Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-601-722/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-05-03
Bylos Nr.: e2-601-722/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-01713-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Atsakovas: A. K.
Ieškovas: P. C.

Kategorijos

2.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.16.9pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-601-722/2023Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01713-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2; 2.6.16.9; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 3 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja L. D.,sekretoriaujant A. P.,dalyvaujant ieškovės atstovui G. Š. (nuotoliniu būdu per Zoom programą),atsakovui A. K., jo atstovui advokatui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. C. AS ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos, negautų pajamų, delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB, „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas P. C. AS (toliau – ir ieškovas) prašo priteisti iš atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovo) 4 271,50 Eur skolą, 2 076,08 Eur negautas pajamas, 132,41 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad pradinis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakovu 2018 m. rugpjūčio 6 d. sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – sutartis), pagal kurią suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudoti lizingo pagrindu bei išsipirkti automobilį „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti lizingo įmokas. Finansuojama suma – 4 271,50 Eur. Atsakovui nemokant įmokų Sutartyje nustatyta tvarka, sutartis 2020 m. sausio 13 d. buvo nutraukta, o transporto priemonė grąžinta teisėtam automobilio savininkui. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 30 d. už 4000,00 Eur transporto priemonę pardavė ir šia suma sumažino atsakovo bendrą įsiskolinimą, kuris transporto priemonės pardavimo dieną sudarė 8 271,50 Eur. Po transporto priemonės pardavimo atsakovo įsiskolinimo suma sudarė 4 271,50 Eur. Pradinis kreditorius UAB ,,(duomenys neskelbtini),“ 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui „Risk M. S.“ OÜ. 2021 m. gruodžio 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „Risk M. S.“ OÜ. perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą P. C. AS, kurią Lietuvoje atstovauja „P. B.“ OÜ Lietuvos filialas.

Šalies argumentai

Ieškovo rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovui pranešta tinkamai, jam 2021 m. gruodžio 23 d. įteiktas registruotas pranešimas. Ieškovas yra pateikęs visus reikalavimo perleidimo dokumentus. Atsakovas pradiniam kreditoriui sumokėjo 3 370,20 Eur įmokas. Atsakovas ginčija automobilio pardavimo kainą, tačiau būtina atsižvelgti į tai kad ji parduota už 4 000 Eur po kelerių metų nuo jos įsigijimo, todėl reikia atsižvelgti į jos būklę ir nusidėvėjimą. Taip pat ir atsakovas nedėjo pakankamai pastangų ir nesiūlė/neteikė pradiniam kreditoriui automobilio pirkėjo. Pradinis kreditorius pateikė pranešimą dėl po transporto priemonės pardavimo nurodytų sumų : 1 088,26 Eur netesybos po sutarties nutraukimo, 172,00 Eur sąskaitos už transportavimą, 936,30 Eur sąskaitos už automobilio remontą, 8,10 Eur netesybos iki sutarties nutraukimo, 675,68 Eur neapmokėtas sutarties mokestis, 280,41 Eur palūkanos iki sutarties nutraukimo, 5 110,75 Eur neapmokėta principinė vertė. Ieškovas iš pradinio kreditoriaus perėmė reikalavimą įskaitant ir visas negautas pajamas, todėl turi teisę jas prašyti priteisti iš atsakovo. Kreditorius negavo iš anksto suplanuotų ir numatytų pajamų. Pagal sutartį delspinigiai, priskaičiuoti už vėlavimą įvykdyti sutartines prievoles (ne ilgesnį terminą, nei 180 dienų), yra 132,41 Eur (nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d.). Todėl reikalavimas pagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, nurodė, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą, nėra gavęs jokių pranešimų, išrašas iš Reikalavimo perleidimo sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „Risk M. S.“ OU liudija, kad ši sutartis buvo sudaryta 2017 m. vasario 28 d., t.y. ženkliai anksčiau, nei sudaryta atsakovo A. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis. Reikalavimo perleidimo sutartys yra niekinės. Automobilis parduotas ženkliai mažiau (4 000 Eur), nei tuo metu buvo jo rinkos vertė (6 330 Eur 2022 m. rugsėjo mėnesį (kai paduotas ieškinys) t. y. didesnė, nei 2020 m. lapkričio 30 d. (kai automobilis parduotas). Nepateikti duomenys, įrodantys automobilio pardavimo kainą. „(duomenys neskelbtini)“ 8 268,46 Eur išlaidos niekuo nepagrįstos, dokumentai nepateikti. Nutraukus sutartį, automobilis perduotas „(duomenys neskelbtini)“, jokių neteisėtų veiksmų atsakovas neatliko, reikalavimas priteisti 2 076,08 Eur negautas pajamas atmestinas. Sutartį nutraukus 2020 m. sausio 18 d., išvestiniai reikalavimai, nepagrįstai reiškiami atsakovui po daugiau nei 2 metų po sutarties nutraukimo.

