- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-11
- Bylos Nr.
- 2-1328-881/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00787-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė (pirm.)
- Kreditorius
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Saudosta
- Kategorijos
- 3.1.7.1.3Žyminio mokesčio primokėjimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1301-221/2020 pagal kreditoriaus V. J. patikslintą skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Saudosta“ 2020 m. vasario 13 d. kreditorių komiteto posėdžio pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi netenkino kreditoriaus V. J. patikslinto skundo dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Saudosta“ 2020 m. vasario 13 d. kreditorių komiteto posėdžio pripažinimo neteisėtu.
2. Kauno apygardos teisme 2020 m. liepos 8 d. gautas kreditoriaus V. J. atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi nustatė kreditoriui V. J. septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytą atskirojo skundo trūkumą – sumokėti 50 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nustatė, kad kreditorius V. J. nepateikė teismui duomenų, kad už bankroto byloje paduotą atskirąjį skundą sumokėjo įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.
5. Teismas šį trūkumą laikė esminiu, nes jo nepašalinus negalima išspręsti atskirojo skundo priėmimo klausimo. Teismas išaiškino, kad nepašalinus nurodyto trūkumo per teismo nustatytą terminą, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Kreditorius V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti 2020 m. liepos 7 d. atskirąjį skundą, kreditorių V. J. atleidus nuo žyminio mokesčio, o 2020 m. liepos 7 d. atskirąjį skundą priėmus, BUAB „Saudosta“ 2020 m. vasario 13 d. kreditorių komiteto posėdį pripažinti neteisėtu. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas trūkumus nustatė per anksti, nes byloje paaiškėjo naujos aplinkybės. V. J. administratoriui pateikė prašymą ir nutarimo projektą, kurį kreditorių komiteto posėdyje patvirtinus UAB „Saudosta“ 2020 m. vasario 13 d. kreditorių komiteto posėdis būtų pripažintinas neteisėtu.
6.2. Skundžiama nutartimi nustatytas trūkumas nėra esminis, nes civilinėse bylose, kuriose V. J. yra šalis, ieškiniai buvo priimti be žyminio mokesčio sumokėjimo, nes byla yra ne apie žyminį mokestį.
6.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatleido V. J. nuo žyminio mokesčio ir prašymo atleisti nenagrinėjo. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas V. J. atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. V. J. yra politinis prookupacinio režimo kalinys, disidentas ir kankinys, turtą prarado dėl politinių prookupacinio režimo – neteisėto kalinimo politiniais motyvais, bolševikinio režimo represijų ir atsisakymo pripažinti chuntos valdžios užgrobimą teisėtu, kankinimo, persekiojimo, diskriminacijos, piktnaudžiavimo psichiatrija.
6.4. Skundžiama nutartimi nepagrįstai nenustatyta, kad V. J. turtinė padėtis yra sunki, jis yra priverstas taupyti kiekvieną centą, nes Kauno apygardos prokuratūroje, Kauno apygardos teisme įdarbinti asmenys ilgą laiką sistemingai, kryptingai veikė siekdami atimti visą V. J. turtą bei patalpinti jį į psichiatrijos ligoninę.
6.5. Taip pat nurodė, kad įstatymas nenumato galimybės visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio, o tik nuo dalies žyminio mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nuo dalies žyminio mokesčio V. J. atleisti, o dalį atidėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria V. J. nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už atskirąjį skundą sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 2 dalimi, nustatė apeliantui V. J. terminą trūkumams pašalinti – sumokėti 50 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
10. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą sumokėti žyminį mokestį už pateiktą atskirąjį skundą, nes skundžiama nutartimi nustatytas trūkumas nėra esminis, kadangi civilinėse bylose, kuriose apeliantas yra šalis, ieškiniai buvo priimti be žyminio mokesčio sumokėjimo.
11. Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų, etc. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016).
12. CPK 80 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) numatyta, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinami atskirieji skundai bankroto ir restruktūrizavimo bylose ir už juos mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
13. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus atvejus. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.
14. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad remiantis CPK 83 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais, žyminis mokestis nemokamas tik už šiose normose nurodytų asmenų pateiktus ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Atskirieji skundai nepatenka į šioje normoje nurodytų procesinių dokumentų sąrašą, kadangi pagal bendrąją normą (lot. lex generalis) atskirieji skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Šios išimtys yra lex specialis (liet. specialioji normą) CPK 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios normos, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, atžvilgiu. CPK numatyti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai yra bendrųjų apmokestinimo žyminiu mokesčiu taisyklių išimtys, todėl jie negali būti aiškinami plačiai, kad nebūtų paneigti įstatymų leidėjo žyminio mokesčio nustatymu siekiami tikslai, tarp jų – asmenų lygiateisiškumo užtikrinimas, nepagrįsto instancinio bylinėjimosi mažinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-794-407/2020).
15. Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjo tikslas buvo apmokestini žyminiu mokesčiu bankroto ir restruktūrizavimo bylose paduodamus atskiruosius skundus nesiejant to su jį paduodančio asmens statusu, taip siekdamas užtikrinti bankroto proceso dalyvių lygiateisiškumą, nemokumo procesų veiksmingumą ir operatyvumą, sumažinant nepagrįstą instancinį bylinėjimąsi bankroto ir restruktūrizavimo procesuose, tokiu būdu paspartinant bankroto ir restruktūrizavimo bylų nagrinėjimą. Be to, pagrįsto instancinio bylinėjimosi bankroto ir restruktūrizavimo bylose atveju įstatymų leidėjas įtvirtino žyminio mokesčio grąžinimo pagrindą, taip užtikrindamas, kad pagrįstą atskirąjį skundą pateikęs asmuo nepatirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminiu mokesčiu (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė apeliantui V. J. terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti ir sumokėti 50 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą, pateiktą BUAB „Saudosta“ bankroto byloje.
17. Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į apelianto turtinę padėtį, turėjo atleisti jį nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimo.
18. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Toks prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Pateikti šiuos įrodymus yra asmens, prašančio atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, pareiga (CPK 178 straipsnis).
19. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmuo dėl sunkios turtinės padėties gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik iš dalies, o ne visiškai. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017).
20. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį. Atskirajame skunde dėstomi tik abstraktūs teiginiai, kurie nesudaro pagrindo tenktinti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.