- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-486-885/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49156-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- A. B.
- Civilinis ieškovas
- UAB „K“
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę ir galutinę bausmę paskiriant 90 parų arešto bausmę.
Paskirtos galutinės arešto bausmės pradžia skaičiuotina nuo A. B. sulaikymo dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant visiškai atliktą 60 parų arešto bausmę pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.
A. B. pripažintas recidyvistu.
Civilinio ieškovo UAB „K“ pareikštas civilinis ieškinys patenkintas pilnai, iš A. B. priteisiant 215 Eur sumą civilinio ieškovo naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. 2024 m. gruodžio 6 d., laikotarpyje tarp 13.15-13.22 val., dienos metu, A. B., užėjęs į UAB „K“ priklausančią parduotuvę Nr. 21, esančią (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės įrankių skyriaus, esančio antrame aukšte, paėmė dėžę su akumuliatoriniu tiesiniu pjūklu „DeWALT DCS367N18V“, po ko prekę nusinešė į salės kampą, kur išėmęs prekę iš dėžės, dėžę užkišo lentynoje, o akumuliatorinį tiesinį pjūklą „DeWALT DCS367N18V“ paslėpė savo rūbuose, ir nesusimokėjęs išsinešė pro kasas, taip pagrobdamas UAB „K“ priklausantį nedidelės vertės turtą, t. y. akumuliatorinį tiesinį pjūklą „DeWALT DCS367N18V“, kurio vertė yra 215 Eur, padarydamas UAB „K“ 215 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti arba pakeisti 2025 m. birželio 12 d. nuosprendį ir A. B. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, netenkinant pareikštų civilinių ieškinių, taip pat nepriteisiant patirtų proceso išlaidų.
2.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo retorika ir argumentai rodo ne tik aiškiai formalų teisės normų parinkimą ir pritaikymą, tačiau ir sprendimą priėmusio teismo bendrą teisinį požiūrį bei vertybinę orientaciją. Spręstina, kad šiuo atveju nebuvo įsigilinta į visas šios baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, neįvertinta individuali jų reikšmė, o kai kurios aplinkybės buvo įvertintos paviršutiniškai, neatsižvelgiant į apelianto gynybą.
2.2. Pažymima tai, kad apelianto elgesyje nėra aptariamos nusikalstamos veikos reikalaujamos tiesioginės tyčios, susietos su vagystės dalyku, todėl nėra ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, sudėties. Apeliantas viso proceso metu aiškino, kad nurodyto pjūklo jis neėmė, o įvykio dieną, būdamas parduotuvės antrame aukšte, pastebėjo, kad vienam iš akumuliatorinių pjūklų yra akcija, todėl iš lentynos paėmė geltoną dėžę, kurią įsidėjo į savo pirkinių krepšį. Vėliau pamatė, kad jo paimta prekė nėra ta pati, kuriai buvo akcija, todėl tą dėžę paliko kažkokioje lentynoje jos neapgadinęs ir prekės neišpakavęs. Akumuliatorinio pjūklo iš parduotuvės jis nevogė, apsauginio žymeklio nuo dėžės nenuėmė, o pjūklą iš dėžės galėjo paimti bet kuris kitas pirkėjas. Be to, įvertinus jo aprangą įvykio dieną akivaizdu, jog jis niekaip negalėjo užsikišti 30-40 cm ilgio pjūklo už savo drabužių.
2.3. Apeliantas akcentuoja, kad nuo to momento, kai jis rankose turėjo akumuliatorinį pjūklą, iki tol, kol buvo surasta minėtos prekės dėžė, praėjo net 6 valandos. Tačiau ši aplinkybė net nebuvo vertinta skundžiamame nuosprendyje. Be to, kartu su apeliaciniu skundu pateikta akumuliatorinio pjūklo nuotrauka paneigia liudytojos I. A. parodymus, jog akumuliatorinį pjūklą asmuo galėtų lengvai užsikišti už drabužių. Be to, I. A. ir liudytojos I. I. parodymai dėl parduotuvėje buvusių vagysčių pobūdžio iš esmės neleidžia daryti išvados dėl apelianto kaltės. Į baudžiamąją bylą nėra pateiktas apie 7-ių valandų ilgio vaizdo įrašas, iš kurio būtų matyti, kas buvo priėjęs prie tos vietos, kurioje apeliantas paliko akumuliatorinio pjūklo dėžę. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados yra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais duomenimis.
