- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- e2YT-5382-1079/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00323-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas, A. G., I. G.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, A. G. ir I. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos G. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas yra P. G. ir G. G. sūnus. Tėvų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Jo tėvas P. G. mirė (duomenys neskelbtini). Motina G. G., gimusi (duomenys neskelbtini), apie 45-rius metus turėjo psichinę negalią. Paskutiniuosius dvidešimt savo gyvenimo metų ji praleido Jurdaičių socialinės globos namuose, kur ir mirė (duomenys neskelbtini). G. G. nuosavybės teise turėjo nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 1976 m. gyveno jų visa šeima. Pareiškėjo motina nuosavybės teise butą įgijo 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo Nr. I-1374 pagrindu, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 2-1139. Kadangi jo motina tuo metu jau sirgo, veikdamas pagal Respublikinės Švėkšnos psichiatrinės ligoninės skyriaus vedėjos 1992 m. rugsėjo 10 d. patvirtintą įgaliojimą, atstovaudamas savo motiną, pareiškėjas sudarė buto pirkimo sutartį. Pareiškėjui ir jo šeimai šis butas visada buvo nuolatinis ir vienintelis gyvenamasis būstas nuo pat 1976 metų. Kadangi motina dėl savo negalios nuolat buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigose, gyvendamas teisiškai motinos vardu registruotame bute, jį prižiūrėjo, saugojo ir juo rūpinosi. Komunalines paslaugas teikiančios įmonės sąskaitas išrašo ir teikia jo vardu. Palaikydamas tinkamą buto būklę, pareiškėjas jį ne kartą remontavo, 2006 m. savo lėšomis pakeitė buto langus. Jo brolis A. G. ir sesuo I. G. gyvena užsienyje ir pripažindami, kad jis faktiškai butą valdo, prižiūri, rūpinasi ir išlaiko, niekada dėl to nereiškė jokių pretenzijų. Po motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesių terminą niekas nesikreipė. Nuvykęs į Akmenės rajono 2-ąjį notarų biurą 2021 m. kovo 4 d. sužinojo, kad įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti yra praleidęs. Joniškio rajono notarų biuro notarė Loreta Stankevičienė 2021 m. kovo 8 d. išdavė liudijimą, patvirtinantį, kad mirus G. G. į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruoto šio asmens palikimo priėmimo fakto.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys I. G. ir A. G. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, jog sutinka su brolio pateiktu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir jo prašymu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), yra P. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnus; iš (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. G. ir G. G. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); P. G. ir G. G. be pareiškėjo turėjo dar du vaikus: A. G., gimusį (duomenys neskelbtini), ir I. G., gimusią (duomenys neskelbtini), kurie šioje byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis; byloje esantis (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. 19 patvirtina, kad P. G. mirė (duomenys neskelbtini); iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad pareiškėjo motina G. G. mirė (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjo motinai G. G. nuosavybės teise priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį ji buvo įgijusi 1993 m. kovo 4 d. pirkimo paradavimo sutartimi Nr. 2-1139 pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374; iš byloje esančios Buto pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad sutartį su pardavėju pasirašė pareiškėjas R. G., veikdamas pagal savo motinos G. G. 1992 m. rugsėjo 10 d. įgaliojimą, patvirtintą Švėkšnos psichiatrinės ligoninės skyriaus vedėjos; iš Akmenės rajono savivaldybės administracijos Naujosios Akmenės miesto seniūnijos išduotos pažymos matyti, kad pareiškėjas R. G. šiame bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs nuo 1990 m. gruodžio 6 d.; 2021 m. kovo 8 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės Loretos Stankevičienės liudijime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus G. G. į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos G. G. palikimo priėmimo faktų; 2021 m. kovo 4 d. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruotų G. G. sudarytų testamentų, jos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų; iš mokėjimo pranešimų, siųstų pareiškėjui komunalinių paslaugų teikėjų VšĮ „Akmenės būstas“, UAB „Akmenės vandenys“, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, matyti, kad sąskaitos už komunalines paslaugas, suteiktas butui adresu: (duomenys neskelbtini), išrašomos pareiškėjo vardu; pareiškėjas pateikė įrodymus – išrašytas sąskaitas ir mokėjimo kvitus, kad nuo 2015 m. iki pareiškimo pateikimo teismui mokėjo mokesčius už paminėtam butui suteiktą elektros energiją, karštą ir šaltą vandenį, atliekų tvarkymą, buto šildymą ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus suteiktas paslaugas; iš 2006 m. lapkričio 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties ir PVM sąskaitos faktūros matyti, kad pareiškėjas R. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini), pirko plastikinius langus.
Pažymėtina, kad pareiškėjas yra pirmos eilės įstatyminis įpėdinis paveldėti po motinos mirties likusį palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įpėdiniui, atlikus minėtus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Byloje pateikti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nuo vaikystės kartu tėvais, vėliau su savo šeima gyveno motinai G. G. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Motinai gyvenant socialinės globos įstaigose, pareiškėjas šį butą prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius, laikė save faktiniu buto savininku. Po motinos mirties pareiškėjas ir toliau liko gyventi šiame bute, rūpinosi būtu ir visu jame esančiu turtu kaip savo, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo, tvarkė. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – mokėjimo už komunalines paslaugas sąskaitų ir kvitų kopijos, patvirtina, kad trijų mėnesių laikotarpiu po pareiškėjo motinos G. G. mirties, pareiškėjas mokėjo mokesčius už elektros energiją, šildymą, šaltą ir karštą vandenį, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus suteiktas paslaugas. Pareiškėjo brolis ir sesuo, suinteresuoti asmenys A. G. ir I. G., kurie yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, palikimo nėra priėmę ir į jį nepretenduoja. Pareiškėjas domisi turto būkle ir likimu, juo rūpinasi, išlaiko, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, kad galėtų disponuoti po motinos mirties likusiu turtu, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, kas taip pat įrodo, kad pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu pradėjo valdyti po jo motinos mirties likusį turtą kaip savo.
Šios aplinkybės pagrindžia palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas R. G. faktiškai pradėdamas valdyti yra priėmęs mirusios motinos G. G. palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo R. G. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.