- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-26
- Bylos Nr.
- e2-125-1137/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02659-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kalnius
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- E. Š., V. Š.
- Trečiasis asmuo
- notarei Rūtai Rastenienei, Panevėžio miesto 9-ojo notaro biuro
- Advokatai
- Irmantas Tumas, Olegas Juška
- Kategorijos
sekretoriaujant Irenai Miliukienei, Domantei Kavaliauskei, Renatai Šakalienei
dalyvaujant ieškovo L. Š. įstatyminei atstovei N. Š., jos atstovui advokatui Irmantui Tumui,
nedalyvaujant trečiajam asmeniui notarei Rūtai Rastenienei ir išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Š., atstovaujamo jo įstatyminės atstovės N. Š., ieškinį atsakovams E. Š. ir V. Š., trečiasis asmuo Panevėžio miesto 9-ojo notaro biuro notarė Rūta Rastenienė, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Panevėžio apskrities VTAS, dėl testamento nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas atstovaujamas įstatyminės atstovės kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu senelio A. Š. 2022 m. gegužės 9 d. testamentą. Nesant pagrindo testamentą pripažinti negaliojančiu - tikslu paveldėti privalomąją palikimo dalį, nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad man senelio A. Š. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas. Ieškovė savo ieškinį iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
1.1 Vyriausias testatoriaus sūnus - mano tėvas M. Š. - mirė (duomenys neskelbtini). Nesant senelio A. Š. testamento, ieškovas galėtų paveldėti tą jo palikimo dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam tėvui M. Š. paveldint pagal įstatymą. Senelio testamentu ieškovas faktiškai yra nušalintas nuo jo turto paveldėjimo.
1.2 Senelis prieš mirtį labai ilgą laiką sistemingai piktnaudžiaudavo alkoholiu, ir jo elgesys ieškovui kėlė rimtų abejonių dėl jo gebėjimo suprasti savi veiksmų reikšmę ir juos valdyti testamento sudarymo atžvilgiu. Senelis pastoviai rinkdavo daiktus iš konteinerių ir nešdavosi namo. Nesilaikė elementarių asmens higienos reikalavimų - nesiprausdavo, vaikščiodavo purvinas, nesikirpęs; taip sudarydamas asocialaus žmogaus įvaizdį. Taip pat nesilaikė ir elementarių saugos reikalavimų buityje: pvz. pamiršdavo ant įjungtos viryklės paliktus puodus, keldamas pavojų kilti gaisrui.
1.3 2019 m. ar 2020 m. jis, praradęs adekvatų tikrovės suvokimą, iššoko iš savo balkono ir susilaužė koją. Ligoninės Traumatologijos skyriuje, negausdamas alkoholio, elgėsi įžūliai, ir buvo perkeltas į Psichiatrijos skyrių.
1.4 Jeigu teismas visgi padarytu išvadą, kad A. Š. testamentas yra teisėtas ir galioja, prašo nors nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovui senelio mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, kad galėtų paveldėti privalomąją palikimo dalį. CK 5.20 str. 1 d. palikėjo / testatoriaus anūkų neįtraukia į išlaikymo reikalingų asmenų, turinčių teisę į privalomąją palikimo dalį, sąrašą. Tačiau, šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, kad nesant senelio testamento, ieškovas savo tėvui turėjusią tekti dalį būtų paveldėjęs atstovavimo teise - pagal CK 5.12 str. Ieškovas nebūtų buvęs laikomu antros eilės įpėdiniu (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.). Mano, kad kai anūkai paveldi (nepaveldi dėl sudaryto testamento) atstovavimo teise, jie yra pilnai prilygintini pirmiau mirusiems palikėjo vaikams / savo tėvams, tame tarpe ir CK 5.20 str. 1 d. taikymo atžvilgiu.
1.5 Teismo posėdžio metu savo reikalavimus palaikė. Posėdžio metu taip pat nurodė, jog girdėjo, kad atsakovai tėvą pas notarė vežė neblaivų, tačiau šių savo teiginių niekaip neįrodinėjo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas E. Š. pateiktu atsiliepimu nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti. Savo atsiliepimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
2.1 Atsakovas mano, kad nors tėvas A. Š. (Testatorius) turėjo kokių nors fizinių negalavimų, tačiau buvo visiškai sąmoningas ir abejonių, jog jis supranta savo veiksmus, Atsakovui niekada nekilo. Testatorius atsakovui ir atsakovo broliui V. Š. yra nurodęs, kad po savo mirties visą turtą paliks savo sūnums. Kadangi dar vienas brolis - M. Š. mirė (duomenys neskelbtini), todėl Testatorius (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą paliko būtent savo gyviems sūnums E. Š. ir V. Š.. Surašydamas testamentą Testatorius suvokė savo veiksmus, norėjo savo turtą palikti savo sūnums, tai ir padarė.
