Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Giedrė Seselskytė Civilinė byla Nr. 2A-783-613/2016Teisėjas Skaistė Valinskytė (S) Proceso Nr. 2-38-3-00386-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos:1.3.7.5.1.; 3.1.7.9.; 3.2.8.3.; 3.3.1.21.

2016 m. gegužės 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) UAB „Cargo 24“ apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Cargo 24“ ieškinį atsakovui B. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo I. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašė priteisti iš atsakovo 1962,84 Eur dėl eismo įvykio patirtos žalos ir 954,40 Eur materialinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-08-02 Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl UAB „Cargo 24“ buvusio darbuotojo B. M., vairavusio transporto priemonę RENAULT (duomenys neskelbtini)18T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkė UAB „Cargo 24“), kaltės buvo sugadinta transporto priemonė FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė RENAULT (duomenys neskelbtini)18T nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl eismo įvykio valstybės – Didžiosios Britanijos – nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė 1962,84 Eur (6777,28 Lt) sumos reikalavimą transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, kuris atlygino reikalaujamą sumą, o vėliau kreipėsi į UAB „Cargo 24“, reikalaudamas grąžinti sumokėtus pinigus. Darbdavio, kuris atsakingas ir turi mokėti žalos atlyginimą nukentėjusiajam asmeniui, teisė išreikalauti sumokėtas sumas regreso tvarka iš kalto dėl žalos padarymo asmens įtvirtinta Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalyje, pagal Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Atsakovas nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2013 m. sausio 7 d. dirbo UAB „Cargo 24“ pagal neterminuotą darbo sutartį vairuotoju ekspeditoriumi. Jis buvo siunčiamas į komandiruotes pervežti krovinius, šioms funkcijoms atlikti jam buvo išmokami įmonės pinigai. Grįžęs iš komandiruotės, atsakovas privalėjo sudaryti avansinę apyskaitą, tinkamai pateisinti dokumentais visas patirtas pinigų išlaidas bei grąžinti galimą jų likutį. Su atsakovu buvo sudaryta visiškos jo materialinės atsakomybės sutartis, buvo pasirašytinai supažindintas su jam taikomais vairuotojo ekspeditoriaus darbo nuostatais bei su visais komandiruočių įsakymais, įpareigojusiais atsakovą pateikti avansines apyskaitas ir visiškai atsiskaityti. Atsakovui iš įmonės kasos bei banko pavedimais į kortelę buvo išmokėta (perduota) 9879,14 Eur (34110,69 Lt). Atsakovas liko nepateisintai skolingas įmonei 954,40 Eur (3295,36 Lt). Šią pinigų sumą patvirtina nepriklausoma finansų konsultanto išvada. Šioje situacijoje yra visos sąlygos pagal Darbo kodekso 246 str. materialinei atsakomybei atsirasti, atsakovas privalo atlyginti visą žalą Darbo kodekso 255 str. pagrindu, nes jo kaltės forma padarant žalą dėl netinkamos piniginių vertybių apskaitos buvo tyčia.

Skuodo rajono apylinkės teismas ieškovės ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 474 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) turėtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad pareigą apdrausti automobilį byloje aptariamu atveju turėjo būtent UAB „Cargo 24“. Ir jeigu UAB „Cargo 24“ būtų minėtą pareigą įvykdžiusi ir transporto priemonė RENAULT (duomenys neskelbtini)18T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų buvusi apdrausta, B. M., kaip už eismo įvykio metu padarytą žalą atsakingas asmuo, atsakytų tik esant pagrindams, išvardytiems Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalyje, ir tik tokiu atveju ieškovė, kaip darbdavė, atlyginusi jo padarytą žalą, galėtų reikalauti žalos atlyginimo. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimas priteisti 1962,84 Eur dėl eismo įvykio patirtos žalos yra nepagrįstas, todėl jo netenkino. Dėl kitos ieškinio dalies – 954,40 Eur materialinės žalos atlyginimo – pirmosios instancijos teismas nustatė, kad reikalavimas pareikštas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, dėl kurio yra priimtas ir jau įsiteisėjęs Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, todėl šią bylos dalį nutraukė.

