 2009 m. spalio 23 d., kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie J. J. išmokėtą atlyginimą ir dėl šios priežasties negalima iš dalies nustatyti UAB „K.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 veiklos metus.

G. K. buvo nuteistas už tai, kad būdamas UAB „K.“, į. k. (duomenys neskelbtini), nuo 2008-02-11 iki 2010-01-08 registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2009-12-28 „K.“ Vienintelio akcininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), pardavęs bendrovės akcijas T. B., neperdavė ir tyčia iki 2011-09-13 paslėpė ir slėpė UAB „K.“ antspaudą; 2008-2009 metų „Kasos knygą“; knygą su užrašu „Darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnalas“; 2008-01-15 žurnalą su užrašu „Darbo sutarčių registracijos žurnalas“; 2008 metų žurnalą su užrašu „Gaunamų PVM sąskaitų – faktūrų registracijos“; 2008 metų žurnalą su užrašu „Išrašomų PVM sąskaitų – faktūrų registras“; segtuvą Nr. 8 su įvairiais UAB „K.“ buhalteriniais dokumentais; segtuvą Nr. 9 su užrašu „Inventorizacija“; segtuvą Nr. 10 su užrašu „UAB „K.“ kasa“; segtuvą Nr. 11 su užrašu „Darbo sutartys“; segtuvą Nr. 12 su užrašu „UAB „K.“ pašto korespondencija“; segtuvą Nr. 13 su užrašu UAB „K.“; 2008 m. segtuvą Nr. 14 su užrašu UAB „K.“ darbuotojų asmens sąskaitos“; segtuvą Nr. 15 su užrašu UAB „K.“ sąskaitos“; segtuvą Nr. 16 su užrašu „UAB „K.“ bankas“; segtuvą Nr. 17 su užrašu „UAB „K.“ sutartys; 2009 metų segtuvą Nr. 18 su užrašu „UAB „K.“ įvairūs dokumentai“; segtuvą Nr. 19 su užrašu „UAB „K.“ suderinimo aktai“; segtuvą Nr. 20 su užrašu „UAB „K.“ deklaracijos; segtuvą Nr. 21 su užrašu „UAB „K.“ siunčiami dokumentai“; 2009 metų segtuvą Nr. 22 su užrašu „UAB „K.“ Pardavimai“; segtuvą Nr. 23 su užrašu „UAB „K.“ Gaunami dokumentai“; Darbo pažymėjimus: R. E. Nr. 7, G. K. 2008-02-15 Nr. 1, J. J. 2009-04-27 Nr. 5; T. M. 2009-04-30 Nr. 6; V. T. 2008-02-15 Nr. 3; R. P. 2008-02-15 Nr. 2, R. D. 2008-09-11 Nr. 4, kol kratos metu jie buvo rasti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tuo G. K. padarė didelę žalą teisinės apyvartos patikimumui ir funkcionalumui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 303 straipsnio 1 dalį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, kadangi nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, 303 straipsnio 1 dalyje.

