Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Paaiškina, kad atsakovas 2018-09-18 išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei Nr. L1-05280 ir užregistravo graižtvinius šautuvus: CZ 550, 7 mm kal., Nr. A787257; CARL GUSTAF Other 48845, 6.5mm kal., Nr. 481474, lygiavamzdžius šautuvus: IZH 58, 16 mm kal., Nr. G9028; GLADIUS Other 50209, 12 mm kal., Nr. 059091. Pažymi, jog ginčijamu sprendimu atsakovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nusprendė panaikinti išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei ir graižtvinius šautuvus CZ 550, 7 mm kal., Nr. A787257; CARL GUSTAF Other 48845, 6.5 mm kal., Nr. 481474, lygiavamzdžius šautuvus IZH 58, 16 mm kal., Nr. G9028; GLADIUS Other 50209, 12 mm kal., Nr. 059091, realizuoti įstatymų nustatyta tvarka. Nurodo ginčijamo sprendimo turinį.

Argumentuoja, kad ginčijamu sprendimu buvo nepagrįstai atimta GŠKĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė įsigyti ir turėti ginklus, jų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, bei esmingai suvaržyta teisė medžioti, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje. Mano, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas formaliai taikant teisės normas, neištyrus ir objektyviai neįvertinus visų aplinkybių, kuriomis pareiškėjas buvo baustas už administracinius nusižengimus, nesilaikant bendrųjų teisės principų: teisingumo, protingumo, proporcingumo. Pažymi, kad atsakovo nepagrįstas ir formalus aplinkybių tyrimas, nevertinimas visų sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių, nesilaikymas bendrųjų teisės principų lėmė nepagrįsto ir neteisėto ginčijamo sprendimo priėmimą, kuriuo buvo atimta GŠKĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė įsigyti ir turėti ginklus, jų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, bei iš esmės suvaržyta Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė medžioti.

Akcentuoja, jog ginčijamame sprendime pažymėtini du prieštaravimai, o būtent, nurodyta, kad: 1) 2018-09-18 buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei; 2) laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31 administracinių nusižengimų registre tikrinant informaciją apie pareiškėją nustatyta, kad jis baustas už 128 administracinius nusižengimus, todėl padaryta išvada, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. daro išvadą, jog prieš išduodant 2018-09-18 leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, taip pat buvo atlikta išsami analizė, siekiant nustatyti, ar yra duomenų, kad asmuo, dėl kurio yra sprendžiamas leidimo laikyti (nešioti) ginklus išdavimo klausimas, gali kelti grėsmę, ar ne. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2018-09-18 išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teigia, kad nebuvo nustatyta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atkreipia dėmesį, kad iš Administracinių nusižengimų registro išrašo (toliau – ir ANR išrašas) už 5 metus matyti, kad po 2018-09-18, t. y. po leidimo laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei išdavimo, buvo nubaustas už 38 administracinius nusižengimus. Akcentuoja, kad ANR išrašo duomenys rodo, kad laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-09-18, kai atsakovas išdavė leidimą laikyti (nešioti) ginklus medžioklei, buvo baustas už 90 administracinių nusižengimų, o laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 – už 24 administracinius nusižengimus. Tvirtina, kad tiek iki 2018-09-18, tiek ir po 2018-09-18 administracinių nusižengimų, už kuriuos buvo taikyta administracinė atsakomybė, pobūdis ir pavojingumo laipsnis yra analogiškas. Argumentuoja, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nenurodydamas jokių motyvų, retrospektyviai nukreipė neva keliamą grėsmę ir į laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-09-18, t. y. laikotarpį, kuris jau buvo vertintas paties atsakovo, priėmusio sprendimą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Akcentuoja, kad po 2018-09-18 leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo per daugiau nei dviejų metų laikotarpį už administracinius nusižengimus buvo baustas tik 38 kartus, t. y. tris kartus mažiau, nei per panašų laikotarpį iki 2018-09-18 leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

Pamini, kad atsakovas ginčijamame sprendime nedetalizavo kokie administraciniai nusižengimai ir kokiu laikotarpiu buvo padaryti, nevertino tų administracinių nusižengimų pavojingumo pobūdžio ir laipsnio, neatsižvelgė į pareiškėjo darbinę veiklą, nevertino kitų asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, t. y. nevertino visų aplinkybių, reikalingų pagrįstam ir teisėtam sprendimui priimti, dėl ko ginčijamas sprendimas yra vertintinas kaip nepagrįstas. Argumentuoja, kad ginčijamo sprendimo formalumą bei atsakovo neįsigilinimą į situaciją rodo tai, jog nepasisakyta dėl pareiškėjo, kaip tuometinės UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovo atsakomybės. Atkreipia dėmesį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” yra pakeitusi pavadinimą ir šiuo metu vadinasi UAB „(duomenys neskelbtini)”. Paaiškina, kad iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” (dabar – UAB „(duomenys neskelbtini)”) savo vardu yra įregistravusi 28 automobilius, o UAB „(duomenys neskelbtini)” – 69 automobilius. Daro išvadą, kad dviejų bendrovių vadovas nevairavo ir negalėjo vairuoti vienu metu visų bendrovėms priklausančių automobilių, o administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas kaip juridinio asmens vadovas už bendrovės darbuotojų padarytus administracinius nusižengimus.

Mano, kad administraciniai nusižengimai, už kuriuos yra baustas, o būtent: deklaracijų nepateikimas nustatytais terminais, neturėjimas civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, vietinės rinkliavos mokėjimų tvarkos pažeidimai, tachografų lapų nepateikimas ir kt., nėra priskiriami prie šiurkščių nusižengimų, nėra keliantys grėsmę pareiškėjo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui tuo aspektu, jog būtų racionalu, teisinga ir sąžininga panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus fiziniam asmeniui. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką. Teigia, kad ginčijamame sprendime nurodyti duomenys „kokybiniu“ požiūriu nėra pakankami, kad būtų galima pareiškėjo atžvilgiu taikyti GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, taip pat nėra nei pakankamai akivaizdūs, nei informatyvūs, jog būtų galima daryti išvadą apie keliamą grėsmę įstatyme nurodytoms vertybėms. Pažymi, kad nusižengimai, už kuriuos yra baustas atsakovo vertintu laikotarpiu, nėra susiję su smurtu, ginklų, šaudmenų laikymo ir naudojimo, medžioklės taisyklių pažeidimais, nepagarba visuomenei, nekelia realios grėsmės pareiškėjo ir kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, dėl jų nėra būtinybės atimti teisę įgyti ir turėti ginklus ar esmingai suvaržyti teisę medžioti. Apibendrina, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, netinkamai ir nepakankamai įvertinus sprendimo priėmimui reikšmingus duomenis, nepagrįstai tuos pačius duomenis vertinus antrą kartą ir įvertinus kardinaliai priešingai nei pirmą kartą, nepagrįstai panaikinantis pareiškėjo teisę įgyti ir turėti ginklus, šaudmenis medžioklei bei esmingai suvaržantis teisę medžioti.