2.4. Papildomai pažymima, jog jei apeliantas bus pripažintas kaltu, jis negalės įvykdyti kartu su apeliaciniu skundu pateiktos sutarties ir patirs didelius nuostolius. Be to, jis turi du mažus vaikus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), kuriuos privalo išlaikyti ir prižiūrėti. Atliekant jam paskirtą arešto bausmę nebus kam prižiūrėti vaikų, kas turėtų būti atitinkamai įvertinta.
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde A. B. nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu bei prašo jį išteisinti. Atsižvelgus į tai ir byloje nenustačius padarytų jokių kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik nuteistojo pateikto apeliacinio skundo ribose.
5. BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, taip padarydamas baudžiamąjį nusižengimą. Pagal BK 190 straipsnio 2 dalimi, BK XXVI skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 50 MGL (500 Eur) dydžio sumą.
6. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl bylos faktinių aplinkybių dalyje dėl to, jog iš UAB „K“ priklausančios parduotuvės Nr. 21, esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas 215 Eur vertės akumuliatorinis tiesinis pjūklas „DeWALT DCS367N18V“. Šioje byloje pagrindinis klausimas yra tai, ar ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų duomenų visuma yra pakankama neginčijamai pagrįsti A. B. kaltę dėl to, jog jis 2024 m. gruodžio 6 d. laikotarpiu nuo 13.15 val. iki 13.22 val. iš nurodytos parduotuvės pagrobė svetimą, UAB „K“ priklausantį 215 Eur vertės turtą.
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje esantys objektyvūs duomenys (vaizdo įrašai, kiti rašytiniai duomenys) bei apklaustų liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, jog 2024 m. gruodžio 6 d. vagystę įvykdė būtent nuteistasis A. B.
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Vaizdo įrašuose yra užfiksuota tai, kaip 2024 m. gruodžio 6 d. 13:02:28 val. A. B. įeina į parduotuvės vidų – jis apsirengęs juodais sportiniais batais su „Nike“ ženkliuku, juodomis sportinėmis kelnėmis su ant šonų esančiais baltais fragmentais, dėvi pūstą, languotą pilkos spalvos striukę, po kuria matyti juodas džemperis su gaubtuvu. Pasiėmęs pirkinių krepšelį, A. B. 13:02:35 val. įeina į parduotuvės salę. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip A. B. 13:15:13 val. iš lentynos paima geltonos ir juodos spalvos dėžę, kurią apžiūri ir išsineša už vaizdo kameros ribų. Vėliau, apie 13:17 val., matyti, kaip A. B. vaikšto po parduotuvę, o geltonos ir juodos spalvos dėžė yra jo prekių krepšelyje. Po kiek laiko nuteistasis užeina už prekių lentynos ir priklaupęs ant žemės iki apie 13:19 val. kilnoja baltos spalvos prekes (pakuotes), tačiau dėl vaizdo kameros pozicijos neįmanoma tiksliai nustatyti, ką A. B. tuo metu darė. 13:19:55 val. A. B. atsistoja ir nueina prie kasų, tuo metu prekių krepšelis yra tuščias. Toliau vaizdo įraše užfiksuota kaip A. B. 13:21:55 val. ateina prie kasų ir iš prekių krepšelio ant prekystalio padeda mažą plastikinę pakuotę. Pastebėtina, kad šiuo metu jo striukė yra užsegta, nors iki užėjimo už prekių lentynos ir atsiklaupimo ant grindų 13:17:18 val. ji buvo atsegta. Po to, 19:40:42 val. užfiksuota kaip parduotuvės darbuotoja kažką pastebi toje pačioje vietoje, kurioje prieš tai buvo atsiklaupęs A. B., bei ištraukia iš lentynos geltonos ir juodos spalvos pakuotę, kurią nusineša į tarnybines patalpas.
7.2. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. A. (1 t., b. l. 38–40) parodė, kad akumuliatorinis tiesinis pjūklas „DeWALT“ yra supakuotas į kartoninę geltonos spalvos dėžę, ant kurios yra uždėtas apsauginis magnetas. Pjūklas nėra didelių išmatavimų, dėl to jis tikrai galėtų tilpti užsikišus už drabužių, be to, po įvykdytos vagystės ši prekė nebuvo rasta parduotuvės patalpose, o konsultantė prekės tuščią pakuotę surado antrame aukšte ant lentynos karabinų stende. Apsaugos žymeklis buvo nuimtas ir paliktas ESVE varžtų stende. Apklausta teisiamajame posėdyje (1 t., b. l. 146–147) liudytoja patvirtino, kad apsauginę juostelę ir žymeklį galima išjudinti ir numauti ranka, o turint laisvesnius drabužius, pjūklą užsikišti už jų ir nepastebimai praeiti pro kasas tikrai yra įmanoma. Taip pat ši liudytoja iš esmės paneigė A. B. paaiškinimus, kad būdamas parduotuvėje jis rinkosi kitas prekes, nurodydama, jog jo ieškotos prekės buvo priešingoje pusėje, nei buvo nuteistasis.