Apeliantas mano, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendis yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialines ir procesinės teisės normas, todėl turėtų būti panaikintas, o jis išteisintas. Apelianto teigimu, teismas nuosprendyje tik išvardino surinktus duomenis, juos laikydamas įrodymais pagrindžiančiais jo kaltę padarius nusikaltimus, tačiau neatliko įrodymų vertinimo ir analizės. Taip pat neatskleidė, kuo pasireiškė jo kaltė, bei kokius pavojingus veiksmus jis atliko, ir kuo pasireiškė neigiami padariniai dėl jo veiksmų atlikimo. Apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės turi būti išdėstytos glaustai, tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikšmingus faktus bei aplinkybes. Jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai neišanalizuoti bei neįvertinti byloje surinkti duomenys, kuriais remiantis teismas padarė išvadą, jog jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 303 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendyje padaryta neteisinga išvada, kad jis būdamas UAB „K.“ direktoriumi, ir būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „K.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 veiklos metus. Teismas priėmė sprendimą neišsamiai ištyręs bylos aplinkybes, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį. Baudžiamojoje byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų patvirtinančių, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Pažymi, kad teismo posėdžio metu V. T. pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį, būtent buhalterė yra atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, o pagal minėto įstatymo 21 straipsnį įmonės direktorius yra atsakingas tik už apskaitos organizavimą. Jis su sudarydamas darbo sutartį su buhaltere, kuri tvarkytų UAB „K.“ buhalteriją, organizavo, jog UAB „K.“ buhalterija būtų tvarkoma ir visiškai ja pasitikėjo. Mano, kad iš bylos aplinkybių negalima daryti išvados, jog jis iš anksto žinojo ir kartu su V. T. pasisavino iš kasos paimtus pinigus. Atkreipia dėmesį į tai, kad jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymo. V. T. visiškai prisipažinusi dėl jai pareikštų kaltinimų, teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nepamena ir negali pasakyti, ar jis žinojo apie tai, kad V. T. pasisavino pinigus, kurie buvo skirti J. J. atlyginimui išmokėti. Pasak apelianto, jis kategoriškai neigė, kad žinojo apie tai, jog pagal 2009 m. spalio 23 d. kasos išlaidų orderį, J. J. negavo 556,41 Lt. Teismas visiškai nevertino bei nuosprendyje nepateikė jo (G. K.) duotų parodymų analizės. Apelianto teigimu, taip ir liko nepaneigta aplinkybė, jog jis nežinojo apie tai, kad pagal 2009 m. spalio 23 d. kasos išlaidų orderį J. J. 556,41 Lt negavo. Nuosprendyje nepateikiami argumentai, dėl teismo padarytos išvados, jog jis žinojo, kad pinigai nebuvo sumokėti J. J., taip apgaulingai vedant įmonės buhalterinę apskaitą. Apeliantas teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, kaip subjektyvaus BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymio.

Apelianto nuomone, kaip matyti, iš teismo nustatytų aplinkybių, nurodoma, kad jis nurašė atlyginimo išmokėjimą darbuotojui J. J. pagal 2009 m. rugsėjo mėn. atlyginimų žiniaraštį ir neva jis įrašė juridinės galios neturintį dokumentą, o būtent 2009 m. spalio 23 d. kasos išlaidų orderį. Tačiau iš byloje esančio 2009 m. spalio 23 d. kasos išlaidų orderio ir atlyginimų žiniaraščio (2 t., 115 b. l.), matyti, kad parašai apie pinigų išėmimą iš kasos yra būtent V. T., o ne jo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos teismas negalėjo padaryti išvados, kad jis žinojo apie tai, kad pinigai nebus išmokėti J. J.. Apeliantas nurodo, kad jis negali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą dėl to, kad trečiasis asmuo iš savanaudiškų paskatų veikė neteisėtai ir pasisavino svetimus pinigus. Baudžiamojoje teisėje negalioja objektyvaus pakaltinamumo principas, o tam, kad būtų įrodyta nusikalstama veika, būtina nustatyti objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą kaltinamojo veiksmuose.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas vadovavosi J. J. parodymais, tačiau iš jų turinio matyti tik tai, jog J. J. pagal 2009 m. spalio 23 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. spalio 23 d. atlyginimo žiniaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) už rugsėjo mėn. 556,41 Lt niekada negavo. Nukentėjusiojo J. J. duoti parodymai nepaneigia G. K. parodymų, kadangi V. T. prisipažino pasisavinus minėtus pinigus.

Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai rėmėsi specialistės Nemiros Svirskienės parodymais bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012 m. gegužės 21 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „K.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Apeliantui abejones kelia specialistės Nemiros Svirskienės paaiškinimas ir tvirtinimai teisme, kad „jei bendrovės - darbuotojui J. J. už darbą bendrovėje neišmokėti iš viso 556,41 Lt, tai UAB „K.“ įforminusi apskaitos dokumentu - kasos išlaidų orderiu, neįvykusią ūkinę operaciją apie darbuotojui sumokėtus 556,41 Lt <...> tai tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės „K.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 metus (2 t., 9-10 b. l.). Mano, kad tokia išvada yra nelogiška ir neteisinga. Šiuo konkrečiu atveju yra kasos išlaidų orderis, ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštis, nors ir nepasirašytas J. J., tačiau teismas neginčijamai nustatė aplinkybę dėl ko jis nepasirašytas, t. y. dėl to, kad pinigai liko pas V. T. (tą pripažino ir ji pati), o ne buvo perduoti J. J., kaip turėjo būti padaryta pagal atlyginimų žiniaraštį. Apelianto teigimu, abejotina, jog dėl šios specialistės N. Svirskienės nurodytos priežasties negalima nustatyti UAB „K.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 metus. Šiuo atveju visiškai aišku, kad toks turtas, kurį neteisėtai pasisavino V. T. turi būti gražintas į UAB „K.“, kadangi buhalteriškai J. J. minėtų pinigų negavo. Tokiu būdu, neturintis teisinės galios dokumentas, o būtent negaliojantis kasos išlaidų orderis, savaime nelemia to, jog negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio, kaip tai suvokiama pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties kontekstą. Apelianto vertinimu logiška, jog tuo atveju, jei kasos išlaidų orderis yra negaliojantis, tai yra nepasirašytas pinigus gavusio asmens, turi būti laikoma, kad pinigai buhalteriškai turi būti įmonės kasoje arba pas asmenį, kuris paėmė pinigus iš kasos pagal kasos išlaidų orderį. Tuo atveju, jeigu pasigendama pinigų, tai atsakomybė kyla būtent tam asmeniui, kuris neteisėtu būdu pasisavino jam nepriklausiusius pinigus, todėl jis ir turi pareigą minėtus pinigus grąžinti į UAB „K.“ kasą. Dėl šių aplinkybių mano, kad teismas padarė nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Pažymi ir tai, kad kilus abejonėms, dėl 2012 m. gegužės 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „K.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ patikimumo teisiamojo posėdžio metu jo gynėjas pateikė prašymą paskirti ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, ar UAB „K.“ įforminant apskaitos dokumentu - kasos išlaidų orderiu, neįvykusią ūkinę operaciją apie darbuotojui sumokėtus 556,41 Lt negalima iš dalies nustatyti bendrovės „K.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 metus, tačiau teismas šį prašymą atmetė.

Apeliantas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 303 straipsnio 1 dalį, kaip antspaudo, dokumento paslėpimas, nes jis būdamas UAB „K.“ direktoriumi, 2009 m. gruodžio 28 d. pardavęs bendrovės akcijas T. B., neperdavė ir tyčia iki 2011 m. gruodžio 13 d. paslėpė ir slėpė UAB „K.“ antspaudą, dokumentus, tuo padarydamas didelę žalą teisinės apyvartos patikimumui ir funkcionalumui. Apeliantas mano, kad nuosprendyje daroma išvada yra formali ir deklaratyvi. Atsakomybė pagal BK 303 straipsnio 1 dalį kyla, kai asmuo sunaikino, sugadino ar paslėpė fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos.

Teismas priimdamas nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 303 straipsnio 1 dalyje, rėmėsi liudytojo T. B. parodymais, kuris teigė, kad UAB „K.“ buhalteriniai dokumentai, antspaudas nebuvo jam perduoti parduodant įmonę. Tačiau liudytojas T. B. negalėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių nesikreipė į G. K. dėl pas jį likusių UAB „K.“ buhalterinių dokumentų. Teismas taip pat rėmėsi civilinio ieškovo bankrutavusios UAB „K.“ bankroto administratoriaus UAB „A.“ atstovo A. P. parodymais, iš kurių matyti, kad jis buvo paskirtas UAB „K.“ bankroto administratoriumi, kad jam turėjo būti perduoti įmonės buhalteriniai dokumentai, tačiau jokių dokumentų negavo; direktoriaus T. B. niekur nerado, prieš tai buvęs direktorius G. K. su juo nekontaktavo, todėl kreipėsi į Joniškio rajono policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tada dalis dokumentų buvo jam perduota.

Apelianto teigimu, teismas nuosprendyje nenurodė kuo pasireiškė jo tyčia padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 303 straipsnio 1 dalyje. Mano, kad jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, kurią būtina nustatyti siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 303 straipsnio 1 dalį. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme paaiškino, kad nesiekė paslėpti UAB „K.“ dokumentų. Jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 303 straipsnio 1 dalyje, pripažinta formaliai, šabloniškai, todėl tai yra pagrindas naikinti teismo nuosprendį (kasacinės bylos Nr. 2K-161/2008, 2K-436/2010, 2K-474/2011).

