- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-23
- Bylos Nr.
- I-3302-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02757-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
- Pareiškėjas
- A. M.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Jonui Butkui, atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovėms Dainai Jakimauskienei ir Marytei Mikelevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. 2015-05-18 pateikė teismui 2015-05-18 skundą, kurį 2016-03-30 patikslino ir prašė pakeisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Valdyba) Vilniaus skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2014-08-25 sprendimus Nr. 11-56-263 ir Nr. 11-56-264 ir nurodyti, kad dėl našlių valstybinės pensijos ir našlių pensijos permokų yra kalti K. M. dėl tikrovės neatitinkančių pareiškimų pateikimo ir Skyrius dėl K. M. pareiškimų netikrinimo ir tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo į pensijų bylas, panaikinti Valdybos 2015-04-17 sprendimą Nr. (6.5)I-2577. Alternatyviai pareiškėjas teismo prašė panaikinti Skyriaus 2014-08-25 sprendimus Nr. 11-56-263 ir Nr. 11-56-264 (b. l. 1–2, 101–102).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad K. M. laikotarpiu nuo 1989-02-02 iki 1996-10-14 buvo sudariusi santuoką su V. B.. 1993 m. K. M. buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas, kuriame pagal buvusią dokumento pildymo tvarką buvo spaudas, liudijantis jos santuoką su V. B.. K. M. Skyriui 1996-01-08 pateikė prašymą skirti nukentėjusiųjų asmenų našlių pensiją ir kartu su šiuo prašymu pateikė santuokos su K. M. liudijimą. 1997-10-07 K. M. Skyriui pateikė prašymą skirti našlių pensiją ir santuokos su K. M. liudijimą. Nurodė, kad Skyriaus darbuotoja K. B. 1997-10-07 prašymą patvirtino rezoliucija. Nurodė, kad Skyrius dėl 1997-10-07 prašymo patikrinimo neatliko. Pareiškėjas skunde teigia, kad Skyrius privalėjo pareikalauti iš pretendento į pensiją dokumentus, pagrindžiančius teikiamo prašymo pagrįstumą ir teisingumą. Nurodė, kad 1996-01-08 ir 1997-10-07 prašymų pateikimo metu K. M. turėjo 1993 m. išduotą pasą, kuriame buvo nurodyta, jog ji yra susituokusi su V. B.. Mano, kad, sprendžiant piniginio pobūdžio klausimus, Valdyba privalėjo reikalauti iš K. M. pateikti duomenis, kad po sutuoktinio, kuris nurodomas prašyme dėl pensijos skyrimo, mirties, kita santuoka sudaryta nebuvo.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2015-01-30 ir 2015-02-05 raštais Skyrius pareiškėjui pareiškė pretenziją ir pateikė Skyriaus 2014-08-25 sprendimus Nr. 11-56-263 ir 11-56-264 (toliau kartu – ir Sprendimai). Sprendimuose nurodyta, kad K. M. yra kalta dėl 20 105,63 Lt ir 10 073,44 Lt našlių valstybinės pensijos permokos. Pareiškėjas teigia, kad kaltės klausimo išsprendimas administraciniu aktu yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovė Valdyba atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad K. M. Skyriui pateikė 1996-01-08 ir 1997-10-07 prašymus skirti nukentėjusiųjų asmenų našlių pensiją. Prie prašymo pridėjo Civilinės metrikacijos 1995-09-20 pranešimą apie sudarytą santuoką Nr. 10-p-126, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbiami) K. M. susituokė su K. T. (K. M.), Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbiami) išduotą K. M. mirties liudijimą (duomenys neskelbiami) bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės jai išduotą 1996-01-08 pažymą Nr. 08-12-37, patvirtinančią, kad K. M. yra Antrojo pasaulinio karo dalyvis. Nurodė, kad Skyrius 1996-01-12 sprendimu Nr. 30 nuo 1995-01-08 K. M. paskyrė nukentėjusiųjų asmenų našlių pensiją. Pažymėjo, kad K. M. 1997-10-07 Skyriui taip pat pateikė atskirą pareiškimą, kuriame nurodė, kad santuokos liudijimo originalas pamestas, o K. M. mirties K. M. nebuvo ištekėjusi bei pateikė pasižadėjimą, kuriuo įsipareigojo pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ir mokėjimui. Skyriaus 1997-10-09 sprendimu Nr. 1260 nuo 1997-07-01 K. M. buvo paskirta našlių pensija (b. l. 61–67, 119–124).