2.2 Nėra jokio ginčo, kad nepilnametis L. Š. turi teisę į išlaikymą, tačiau ieškovas L. Š. nepatenka į CK 5.20 straipsnyje nurodytų asmenų sąrašą, kuriems palikėjo (Testatoriaus) mirties momentu, atsiranda teisė į parivalomąją palikimo dalį.
2.3 Išlaikymo reikalingumo faktas Testatoriaus mirties dienai ieškovui L. Š. jokių teisinių pasekmių nesuskurs, nes ieškovas L. Š. nepatenka CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytų asmenų sąrašą.
2.4 Teismo posėdžio metu savo atsikirtimus palikė, iš esmės naujų aplinkybių nenurodė.
3. Atsakovas V. Š. pateiktu atsiliepimu nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti. Savo atsiliepimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
3.1 A. Š. yra išskirtinai gerumo kupinas asmuo kurio širdyje atsispindi nuoširdus noras padėti ir prisidėti savo bendruomenės ir šeimos gerovės. Tai įrodo kaip jis gyveno po žmonos netekties ir gyveno kartu su atsakovu V. Š., mokėjo mokesčius, dirbo individualia veikla, pats savimi rūpinosi be jokios pagalbos, vedžiojo šunį, gamino maistą ir puikiai gyveno. Jo malonus ir pasitikintis balsas ir nuoširdi šypsena visada atvesdavo žmones į geresnį dienos būvį. Domėjosi geografija, istorija iki pat mirties. Todėl tikrai buvo adekvatus nes neadekvatūs žmonės negalėtų tiek žinoti informacijos. Susirgo demencija tik būdamas slaugos namuose kol gydėsi kepenų ligą. A. Š. buvo palankiai įvertinamas kaimynų, draugų, giminaičių, bet ir ilgai įsiminantis dėl savo nuostabaus įnašo į visuomenę. Pasirašė visas sutartis ir testamentą būdamas adekvatus, nebuvo įtrauktas į jokias įstaigas ir viską suprato tai darydamas.
3.2 Teismo posėdžio metu savo atsikirtimus palaikė, iš esmės naujų aplinkybių nenurodė.
4. Notarė Rūta Rastenienė patiektu atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Savo atsiliepimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
4.1 2021 m. lapkričio mėnesį po žmonos R. Š. mirties (duomenys neskelbtini), dokumentus dėl palikimo priėmimo pateikė jos vyras A. Š. kartu su sūnumis V. S. ir E. Š. Jau pateikdamas dokumentus dėl palikimo priėmimo teisinio įforminimo, A. S. sakė, kad baigus tvarkyti paveldėjimo dokumentus po sutuoktinės mirties, jis norės surašyti testamentą, kad visą turtą palieka tik dviem savo sūnums E. ir V. S.. Jis paaiškino, kad tokia jo valia yra susiformavusi seniai, tik vis niekaip neprisiruošdavo jos teisiškai įforminti. Tai, kad po mirties visą turtą nori palikti tik dviem savo sūnums E. ir V. S. bei nori surašyti tokio turinio testamentą, A. Š. patvirtino ir 2022-03-08 išduodant jam nuosavybės ir paveldėjimo liudijimus, ir 2022-04-01 papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, ir 2022-05-09 testamento patvirtinimo metu.
4.2 Visus kartus, kai testatorius A. Š. buvo atvykęs į notaro biurą ir pabendravus su juo, matėsi, kad jis pilnai viską suvokė, visiškai orientavosi tiek laike, tiek erdvėje, aiškiai ir išsamiai nurodė ir paaiškino visas aplinkybes, patvirtino, kad jo tikroji, laisva valia yra palikti visą savo turtą savo sūnus E. ir V. Š.. Pabendravus su testatoriumi, jokių abejonių dėl jo veiksnumo nekilo, taip pat duomenų apie tai, kad jo veiksnumas būtų apribotas, nebuvo ir veiksnių bei ribotai veiksnių asmenų registre. Kadangi įsitikinau testatoriaus veiksnumu, faktu, kad jo sudarytas testamentas išreiškia ir atitinka jo tikrąją valią, ką jis patvirtindavo jau nuo 2021 m. lapkričio mėnesio kiekvieną kartą apsilankydamas notaro biure, jo asmenybę nustačiau pagal jo pateiktą asmens dokumentą - asmens tapatybės kortelę.