Pasak apelianto, tik atlikus kratą adresu (duomenys neskelbtini) jam tapo žinoma, jog iš tiesų dalies dokumentų jis liko neperdavęs. Pažymi, kad visa įmonės „K.“ veikla ir buvo vykdoma adresu (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jei jis būtų norėjęs paslėpti dokumentus, jis tikrai nebūtų laikęs šių dokumentų adresu, kuriuo jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir kuriuo buvo vykdoma bendrovės veikla. Be to, jis norėdamas galėjo visus UAB „K.“ dokumentus ir atspaudą sunaikinti, tačiau to nepadarė. Be to, teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad buhalterei V. T. taip pat buvo žinoma, kad UAB „K.“ dokumentai buvo saugomi (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, jog jis tyčia neslėpė UAB „K.“ dokumentų. Pažymi ir tai, kad į jį dėl UAB „K.“ buhalterinių dokumentų oficialiai nesikreipė nei naujasis UAB „K.“ savininkas ir direktorius T. B., nei vėliau UAB „K.“ bankroto administratorius A. P., nei ikiteisminio tyrimo institucijos, kurios pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal A. P. pareiškimą. BPK 97 straipsnyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Toks reikalavimas jam nebuvo įteiktas, todėl teismas negalėjo daryti neabejotinos išvados, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė BK 303 straipsnio 1 dalyje numatytą pavojingą veiką.

Be to, baudžiamojoje byloje liko objektyviai nenustatyta, jog dėl dingusių UAB „K.“ dokumentų, kurie 2011 m. rugsėjo 13 d. atliktos kratos metu buvo rasti, buvo padaryta didelė žala, nors tai turi būti įrodyta pagal BK 303 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį. Visiškai nėra aišku, kaip konkrečiai apskaičiuota ir įvertinta neva kilusi žala teisinės apyvartos patikimumui ir funkcionalumui. Be to, pažymi ir tai, kad dingę dokumentai buvo rasti. BK 303 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ir dokumentų slėpimas, ir sunaikinimas įvardijamos kaip alternatyvios veikos. Nors jis nuteistas už UAB „K.“ dokumentų ir antspaudo slėpimą, tačiau nenustatyta, kokia žala kilo per tą laikotarpį, nuo laiko, kada jų buvo pasigesta iki laikotarpio, kada jie buvo rasti. Tokiu būdu nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir neva kilusios žalos teisinės apyvartos patikimumui ir funkcionalumui. Byloje jokių objektyvių duomenų dėl kilusios žalos ir priežastinio ryšio nustatymo pagal BK 303 straipsnio 1 dalį nėra.

Apeliantas pažymi, kad būtent valstybės kaltintojo pareiga yra įrodyti, kad visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra kaltinamojo veiksmuose. Jis nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 303 straipsnio 1 dalyje, padarymo nesant baudžiamojoje byloje objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei nepaneigdamas jo pateiktos versijos. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis jo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Šiuo atveju teismas nuosprendyje apsiribojo tik formaliu įrodymų išdėstymu, jų nevertino ir netyrė, neišdėstė motyvų dėl įrodymų prieštaravimų, neanalizavo ir neišdėstė motyvų dėl specialisto išvados, liudytojų, kaltinamųjų parodymai pakankamai neišanalizuoti, nelyginti su kitais bylos duomenimis. Be to teismas nepakankamai pasisakė ir dėl priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių bei jo kaltės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Dėl G. K. kaltės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal BK 222 straipsnį už šį nusikaltimą atsako asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį tai: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Pagal aptariamo įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Tuo tarpu pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. jis atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-496/2009, 2K-170/2012).

Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad G. K. būdamas UAB „K.“ direktoriumi 2008 m. vasario 18 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su buhaltere V. T., kuri įmonėje dirbo iki 2009 m. gruodžio 10 d. ir buvo atsakinga už UAB „K.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taip G. K. būdamas UAB „K.“ direktoriumi įgyvendino jam Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo keliamą pareigą tinkamai organizuoti uždarosios akcinės bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės V. T. būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą ir tai, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, kad į apskaitą būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 2009 m. spalio 23 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kasos nurašė atlyginimo išmokėjimą darbuotojui J. J. pagal 2009 m. rugsėjo mėn., atlyginimų žiniaraštį - 556,41 litų sumai, tačiau J. J. atlyginimo nesumokėjo, tokiu būdu UAB „K.“ buhalterinėje apskaitoje įrašė juridinės galios neturintį dokumentą – 2009 m. spalio 23 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie J. J. išmokėtą atlyginimą ir dėl šios priežasties negalima iš dalies nustatyti UAB „K.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 veiklos metus. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės V. T. duotų parodymų matyti, kad ji pripažino, jog pinigų darbuotojui J. J. neišmokėjo ir pinigai liko pas ją.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma konstatuoja, kad tarp G. K. veiksmų ir kilusių padarinių, t. y. negalėjimo iš dalies nustatyti UAB „K.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 veiklos metus nėra priežastinio ryšio, kad šie padariniai kilo dėl tyčinių atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės V. T. veiksmų, ir byloje nėra duomenų apie tai, kad apie tokius neteisėtus V. T. veiksmus galėjo žinoti G. K., todėl nuteistojo G. K. veiksmuose nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, o pirmosios instancijos teismo išvados dėl G. K. pripažinimo kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, dėl šių priežasčių G. K. dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintinas jam nepadarius veikos turinčio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad G. K. išteisintinas, kaip nepadaręs veikos turinčios BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių, iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pagal kurį atleista nuo baudžiamosios atsakomybės V. T., šalintinos aplinkybės susijusios su G. K. inkriminuotais veiksmais ir išdėstomas taip:

V. T. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. nuo 2008 m. vasario 15 d. iki 2009 m. gruodžio 10 d., būdama UAB „K.“, į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2008 m. vasario 11 d., (duomenys neskelbtini), vyriausiąja buhaltere ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 redakcija) 11 straipsnį, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 redakcija) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, tokiu būdu tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

Dėl G. K. kaltės pagal BK 303 straipsnio 1 dalį

BK 303 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už fizinio ar juridinio asmens antspaudo, spaudo, dokumento, ar griežtos atskaitomybės blanko sunaikinimą ar paslėpimą, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Šio nusikaltimo objektas – teisinės apyvartos patikimumas ir funkcionalumas, papildomas objektas – fizinio ar juridinio asmens turtiniai ir neturtiniai interesai. Šis nusikaltimas yra tyčinis ir gali būti padarytas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Ar buvo padaryta didelė žala, nustato teismas atsižvelgdamas į turtinės ir/ar neturtinės žalos pobūdį ir turinį, pažeistų vertybių svarbą, į žalos pašalinimo ar atkūrimo galimybes, žalai sumažinti ar pašalinti taikytų prevencinių priemonių mąstą, išlaidas ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pasisakęs, kad nusikaltimo sudėties požymis – didelė žala, negali būti preziumuojamas ir turi būti įrodytas baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad byloje neabejotinai nustatyta, jog nuteistasis G. K. neperdavė liudytojui T. B. visų UAB „K.“ dokumentų ir atspaudų pagal UAB „K.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kurie kratos metu buvo rasti ir paimti G. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (1 t, 163-164 b. l.), t. y. paslėpė UAB „K.“ atspaudą ir dokumentus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad dėl G. K. veiksmų paslepiant UAB „K.“ atspaudą ir dokumentus buvo padaryta didelės žala.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu civilinio ieškovo bankrutavusios UAB „K.“ bankroto administratoriaus UAB „A.“ atstovas A. P. parodė, kad jis yra bankroto administratoriaus UAB „A.“ direktorius, buvo paskirtas UAB „K.“ bankroto administratoriumi Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi. Tuo metu UAB „K.“ direktoriumi buvo T. B.. Visos bankroto procedūros įvykdytos, liko nepadengta 107 000 Lt suma. Jam turėjo būti perduoti įmonės buhalteriniai dokumentai, tačiau jokių dokumentų negavo. Direktoriaus T. B. niekur nerado, prieš tai buvęs direktorius G. K. su juo nekontaktavo, todėl kreipėsi į (duomenys neskelbtini) policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tada dalis dokumentų buvo jam perduota. G. K. teigė, kad buhalteriniai dokumentai yra pas direktorių T. B.. Su T. B. nepavyko susisiekti jokiais būdais, jį surado policija. G. K. savo veiksmais tyčia padarė žalą UAB „K.“, pasiimdamas pinigus, todėl reiškia civilinį ieškinį 96 800 Lt sumai ir prašo ją priteisti iš kaltinamojo G. K..