Gautas ieškovės apeliacinis skundas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio tapatumo ieškinio dalyje dėl 954,30 Eur materialinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad nesutampa ieškinių dalykų apimtis (piniginės sumos), be to, ieškinys šioje civilinėje byloje papildomai grindžiamas ir naujais įrodymais – specialisto išvada, buhalterinės apskaitos dokumentais. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ieškinio dalyje dėl 1962,84 Eur eismo įvykio patirtos žalos, t. y. apeliantė nesutinka, jog dėl autoįvykio, įvykusio dėl atsakovo kaltės, metu padarytos žalos atsakovas gali būti atsakingas tik esant pagrindams, išvardytiems TPVCAPDĮ 22 str. 1 d., pažymi, kad šis straipsnis nustato draudikų biuro regreso teisę reikalauti žalos atlyginimo, o šioje byloje nagrinėjamas žalos atlyginimo klausimas ne draudikų biurui, o darbuotojo darbdaviui. Prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-02-08 sprendimą panaikinti ir: dalį dėl 954,40 Eur materialinės žalos atlyginimo grąžinti nagrinėti iš naujo, dalį dėl 1962,84 Eur dėl eismo įvykio patirtos žalos tenkinti visiškai.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, mano, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl sprendimą prašo palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, į apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dėl ieškinio tapatumo

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio tapatumo ieškinio dalyje dėl 954,30 Eur materialinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad nesutampa ieškinių dalykų apimtis (piniginės sumos), be to, ieškinys šioje civilinėje byloje papildomai grindžiamas ir naujais įrodymais – specialisto išvada, buhalterinės apskaitos dokumentais.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar nėra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 5 p.). Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų. CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį, tokiu atveju yra aktualus ieškinių tapatumo nustatymas. Pažymėtina, jog ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju vien tai, jog nesutampa piniginės sumos ir ieškinys šioje civilinėje byloje papildomai grindžiamas ir naujais įrodymais – specialisto išvada, buhalterinės apskaitos dokumentais, nesudaro pagrindo pripažinti ieškinio dalyko ir pagrindo netapačiais. Kaip minėta, ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tik pasikeitus reikalavimo dydžiui ir jo patvirtinimui naujo įrodymo pateikimas ieškinio dalyko nekeičia, jis išlieka tapatus. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad ieškinio dalis dėl 954,40 Eur materialinės žalos atlyginimo priteisimo yra tapati išnagrinėtam ieškiniui, todėl pirmosios instancijos teismas civilinės bylos dalį dėl 954,40 Eur materialinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukė pagrįstai.

Dėl žalos, patirtos dėl eismo įvykio

Apeliantė nesutinka, jog dėl atsakovo kaltės įvykusio autoįvykio metu padarytos žalos atsakovas gali būti atsakingas tik esant pagrindams, išvardytiems TPVCAPDĮ 22 str. 1 d., pažymi, kad šis straipsnis nustato draudikų biuro regreso teisę reikalauti žalos atlyginimo, o šioje byloje nagrinėjamas žalos atlyginimo klausimas ne draudikų biurui, o darbuotojo darbdaviui.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi eismo įvykio padarymo metu) 4 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p.). LR TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Apeliantė mano, kad tai, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta, nereiškia, kad eliminuojama jo (atsakovo) atsakomybė dėl kilusios žalos. Savo reikalavimą grindžia LR CK 6.263 str.

CK 6.263 straipsnis nustato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pažymėtina, kad pareigą apdrausti transporto priemonę turėjo transporto priemonės savininkė – UAB „Cargo 24“ (LR TPVCAPDĮ 4 str. 1 d.). Jeigu ieškovė būtų šią pareigą įvykdžiusi, t. y. jei transporto priemonė, kuria buvo padarytas eismo įvykis, kurio metu kilo žala, būtų buvusi apdrausta, nebūtų atsiradusi biuro teisė reikalauti bei transporto priemonės savininkės ar valdytojo pareiga atlyginti biuro išmokėtą draudimo išmoką. Taigi, atsakinga už šios žalos atsiradimą laikytina ieškovė, nes, kaip minėta, tik dėl ieškovės neįvykdytos pareigos apdrausti transporto priemonę (LR TPVCAPDĮ 4 str. 1 d.) ieškovė patyrė žalą. Jeigu transporto priemonė eismo įvykio metu būtų buvusi apdrausta, draudikų biurui neatsirastų teisė reikalauti atlyginti išmokėtą žalą ir ieškovė nebūtų patyrusi žalos. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vairuotojui, kaip už eismo įvykio metu padarytą žalą atsakingam asmeniui, atsakomybė atsirastų tik esant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik tokiu atveju ieškovė, atlyginusi jo padarytą žalą, galėtų reikalauti žalos atlyginimo. Pagal LR TPVCAPDĮ įtvirtintą reglamentavimą ieškovės argumentas, kad tai, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta, nereiškia, kad eliminuojama jo (atsakovo) atsakomybė dėl kilusios žalos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329-330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas pateikė įrodymus (t. 2, b. l. 11) apie patirtas 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, jos priteistinos iš apeliantės (CPK 93 str.1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės UAB „Cargo 24“, į. k. 302570112, adresas Herkaus Manto g. 84, Klaipėda, 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), naudai.

Kolegijos pirmininkėGiedrė SeselskytėKolegijos teisėjaiJolanta GailevičienėAlmantas Padvelskis