Atsiliepimas
4.3 LR CK 5.20 str. 1 d. įstatymo leidėjas nustatė ratą asmenų, kuriems priklausytų privalomoji dalis net ir esant sudarytam testamentui: tai patikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo dieną reikalingas išlaikymas. Tai yra imperatyvi įstatymo norma. Įstatymas nenumato galimybės šį asmenų ratą išplėsti. Palikėjo vaikaičiai į šį asmenų ratą, turinčių teisę į privalomąją palikimo dalį nėra įtraukti. Vadovaujantis LR CK 5.20 str. 1 d., vaikaičiui, kuriam ir būtų reikalingas išlaikymas palikėjo mirties dienai, teisė į privalomąją palikimo dalį, neatsiranda. LR CK 5.12 str. numatyta teisė į privalomąją palikimo dalį, yra taikomas tik paveldint pagal įstatymą, jis negali būti taikomas paveldint pagal testamentą.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje dėl nepilnamečio interesų. Nurodė, kad turtas nėra areštuotas ar kitaip apribota juo disponavimo teisė. Duomenų apie esamas palikėjo skolas byloje nėra. Pripažinus A. Š. sudarytą testamentą negaliojančiu, L. Š. įgytų teisę paveldėti dalį senelio nekilnojamojo turto, t. y. padidintų turimą turto dalį, pagerintų finansinę padėtį. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma skelbia, kad vaikas turi teisę į nuosavybę, kurią saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai. Skyrius daro išvadą, kad testamento pripažinimas negaliojančiu būtų nepilnamečio vaiko interesais. L. Š. įgytų teisę būti savo artimo giminaičio turto paveldėtoju ir būtų galimybė įgyventi nepilnamečio vaiko teisę būti turto savininku. Nepilnametis turi teisę į išlaikymą iki 18 metų, kurį privalo teikti abu tėvai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). L. Š. tėvas M. Š. miręs. Ieškinyje keliamas reikalavimas būtų aktualus, jei būtų sprendžiamas klausimas dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo po M. Š. mirties, t. y. L. Š. tėvo. Kadangi L. Š. yra A. Š. anūkas, jis nepatenka į asmenų ratą, kurie pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Nors paveldėti privalomąją palikimo dalį būtų L. Š. interesais, tačiau įstatymas nesuteikia tokios teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės.
6. Ieškovas L. Š. yra (duomenys neskelbtini) mirusio M. Š. sūnus. Ieškovo senelis A. Š. 2022 m. gegužės 9 d. sudarė testamentą, kuriuo savo turtą paliko savo gyviems sūnums. A. Š. mirė (duomenys neskelbtini).
7. Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta A. Š. pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Ekspertai pateikė savo atsakymus į ekspertizės metu suformuluotas užduotis ir nurodė, kad 1. A. Š. 2022-05-09 testamento pasirašymo metu sirgo (duomenys neskelbtini) dėl alkoholio vartojimo, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). A. Š. testamento pasirašymo metu 2022-05-09 galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
8. Ekspertizėje paaiškinta, jog medicininiuose dokumentuose esantys duomenys parodo, kad nors A. Š. ir turėjo piktnaudžiavimą alkoholiu bei (duomenys neskelbtini), tačiau artimu testamento pasirašymui laiku A. Š. nebuvo stebėta jokių pastovių psichikos būklės ir išreikštų pažintinės veiklos (kognityvinių funkcijų) sutrikimų. Laikotarpiu, artimu testamento pasirašymui 2022-05-09, A. Š. kartotinai lankėsi notarės R. Rastenienės biure dėl paveldėjimo dokumentų po sutuoktinės mirties (2022-03-08 ir 2022-04-04), jam nebuvo stebėta jokių psichikos, elgsenos ar bendravimo sutrikimų - t. y. tiriamu laikotarpiu, artimu testamento pasirašymui, A. Š. nepasireiškė kokių nors somatinės ar psichikos būsenos sutrikimų. A. Š. psichikos būsenos pablogėjimas užfiksuotas tik vėliau - 2023-02-21 kartu su ženkliu somatinės būsenos pablogėjimu - t. y. praėjus net 9 mėnesiams po A. Š. Testamento pasirašymo.