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad paslėpti UAB „K.“ antspaudas ir dokumentai buvo rasti, kad nors ir buvo apsunkinta UAB „K.“ bankroto procedūra, tačiau ji buvo įvykdyta ir UAB „K.“ yra likviduojama, kad nenustatyta kitų aplinkybių rodančių, jog dėl G. K. veiksmų buvo padaryta kokia nors žala fiziniams ar juridiniams asmenims, kad specialistai iš jiems pateiktų dokumentų galėjo nustatyti tyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. UAB „K.“ turtą, įsipareigojimų dydį, struktūrą ir kt., konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad dėl G. K. veiksmų paslėpus UAB „K.“ antspaudą; 2008-2009 metų „Kasos knygą“; knygą su užrašu „Darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnalas“; 2008-01-15 žurnalą su užrašu „Darbo sutarčių registracijos žurnalas“; 2008 metų žurnalą su užrašu „Gaunamų PVM sąskaitų – faktūrų registracijos“; 2008 metų žurnalą su užrašu „Išrašomų PVM sąskaitų – faktūrų registras“; segtuvą Nr. 8 su įvairiais UAB „K.“ buhalteriniais dokumentais; segtuvą Nr. 9 su užrašu „Inventorizacija“; segtuvą Nr. 10 su užrašu „UAB „K.“ kasa“; segtuvą Nr. 11 su užrašu „Darbo sutartys“; segtuvą Nr. 12 su užrašu „UAB „K.“ pašto korespondencija“; segtuvą Nr. 13 su užrašu UAB „K.“; 2008 m. segtuvą Nr. 14 su užrašu UAB „K.“ darbuotojų asmens sąskaitos“; segtuvą Nr. 15 su užrašu UAB „K.“ sąskaitos“; segtuvą Nr. 16 su užrašu „UAB „K.“ bankas“; segtuvą Nr. 17 su užrašu „UAB „K.“ sutartys; 2009 metų segtuvą Nr. 18 su užrašu „UAB „K.“ įvairūs dokumentai“; segtuvą Nr. 19 su užrašu „UAB „K.“ suderinimo aktai“; segtuvą Nr. 20 su užrašu „UAB „K.“ deklaracijos; segtuvą Nr. 21 su užrašu „UAB „K.“ siunčiami dokumentai“; 2009 metų segtuvą Nr. 22 su užrašu „UAB „K.“ Pardavimai“; segtuvą Nr. 23 su užrašu „UAB „K.“ Gaunami dokumentai“; Darbo pažymėjimus: R. E. Nr. 7, G. K. 2008-02-15 Nr. 1, J. J. 2009-04-27 Nr. 5; T. M. 2009-04-30 Nr. 6; V. T. 2008-02-15 Nr. 3; R. P. 2008-02-15 Nr. 2, R. D. 2008-09-11 Nr. 4, buvo padaryta didelė žala teisinės apyvartos patikimumui ir funkcionalumui. Nesant nustatytų BK 303 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarinių, daroma išvada, kad G. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 303 straipsnio 1 dalyje, sudėties, o pirmosios instancijos teismo išvados dėl G. K. pripažinimo kaltu pagal BK 303 straipsnio 1 dalį neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, dėl šių priežasčių nuteistasis G. K. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas; 329 straipsnio 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus laikydamasis BPK 20 straipsnio nuostatų, tačiau padarė byloje nustatytoms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas dėl G. K. kaltės padarius jam inkriminuotas veikas, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai G. K. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 303 straipsnio 1 dalį, dėl šių priežasčių Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalis dėl G. K. pripažinimo kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 303 straipsnio 1 dalį naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl G. K. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 303 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

G. K. išteisinti dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 303 straipsnio 1 dalį, nes jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Raimundas JurgaitisVidmantas Mylė