Atsiliepime nurodė, kad Valdyba gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2014-07-18 raštą Nr. A133-5686/14(3.3.5.1-TD1), prie kurio pridėtas 1989-02-02 sudarytos santuokos tarp K. M. ir V. B. išrašas. Teigia, kad po K. M. mirties sudariusi naują santuoką K. M. prarado K. M. našlės statusą. Nurodė, kad Skyrius 2014-07-24 sprendimais Nr. PE_SP3-11828 nutraukė K. M. neteisėtai paskirtos nukentėjusiųjų asmenų našlių pensijos ir našlių pensijos mokėjimą. Sprendimais nustatė, kad laikotarpiu nuo 1995-01-08 iki 2014-05-31 susidarė 20 105,63 Lt nukentėjusiųjų asmenų našlių pensijos permoka ir nuo 1997-07-01 iki 2014-06-30 susidarė 10073,44 Lt našlių pensijos permoka. Teigia, kad permokos susidarė dėl K. M. kaltės, nes, kreipdamasi dėl nukentėjusiųjų asmenų našlių pensijos ir našlių pensijos skyrimo, nuslėpė aplinkybes, turinčias įtakos teisei į šias pensijas nustatyti.
Atsiliepime nurodė, kad Valdybos teritoriniai skyriai ne privalo, o turi teisę tikrinti išduotų dokumentų pagrįstumą ir ja pasinaudoja, jei asmens pateikti dokumentai kelia pagrįstų abejonių. Teigia, kad K. M. pateikti dokumentai nekėlė abejonių, todėl nebuvo tikrinti. Nurodė, kad Skyrius neturėjo pagrindo abejoti K. M. sąžiningumu, pateiktų dokumentų ir informacijos teisingumu. Pažymėjo, kad, vertinant K. M. pateiktus dokumentus, nebuvo galima nustatyti, jog po K. M. mirties ji buvo sudariusi naują santuoką. Teigia, kad 1996-01-08 ir 1997-10-07 prašymuose Skyriui K. M. pateikė melagingus duomenis ir tikrovės neatitinkančius dokumentus. Pažymėjo, kad K. M. net ir po sutuoktinio V. B. mirties pateikė prašymą dėl antros našlių pensijos skyrimo, nurodydama, kad yra K. M. našlė. Atsakovė mano, kad nukentėjusiųjų asmenų našlių pensija ir našlių pensija K. M. buvo paskirtos neteisėtai, pensijų permokos susidarė dėl jos kaltės.