Dėl testamento (ne)galiojimo
9. Ieškovas nurodo, jog senelis prieš mirtį labai ilgą laiką sistemingai piktnaudžiaudavo alkoholiu, ir jo elgesys man kėlė rimtų abejonių dėl jo gebėjimo suprasti savi veiksmų reikšmę ir juos valdyti testamento sudarymo atžvilgiu. Senelis pastoviai rinkdavo daiktus iš konteinerių ir nešdavosi namo.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad testamentas, kaip vienašalis sandoris, yra asmens valios išraiškos forma, kurios realumas gali būti nuginčytas vadovaujantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 str. 2 d.), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018). Gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės. Bylų, kuriose mirusio asmens testamentas ginčijamas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015, 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018). Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės.
11. Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta A. Š. pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Ekspertai pateikė savo atsakymus į ekspertizės metu suformuluotas užduotis ir nurodė, kad 1. A. Š. 2022-05-09 testamento pasirašymo metu sirgo (duomenys neskelbtini) dėl alkoholio vartojimo, (duomenys neskelbtini). A. Š. testamento pasirašymo metu 2022-05-09 galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Savo atsiliepime į ieškinį notarė tvirtinusi ginčijamą sandorį taip pat nurodė, kad A. Š. tiek testamento surašymo dieną, tiek ir anksčiau, kuomet išreiškė savo planus dėl būsimo testamento turinio pilnai viską suvokė, visiškai orientavosi tiek laike, tiek erdvėje, aiškiai ir išsamiai nurodė ir paaiškino visas aplinkybes, patvirtino, kad jo tikroji, laisva valia yra palikti visą savo turtą savo sūnus E. ir V. Š..
12. Teismo posėdyje dalyvavę liudytojai, t. y. A. Š. gydžiusios šeimos gydytojos D. D. ir I. B., taip pat patvirtino, jog bendraujant su A. Š. nekilo jokių įtarimų dėl jo netinkamos psichinės sveikatos būklės, jis visada elgėsi ir bendravo adekvačiai. Įvertinus šiuos byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, ekspertų išvadas ir byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė jog A. Š. sudarydamas savo testamentą, t. y. kad, palikdamas visą turtą savo gyviems vaikams, testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Dėl šio, nėra pagrindo ir testamentą pripažinti negaliojančiu.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
13. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo, nesant pagrindo testamentą pripažinti negaliojančiu - tikslu paveldėti privalomąją palikimo dalį, nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovui senelio A. Š. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas. Nurodė, kad tokio prašymo tikslas yra galimybė paveldėti privalomąją palikimo dalį.
14. Kaip teisingai nurodo ir pats ieškovas, tiek ir visi kiti byloje dalyvavę asmenys savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose, CK 5.20 str. 1 d. palikėjo / testatoriaus anūkų neįtraukia į išlaikymo reikalingų asmenų, turinčių teisę į privalomąją palikimo dalį, sąrašą. Tai yra imperatyvi įstatymo norma. Palikėjo vaikaičiai į šį asmenų ratą, turinčių teisę į privalomąją palikimo dalį nėra įtraukti. Nurodytų asmenų ratas yra galutinis ir neplečiamas (Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-106/2013). Tad, vadovaujantis LR CK 5.20 str. 1 d., vaikaičiui, kuriam ir būtų reikalingas išlaikymas palikėjo mirties dienai, teisė į privalomąją palikimo dalį, neatsiranda. Atkreiptinas dėmesys, kad LR CK 5.12 str. numatyta teisė į privalomąją palikimo dalį, yra taikomas tik paveldint pagal įstatymą, jis negali būti taikomas paveldint pagal testamentą.
15. Konstatavus, kad ieškovas nepaveldėti privalomosios palikimo dalies, pats juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ieškovui senelio A. Š. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas, nustatymas ieškovui jokių teisinių pasekmių nesukels, todėl teismas atsisako nustatyti ieškovo prašomą juridinę reikšmė turintį faktą, kadangi toks ieškovo reikalavimas negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ar ginčo teisme objektas (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas E. Š. pateikė teismui duomenis, kad valstybė teikdama jam teisinę pagalbą patyrė 255 eurus išlaidų. Daugiau duomenų apie E. Š., ar V. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
17. CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
18. Atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidos patirtos valstybės už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą neatlygintinos.
19. Ieškovo įstatyminei atstovei valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų. Atsakovui E. Š. valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 50 procentų. Kaip jau minėta, duomenų, kad atsakovas būtų patyręs bylinėjimosi išlaidas šioje byloje nepateikė. Kadangi tiek už ieškovą, tiek atsakovą bylinėjimosi išlaidas patyrė valstybė, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas tarp šalių neskirstytinas (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
20. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 279, 285-287 straipsniais,
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.