7.3. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. I. (1 t., b. l. 43–44) parodė, kad atlikus įrankių papildymą pastebėjo, jog jai trūksta vieno įrankio – akumuliatorinio tiesinio pjūklo „DeWALT DCS367N18V“. Apie trūkumą pranešė skyriaus vadovui ir galimai ji tą pačią dieną antrame aukšte įrankių skyriuje prie karabinų stendo rado tuščią šio įrankio dėžę. Nuimtas apsaugas rado užkištas už varžtų pakuotės varžtų skyriuje. Teisiamajame posėdyje (1 t., b. l. 146–147) liudytoja paaiškino, kad mano, jog tokio tipo pjūklą galima užsikišus išsinešti pro kasas – jis yra šiek tiek ilgesnis, bet nėra labai aukštas. Ant dėžės, kurią ji rado lentynoje, galimai buvo žymė, kad jos apsauga buvo nutraukta – panaudojus jėgą įmanoma tą apsaugą nutraukti. Žymeklis nebuvo nukirptas ar nulaužtas, o buvo numautas nuo dėžės.
7.4. Iš 2025 m. kovo 31 d. daiktų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 31–33, 34–35) yra matyti tai, jog pagrobto svetimo turto (akumuliatorinio tiesinio pjūklo) ilgis yra 36,3 cm, svoris – 2,3 kg.
7.5. Atsižvelgtina ir į paties nuteistojo duotus parodymus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 67–69) nuteistasis savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną jis norėjo parduotuvėje paieškoti metalinių įtvirtinamų kampukų ir apvadų. Į parduotuvę įėjo kartu su jam pažįstamu asmeniu, kurio vardas galimai A. ar A., tačiau salėje kartu su juo nevaikščiojo. Antro aukšto įrankių skyriuje iš lentynos paėmė geltoną dėžę su pjūklu, tačiau būdamas kitame skyriuje pamatė, kad pasiėmė ne tą modelį, todėl dėžę paliko lentynoje ar įdėjo kažkur kitur ir iš parduotuvės pasišalino. Apklaustas teisiamajame posėdyje (1 t., b. l. 145–147) nuteistasis paaiškino, kad jam reikėjo kampučių ir apvadų. Būdamas parduotuvėje pasiėmė tiesinį pjūklą, tačiau vėliau pamatė, kad pasiėmė ne tokį modelį, todėl paliko pjūklą antrame aukšte ir dėžės atgal į jos vietą nenunešė. Jam tuo metu reikėjo galingesnio pjūklo, bet norėjo pasiimti prekę, kuriai buvo akcija. Negalėjo nurodyti, kodėl negrįžo pasiimti kito modelio, kuriam buvo pritaikyta akcija. Šioje dalyje pastebėtina, kad nors nuteistasis teigė, kad prieš padėdamas prekę į lentyną galimai pasiėmė varžtų ar jam reikiamų kampelių, bet liudytojos I. Ališauskienės pirmiau aptarti parodymai šią versiją paneigia – liudytoja nurodė, jog metaliniai kampukai yra visai kitoje pusėje, nei buvo nuteistasis. Peržiūrint vaizdo įrašus A. B. nurodė, kad neprisimena, ko tiksliai jam reikėjo parduotuvėje, tačiau būdamas prie lentynų jis akivaizdžiai kažką rinkosi, nežino, ką buvo pasiėmęs, susimaišė tarp skyrių. Po to nurodė, kad galimai jam reikėjo ir karabinų, dėl to buvo pritūpęs toje vietoje. Sutiktina su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, jog A. B. netapačiai nurodo, kodėl jam įvykio dieną reikėjo pjūklo – ar dėl to, kad jis norėjo nusipirkti pjūklą su akcija, ar dėl to, kad šio įrankio nuteistojo paprašė jo draugas. Dėl to spręstina, jog nuteistojo parodymai yra iš esmės nenuoseklūs, todėl jais remiamasi tik tiek, kiek juos patvirtina objektyvūs duomenys.