Atsakovas Skyrius atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir Tarnyba. Papildomai paaiškino, kad Skyrius patikrino Lietuvos Respublikos gyventojų registre esančius K. M. duomenis apie santuoką ir rado duomenis, kad po K. M. mirties (duomenys neskelbiami) ji sudarė santuoką su V. B.. Skyrius sustabdė K. M. našlių pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos mokėjimą nuo 2014-07-01. Teigia, kad K. M., po K. M. mirties sudariusi naują santuoką, prarado K. M. našlės statusą, todėl našlių pensija ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių pensija jai neturėjo būti mokama. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo reikalavimų matyti, kad jis iš dalies sutinka, jog K. M. yra kalta dėl nepagrįstai paskirtų nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlių pensijų (b. l. 27–32, 113–115). Mano, kad pareiškėjo argumentas, jog 1993 m. išduotame K. M. pase buvo įrašas, liudijantis jos santuoką su V. B., yra neįrodytas, nes pareiškėjas šį faktą įrodančių dokumentų nepateikė.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas yra K. M. įpėdinis. Teigia, kad K. M. kaltė Sprendimuose konstatuota nepagrįstai. Mano, kad kaltės klausimas administraciniame akte neturi būti sprendžiamas. Pažymėjo, kad šioje byloje nekelia ginčo dėl priskaičiuotų permokų sumų, šį klausimą galimai kels civilinėje byloje. Paaiškino, kad ginčo esmė yra K. M. kaltės klausimas. Pažymėjo, kad K. M. pase, išduotame 1993 m., buvo nurodyta, kad ji yra susituokusi. Skyriaus darbuotojas K. M. prašymų dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlių pensijų nagrinėjimo metu pareiškėjos pateiktus duomenis patikrino kartu su K. M. 1993 m. pase nurodytais duomenimis. Teigia, kad Skyriaus darbuotojas taip pat yra atsakingas dėl nepagrįstai paskirtų pensijų.
Skyriaus atstovė Daina Jakimauskienė teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, sprendžiant K. M. pateiktų prašymų pagrįstumo klausimą, nekilo abejonių dėl jos pateiktų duomenų teisingumo, todėl Skyrius neturėjo pareigos tikrinti K. M. pateiktus duomenis. Teigia, kad pareiškėjas aplinkybių apie K. M. 1993 m pase esantį antspaudą, liudijantį jos ir V. B. santuoką, nepateikė. Pažymėjo, kad tai, jog K. M. 1993 m. pase turėjo būti minėtą aplinkybę pagrindžiantis atspaudas, nereiškia, kad jis buvo minėtame pase. Skyriaus atstovė Marytė Mikelevičienė teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 1997 m. K. M. užpildė pasižadėjimą, kuriame pažymėjo, kad nėra susituokusi. Teigia, kad nuo 1993 m. pasuose buvo daromos tik tos atžymos, kurias asmenys pageidavo turėti pasuose. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl 1993 m. K. M. paso.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Iš bylos duomenų matyti, kad K. M. 1996-01-08 Skyriui pateikė prašymą skirti nukentėjusiųjų asmenų našlių pensiją (b. l. 39–40). Prie prašymo pridėjo Civilinės metrikacijos 1995-09-20 pranešimą apie sudarytą santuoką Nr. 10-p-126, kuriame nurodyta, jog 1946-11-10 K. M. susituokė su K. T., santuokos liudijimą (b. l. 41–42) ir Civilinės metrikacijos 1987-11-27 išduotą K. M. mirties liudijimą (duomenys neskelbiami) (b. l. 43). Skyrius 1996-01-12 sprendimu Nr. 30 nuo 1995-01-08 K. M. paskyrė nukentėjusiųjų asmenų našlių pensiją (b. l. 45). K. M. 1997-10-07 skyriui pateikė prašymą skirti našlių pensiją (b. l. 46–47). Papildomai pateikė pasižadėjimą, kuriame nurodyta, kad žino, jog pensijos mokėjimas nutraukiamas susituokus (b. l. 48). Skyrius 1997-10-09 sprendimu Nr. 1280 nuo 1997-07-01 K. M. paskyrė našlių pensiją (b. l. 45).
