Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-25 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. M. patikslintą skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys AB ,,Swedbank“, antstolė Brigita Tamkevičienė.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėja patikslintu skundu prašė pripažinti negaliojančiais ir panaikinti vykdomosiose bylose Nr. 0005/15/01828 ir Nr. 0005/15/01829 antstolės 2016-05-27 priimtus patvarkymus Nr. S‑16013789 ir Nr. S-16013795 „Dėl eksperto skyrimo“, jais paskirta nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė ir pavesta ją atlikti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas. Pareiškėjos nuomone, antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmai, kuriais ji turto vertinimo ekspertizę pavedė atlikti bendrovei be jokios atrankos, kuri leistų nustatyti ekspertą, pasiūlysiantį mažiausią turto vertinimo kainą, yra neteisėti. Teigia, kad nėra žinomas asmuo, kuris atliks ekspertizę, ir skolininkei nėra sudaryta galimybė pasisakyti dėl konkretaus eksperto, kuris atliks vertinimą, galimo neobjektyvumo ir nešališkumo. Pareiškėja, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 212 str., nurodė, kad UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas nėra kompetentinga ekspertizės įstaiga minėto straipsnio prasme.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-25 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė; suinteresuoto asmens antstolės Brigitos Tamkevičienės prašymą skirti pareiškėjai baudą tenkino iš dalies ir paskyrė pareiškėjai O. M. 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas, atsižvelgdamas į CPK 682 str. normą, darė išvadą, kad įstatymas suteikia antstoliui teisę turto vertei nustatyti skirti ne konkretų asmenį – ekspertą, bet ir ekspertizės įstaigą. Turto vertinimą atliekanti įstaiga turi teisę savo nuožiūra parinkti konkretų ekspertą turto vertei nustatyti. Įstatyme nėra numatyta antstolio teisė ar pareiga parinkti konkretų ekspertą, jeigu ekspertizė yra pavedama atlikti ekspertizės įstaigai. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP‑10205‑512/2016 konstatavo, jog UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas turi teisę užsiimti turto vertinimo veikla, atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus bei turi pakankamą darbo patirtį, įmonėje dirba kvalifikuoti turto vertintojai, o pareiškėja nenurodė jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie antstolės veiksmų neteisėtumą paskiriant ekspertizę. Todėl teismas vertino, kad antstolė, 2016-05-27 priimdama skundžiamus patvarkymus dėl eksperto skyrimo ir pasirinkdama ekspertizei atlikti UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, tinkamai užtikrino vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja, skųsdama tuos pačius antstolės veiksmus skirtingais būdais, vilkina operatyvų ir ekonomišką išieškojimą vykdymo procese, todėl vertino, jog yra pagrindas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesu.Atskiruoju skundu pareiškėja O. M. prašo panaikinti 2016-07-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, pripažinti negaliojančiais ir panaikinti pareiškėjos skunde nurodytus antstolės 2016-05-27 priimtus patvarkymus. Pareiškėja nesutinka su teismo pozicija, kad antstolės veiksmai atitinka CPK 682 str. reikalavimus, nes ir pagal minėto straipsnio reikalavimus patvarkyme dėl eksperto paskyrimo turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertinė įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Mano, kad UAB „Ober Haus“ nekilnojamasis turtas nėra ekspertizės įstaiga CPK 682 str., CPK 212 str. ir Teismo ekspertizės įstatymo 3 str. 5 d. reikalavimų prasme. Skolininkė dėl antstolės sprendimo prarado galimybę žinoti konkretų skolininkės turto vertintoją ir neteko galimybės tinkamai pasinaudoti savo teise reikšti ekspertui nušalinimą. Skundžiamoje nutartyje nėra argumentų, kodėl UAB „Ober Haus“ nekilnojamasis turtas yra laikoma tinkama ekspertine įstaiga. Nurodo, kad skolininkės verslas yra susijęs su nekilnojamojo turto prekyba, tenka bendradarbiauti su įvairiose kompanijose dirbančiais vertintojais, galinčiais būti ekspertais, todėl konkretaus eksperto parinkimas yra svarbus, kad nebūtų pažeista skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra.Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Atskiruoju skundu pareiškėja iš esmės kelia klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas 2016-07-25 nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas minėtas klausimas. Nustatyta, kad vykdomosiose bylose Nr. 0005/15/01828 ir Nr. 0005/15/01829 antstolė Brigita Tamkevičienė 2016-05-27 priėmė patvarkymus Nr. S-16013789 ir Nr. S-16013795 „Dėl eksperto skyrimo“. Minėtais patvarkymais paskirta areštuoto skolininkės nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė, taip pat apžiūros bei vertės nustatymo darbus atlikti pavesta UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas. Apeliantės nuomone, priimdama skundžiamus patvarkymus antstolė nesilaikė CPK 212 str. ir CPK 682 str. reikalavimų. Apeliantė teigia, kad UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas, kuriai pavesta atlikti ekspertizę, nėra ekspertizės įstaiga CPK 212 str., CPK 682 str. ir Teismo ekspertizės įstatymo 3 str. 5 d. nuostatų prasme.Bendroji CPK 212 str. 1 d. nuostata numato, kad teismas, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylantiems klausimams, reikalaujantiems specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. CPK 212 str. 2 d. numato, kad ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti; teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme; kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti.CPK 682 str. 6 d. numato, kad ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, numatytas išimtis. Taigi CPK 682 str. yra specialioji norma, reglamentuojanti ekspertizės skyrimą būtent vykdymo procese ir bendrosios CPK normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimą kitose civilinio proceso stadijose, taikomos tiek, kiek neprieštarauja specialiajai normai. CPK 682 str. 1 d. numato, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Vadovaujantis CPK 682 str. 1 d. reglamentavimu, patvarkyme turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Taigi įstatymas vykdymo procese taip pat numato galimybę pavesti atlikti ekspertizę tiek ekspertui, tiek ekspertizės įstaigai.Svarbu pažymėti, kad CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai, o jų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 str.). Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas numato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Taigi vykdymo procesą reglamentuojančiose specialiosiose teisės normose numatyta, kad kaip ekspertui kviečiamam turto vertintojui taikytini reikalavimai nustatyti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 str. bei 12 str. įtvirtinta, kad turto arba verslo vertinimo veikla gali užsiimti tiek fiziniai asmenys (turto arba verslo vertintojai), tiek juridiniai asmenys (turto arba verslo vertinimo įmonės), atitinkantys šiame įstatyme nurodytus reikalavimus. Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad antstolis ekspertizę vykdymo procese vykdyti gali pavesti ne tik ekspertams, nurodytiems Teismo ekspertizės įstatyme, bet ir turto ar verslo vertintojams, atitinkantiems Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, be to, tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Tokios pozicijos dėl ekspertų skyrimą vykdymo procese reglamentuojančių nuostatų aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016-06-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S‑1556-656/2016; Vilniaus apygardos teismo 2014-10-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S‑1998-656/2014).Sprendimų vykdymo instrukcija kitokių turto vertintojų, kviečiamų kaip ekspertai, pasirinkimo kriterijų, išskyrus įstatyme numatytą reikiamą kvalifikaciją, nenustato. Diskrecija skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą, atitinkantį įstatymo keliamus reikalavimus, yra suteikta antstoliui (CPK 681, 682 str.). Dėl to kaip teisiškai nepagrįsti atmestini atskirojo skundo argumentai dėl antstolės netinkamai atlikto eksperto parinkimo.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentus, kad pareiškėja neteko galimybės tinkamai pasinaudoti savo teise reikšti ekspertui nušalinimą. Įstatymas numato vykdymo proceso šalims teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui (CPK 598 str., 682 str. 1 d.). Taigi pareiškėja turėjo galimybę išreikšti argumentus dėl konkrečios ekspertizės įstaigos (ar konkrečių jos darbuotojų) galimo šališkumo prieš skolininkę dėl šios darbo pobūdžio. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pasinaudojo įstatymo jai suteikta teise pareikšti antstolės paskirtam ekspertui nušalinimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-10205-512/2016, pagal skolininkės O. M. pareiškimą dėl eksperto nušalinimo išnagrinėtas klausimas dėl paskirto turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas nušalinimo ir nutarta šio skolininkės pareiškimo netenkinti. Minėta nutartis įsiteisėjusi. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016‑06‑17 nutartyje, be kita ko, taip pat pažymėta, kad antstolė turto vertę nustatyti pavedė atlikti turto vertintojai, kuri yra įtraukta į aktualų turto vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (CPK 182 str. 2 p.).Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog antstolė, vykdomosiose bylose Nr. 0005/15/01828 ir Nr. 0005/15/01829 priimdama 2016-05-27 patvarkymus „Dėl eksperto skyrimo“ ir ekspertizę atlikti paskirdama UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad klausimas dėl pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų išspręstas neteisingai ir nutartį šiuo klausimu naikinti, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-25 nutartį palikti nepakeistą.

Vykdomąsias bylas Nr. 0005/15/01828 ir Nr. 0005/15/01829 perduoti į Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2S-1404-538/2016.