7.6. Pirmiau aptarti baudžiamosios bylos duomenys neginčijamai patvirtina aplinkybę, jog įvykio dieną aptariamas svetimas turtas (dėžė su joje esančiu akumuliatoriniu tiesiniu pjūklu) buvo A. B. žinioje ir buvo pagrobtas būtent po to, kai nuteistasis geltonos ir juodos spalvos dėžę paliko paslėptą kito skyriaus lentynoje. Įvertinus tai, kad pagrobto pjūklo ilgis yra 36,3 cm bei liudytojų parodymus, kad yra įmanoma jį išsinešti pro kasas paslėpus po drabužiais, atmestina nuteistojo pateikta versija, jog jis objektyviai taip pasielgti negalėjo – be kita ko, tokius jo veiksmus patvirtina ir aplinkybės, kad kasose A. B. stovi užsisegęs striukę. Atkreiptinas dėmesys, jog vaizdo įraše 13:22:48 val. taip pat yra užfiksuota kaip A. B., išeidamas iš kasų pasitaiso drabužius ties juosmeniu ir tokie jo veiksmai patvirtina, kad jis galimai kilstelėjo viršun po drabužiais esantį objektą. Nors iš dalies sutiktina su apelianto argumentais, jog baudžiamojoje byloje nėra vaizdo įrašų nuo to momento, kai jis išėjo pro parduotuvės kasas, iki kol buvo surasta tuščia prekės pakuotė, tačiau įvertinus liudytojų parodymus, kad bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo jokių kitų šios prekės pirkimų ar fiksuota panašių pjūklo vagysčių, nėra pagrindo sutikti su argumentais, jog pilnų vaizdo įrašų pateikimas patvirtintų jo pateiktą įvykių versiją.
8. Vadovaujantis kasacinės instancijos teismo formuojama teismų praktika, tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ne visada veikos aplinkybės ir šią veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais iš esmės yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jeigu tais įrodymais yra nustatyti tarpiniai faktai ir išvados, kurie tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus, o tai, ar įrodymai yra patikimi, yra nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-719/2018, 2K-220-628/2019, 2K-7-174-303/2019). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti liudytojų parodymai, taip pat paties nuteistojo parodymų nenuoseklumas ir neatitikimas objektyviems bylos duomenims ir vaizdo įrašų turinys iš esmės įrodo A. B. vaidmenį 2024 m. gruodžio 6 d. padarytoje vagystėje bei pagrindžia jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Vien tik tai, jog nuteistasis iš esmės nesutinka su surinktų įrodymų vertinimu bei yra įsitikinęs, kad skundžiamas nuosprendis buvo priimtas tinkamai neįvertinus jo pateiktos gynybinės versijos, savaime nereiškia, kad nustatytas pagrindas išvadai, jog surinkti įrodymai nebuvo įvertinti objektyviai ar visapusiškai.
9. Įvertinus tai, jog apeliacinis skundas paduotas prašant priimti išteisinamąjį nuosprendį, privalu pasisakyti ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės bei civilinio ieškinio išsprendimo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad A. B. nusikalsta jau ne pirmą kartą, praeityje yra teistas penkis kartus, tarp jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei; ne vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nėra sumokėtos; nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nėra nustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už A. B. padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – trumpalaikis laisvės atėmimas, t. y. areštas, kadangi kitos rūšies bausmių nebepakanka. Tas pats pasakytina ir dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo – turtinė žala UAB „K“ buvo padaryta aktyviais A. B. veiksmais, todėl būtent nuteistasis turi atlyginti šią 215 Eur dydžio turtinę žalą, t. y. civilinis ieškinys buvo patenkintas pagrįstai.
10. Įvertinus pirmiau išdėstytą, darytina išvada, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir nepadarius įrodymų vertinimo klaidų. Pastebėtina, kad apeliacinio skundo motyvai iš esmės yra analogiški A. B. teisiamajame posėdyje išsakytiems pastebėjimams, į kuriuos yra visapusiškai ir išsamiai atsakyta skundžiamame nuosprendyje, todėl nenustatytas joks teisinis ar faktinis pagrindas skundžiamą 2025 m. birželio 12 d. nuosprendį naikinti ar keisti.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
11. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. spalio 28 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-45833 už A. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Pažymoje nurodyta, jog valstybės naudai priteistina suma sudaro 218,75 Eur dydžio sumą.
12. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nurodytos nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose, atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-1073/2020).
13. Būtinybę A. B. paskirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatos, dėl to bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Be to, šioje byloje buvo nagrinėjamas A. B. apeliacinis skundas, kuris yra atmetamas. Dėl šių priežasčių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. B. nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendžio atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų 218,75 Eur dydžio sumai už A. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.