Skyrius 2014-07-23 gavo Vilnius miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2014-07-18 raštą Nr. A133-5686/14(3.3.5.1-TD1), prie kurio pridėtas (duomenys neskelbiami) K. M. ir V. B. santuokos sudarymo įrašas Nr. 364 (b. l. 51–52). Skyrius 2014-07-24 sprendimais Nr. PE_SP3-11827 ir Nr. PE_SP3-11828 nusprendė nutraukti K. M. paskirtų nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensijos ir našlių pensijos mokėjimą (b. l. 53–54). Skyrius 2014-08-25 sprendimuose Nr. 11-56-263 ir Nr. 11-56-264 nurodė, kad, atlikęs paskirtų nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos ir našlių pensijos mokėjimo teisingumo auditą ir išnagrinėjęs pareiškėjos valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bylos dokumentus ir jų duomenis sutikrinęs su Registro duomenimis apie civilinę būklę, 2014-08-25 nustatė, kad K. M. pateikė dokumentus, kurie neatitiko faktinių aplinkybių (b. l. 55–56). Skyrius Sprendimuose nustatė, kad K. M. nepagrįstai išmokėtos 20 105,63 Lt ir 10 073,44 Lt našlių pensijos permokos. Skyrius 2015-01-30 ir 2015-02-05 raštais Nr. (10.4)3-11652 ir Nr. (10.4)3-14362 pateikė pareiškėjui, kaip K. M. palikimą priėmusiam asmeniui, Sprendimus ir, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., pasiūlė sumokėti pensijų permokas, susidariusias laikotarpiu nuo 1997-07-01 iki 2014-06-30 ir nuo 1995-01-08 iki 2014-05-31 dėl pareiškėjos kaltės (b. l. 57–60). Pareiškėjas Valdybai pateikė 2015-03-12 skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su Sprendimais ir pabrėžė, kad Sprendimuose nepagrįstai konstatuota K. M. kaltė (b. l. 79–80). Valdyba 2015-04-17 sprendimu Nr. (6.5)I-2577 atsakė į pareiškėjo 2015-03-12 skundą ir nurodė, kad K. M. neturėjo teisės į jai paskirtas našlių pensijas, Skyriaus Sprendimai yra pagrįsti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo 2015-03-12 skundą (b. l. 75–77).
Pareiškėjas skunde prašo pakeisti Sprendimus ir nurodyti, kad dėl našlių valstybinės pensijos ir našlių pensijos permokų yra kalti K. M. dėl tikrovės neatitinkančių pareiškimų pateikimo ir Skyrius dėl K. M. pareiškimų netikrinimo ir tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo į pensijų bylas bei panaikinti Valdybos 2015-04-17 sprendimą Nr. (6.5)I-2577. Byloje kilo ginčas dėl to, ar Skyrius pagrįstai nustatė, kad dėl K. M. neteisėtai išmokėtų našlės pensijų kalta K. M..
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d. skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (LVAT 2011-03-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, LVAT 2011-06-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). LVAT taip pat ne kartą yra nurodęs, jog vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-325-442/2016). Viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio įvertinimo kaip sprendimo, dėl kurio gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį.
Kaip matyti iš pareiškėjo skundžiamų Sprendimų turinio, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 str. 1 d., juose nustatyta, kad nuo 1995-01-08 iki 2014-05-31 susidarė 20 105,63 Lt nukentėjusiųjų asmenų našlių valstybinės pensijos permoka (b. l. 55), nuo 1997-07-01 iki 2014-06-30 susidarė 10 073,44 Lt našlių valstybinės pensijos permoka (b. l. 56). Sprendimuose nurodytas permokos nustatymo teisinis pagrindas, jo apskundimo tvarka. Teismas konstatuoja, kad Sprendimuose Skyrius nustatė aplinkybes, kad, K. M. neturint teisės į nukentėjusiųjų asmenų našlių valstybinę pensiją ir našlių valstybinę pensiją, susidarė atitinkamos pensijos permokos, taip pat, kad permokos susidarė dėl K. M. kaltės. Sprendimuose, nors ir nurodyta Skyriaus pozicija, jog tam tikra našlių pensijos permoka susidarė dėl K. M. kaltės, tačiau Sprendimuose nenustatytos jokios pareigos pareiškėjui, susijusios su minėtos permokos susidarymo faktu. Sprendimais nesuformuluoti jokie viešojo administravimo institucijos valdingi patvarkymai, nepakeistos ir nepanaikintos pareiškėjo teisės ar pareigos, o tai sudaro pagrindą išvadai, jog nurodyti Sprendimai savo esme yra tarpiniai sprendimai, nesukeliantis pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių.
Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Skyriaus 2015-01-30 raštu Nr. (10.4)3-11652 ir 2015-02-05 raštu Nr. (10.4)3-14362 pareiškėjui, kaip K. M. palikimą priėmusiam asmeniui, siūloma atlyginti susidariusią pensijos permoką (b. l. 57–60). Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nesuformulavo reikalavimų dėl Skyriaus 2015-01-30 rašto Nr. (10.4)3-11652 ir 2015-02-05 rašto Nr. (10.4)3-14362. Priešingai, pareiškėjo atstovas, atsakydamas į teismo užduotą klausimą dėl skundo reikalavimų, teismo posėdyje nurodė, kad nekelia ginčo dėl priskaičiuotų permokų sumų ir pažymėjo, jog ginčą kelia tik dėl K. M. kaltės klausimo. Dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Teismas negali keisti skundo dalyko ar pagrindo, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos.
Taip pat pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. nustatyta, jog draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valdybai. Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pareiškėjas 2015-03-12 skunde Valdybai nenurodė jokių argumentų dėl Skyriaus 2015-01-30 rašto Nr. (10.4)3-11652 ir 2015-02-05 rašto Nr. (10.4)3-14362 teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Valdyba Skyriaus 2015-01-30 rašto Nr. (10.4)3-11652 ir 2015-02-05 rašto Nr. (10.4)3-14362 neišnagrinėjo privaloma ikiteismine tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. nustatyta, kad skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Taigi, tik Valdybai išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Skyriaus 2015-01-30 rašto Nr. (10.4)3-11652 ir 2015-02-05 rašto Nr. (10.4)3-14362 privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pareiškėjas, nesutikdamas su Valdybos sprendimu, turės teisę su skundu kreiptis į teismą. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, pareiškėjas pats pasirinko teisminės gynybos būdą ir civiline tvarka siekia įrodyti pagal Skyriaus 2015-01-30 raštą Nr. (10.4)3-11652 ir 2015-02-05 raštą Nr. (10.4)3-14362 apskaičiuotų pensijų permokų nepagrįstumą.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, aiškiai išreiškė savo teisių gynimo būdą, suformulavo skundo pagrindą ir dalyką. Teismas taip pat nustatė, kad Skyriaus 2015-01-30 raštas Nr. (10.4)3-11652 ir 2015-02-05 raštas Nr. (10.4)3-14362 privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka neapskųstas. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgęs į pareiškėjo skundą, teismo posėdyje pateiktus išaiškinimus ir kitus šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teismas vertina, kad nėra pagrindo teismui atnaujinti bylos nagrinėjimą ir siūlyti pareiškėjui tikslinti skundo reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Skyriaus Sprendimai ir Valdybos 2015-04-17 sprendimas Nr. (6.5)I-2577 negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 p.). Analogišką aiškinimą iš esmės analogiško pobūdžio ginčuose formuoja ir LVAT (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1445-502/2015, LVAT 2016-02-17 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-403-146/2016). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nurodyta išvada negali būti vertinama kaip ribojanti ar paneigianti pareiškėjo galimybes ginčyti Sprendimuose pateiktas išvadas dėl K. M. kaltės teisminiame procese dėl galutinio (-ių) sprendimo (-ų).
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Sprendimai ir Valdybos 2015-04-17 sprendimas Nr. (6.5)I-2577, kurių teisėtumą ir pagrįstumą šioje byloje ginčija pareiškėjas, pripažįstami kaip nedarantys poveikio pareiškėjo teisėms ar pareigoms, todėl nelaikytini ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamais administraciniais aktais. Taigi, administracinė byla nutraukiama ABTĮ 101 str. 1 p. įtvirtintu pagrindu kaip nepriskirta administracinių teismų kompetencijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 102 str., 105–106 str. ir 149 str.,
nutaria:
Nutraukti administracinę bylą Nr. I-3302-789/2016 pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.