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 30 d. gautame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys pagrįstas, dėl transporto priemonės pervežimo iš Kauno į Vilnių UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 92 Eur išlaidas, apie jas atsakovas buvo informuotas. Transporto priemonė jos perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu 2020 m. sausio 9 d. nebuvo nepriekaištingos techninės būklės, kaip nurodė atsakovas. Atsakovas galimai tikslingai nedetalizavo/neaprašė visų jam žinomų ir galimai žinotinų defektų, siekdamas nuslėpti kitus transporto priemonės defektus. Jei lizingo gavėjas nepasinaudoja savo teise išpirkti transporto priemonę, „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę parduoti ją už pasirinktą kainą tretiesiems asmenims. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę privalo nurodyti skolininkas, kuris remiasi šia aplinkybe. Automobilis buvo parduotas už kaip įmanoma didžiausią kainą – 4 000 Eur. Atsakovas turi nenusišalinti nuo turto pardavimo procesų, ieškoti palankiausios pardavimo kainos ar patys siekti perimti turtą. Atsakovas elgėsi pasyviai, nesiėmė jokių veiksmų dėl transporto priemonės pardavimo už geriausią kainą, nesutinkama su atsakovo teiginiais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ elgėsi nesąžiningai.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė, paaiškino, kad atsakovui apie reikalavimo teisių perėmimą pranešta tinkamai, buvo bandymai susisiekti su atsakovu, nepavyko. Automobilis parduotas rinkos kaina už 4 000 Eur, automobilis grąžintas su defektais, turėjo trūkumų, kurių atsakovas galimai sąmoningai neatskleidė. „Emprekis“ skelbimai nepagrindžia automobilio rinkos vertės, nebuvo šalių kooperacijos, atsakovas galėjo siūlyti savo automobilio pirkėją ir rūpintis automobilio pardavimu už didesnę kainą. Atsakovas nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį, paskutinį mokėjimą mokėjo 2019 m. spalio mėnesį, o 2020 m. sausio pradžioje sutartis nutraukta. Nutraukus lizingo sutartį, atsakovas privalo atlyginti negautas pajamas ir grąžinti viską į pradinę padėtį. Tai, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi nėra perleistos negautos pajamos, nėra pagrindo ieškovei jų nereikalauti, nes tai yra civilinė atsakomybė. Delspinigiai priskaičiuoti už dalį laikotarpio iš atsakovo už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Sunki atsakovo turtinė padėtis nėra pagrindas atleisti jį nuo sutarties vykdymo, jis galėjo prašyti atidėti mokėjimus. Bendradarbiavimas su atsakovu buvo apsunkintas, iš atsakovo negaudavo atsakymų. Skolininkas apie reikalavimo teisės perleidimą informuojamas bet kokiu būdu, svarbu pateikti, kad yra reikalavimo perėmėjas ir koks yra reikalavimas. Negali atsakovui siųsti visos Reikalavimo perleidimo sutarties ir suteikti atsakovui visus duomenis, kurie laikomi komercine paslaptimi. Todėl byloje pateiktas tik išrašas iš sutarties.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas ieškinį prašė atmesti paaiškino, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas arba nuo to momento, kada gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą ieškovei, negavo 2021 m. gruodžio 23 d. ieškovės 2021 m. gruodžio 17 d. pranešimo, su jokia reikalavimo perleidimo sutartimi nesusipažino, jos negavo. Pašto siunta, kuria siųstas 2021 m. gruodžio 17 d. pranešimas atsakovui visiškai neegzistuoja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį su „Risk M. S.“ OÜ 2017 m. vasario 28 d. t. y. žymiai anksčiau, nei atsakovas sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini),“. Ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo nepagrįstos skolos. Atsakovo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. sausio 9 d. nutraukta ne dėl atsakovo kaltės, bet bendru sutarimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavęs automobilį turėjo padengti visas atsakovo nesumokėtas įmokas ir dar uždirbti, tačiau automobilį perdavė už ženkliai mažesnę sumą, nei jo rinkos vertė. Ieškovė nepateikė skolą pagrindžiančių dokumentų, todėl ieškinys dėl 4 271,50 Eur skolos priteisimo atmestinas. Ieškovės apskaičiuotos 2 076,08 Eur palūkanos nepagrįstos, nutraukus sutartį, transporto priemonė perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn, sutarties eiga sustojo, abi šalys susitarė ją nutraukti. Kreditorius perleido reikalavimą į 4 271,50 Eur, reikalavimas į 2 076,08 Eur palūkanas perleistas nebuvo. Iš atsakovo reikalaujama priteisti 132,41 Eur delspinigius nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d. Sutartis nutraukta 2020 m. sausio 13 d., jokių reikalavimų pradinis kreditorius nereiškė, todėl ieškovės reiškiami iš sutarties išvestiniai reikalavimai daugiau nei po 2 metų po sutarties nutraukimo nepagrįsti. Atsakovas yra silpnesnioji vartojimo sutarties šalis, jo teisės turi būti ginamos daugiau, nei ieškovės. Ieškovės pareiga yra įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad pats gerai sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neskaitė, nežinojo, kad jis gali dalyvauti automobilio pardavime, siūlyti savo pirkėją. 2021 m. gruodžio 23 d. iš pašto jokio pranešimo negavo, nepasirašė, jo šeimos nariai taip pat negavo, jam neperdavė. Sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė ir automobilį grąžino dėl sunkios materialinės padėties, negalėdamas mokėti įmokas už automobilį. Automobilio defektai buvo, jis pats juos remontavo, nesuremontavo tik galinį stopą. Į Vilnių automobilio jis neturėjo galimybės nugabenti, pristatė į Kauną, jį informavo, kad transportavimo išlaidos 82 Eur. Jis manė, kad automobilį parduos už rinkos kainą ir dar turės jam grąžinti likutį. Priduodamas automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis langeliuose nežymėjo defektų, nežino kodėl, jam niekas nesakė. Jis pasitikėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais pildydamas automobilio perdavimo aktą. Su juo vėliau bendravo (duomenys neskelbtini) atstovas, siūlė sumokėti jiems mažesnę skolą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 30 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovas buvo informuotas apie transporto priemonės pervežimo į Vilnių išlaidas. Priešingai, nei teigia atsakovas, transporto priemonė, jos perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu, nebuvo nepriekaištingos būklės. 2020 m. sausio 9 d. priėmimo-perdavimo akte atsakovas pats atžymėjo ne vieną vizualiai matomą defektą, galimai tikslingai nedetalizavo visų jam žinomų ar galimų žinoti defektų. Jie gali būti nustatyti tik išsamios techninės apžiūros metu. Transporto priemonė parduota už 4 000 Eur ir taip sumažintas atsakovo įsiskolinimas, kuris sudarė 8 271,50 Eur, o liko 4 271,50 Eur. Atsakovas turėjo nenusišalinti nuo turto pardavimo proceso, ieškoti palankiausios kainos arba pats siekti perimti turtą. Atsakovo prielaida, kad transporto priemonė parduota žemesne, nei rinkos kaina, nepagrįsta, prieštarauja elementariai logikai, nes nė vienas pelno siekiantis subjektas nėra suinteresuotas didinti savo jau patirtus nuostolius.

Trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Byla ieškovo atstovo, atsakovo ir jo atstovo sutikimu nagrinėjama nedalyvaujant trečiojo asmens UAB „mogo LT“ atstovei (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo j a:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai bei įstatyme ar sutartyje numatytus nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė išperkamosios nuomos santykiai. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje nurodyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).

2018 m. rugpjūčio 6 d. Sutartyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas nurodė savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini),, nors teismo posėdyje teigė, kad šiuo adresu negyvena nuo 18 metų. Ieškovei buvo žinomas kitas atsakovo faktinės gyvenamosios vietos adresas, nes 2021 m. gruodžio 17 d. pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo atsakovui siųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos paštas pranešė, kad šie dokumentai atsakovui įteikti 2021 m. gruodžio 23 d. Atsakovas paaiškino, kad apie pasikeitusį elektroninio pašto adresą informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovui paskambinus jo nurodytu telefono numeriu, jis atsiliepė, derino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove automobilio pristatymą ir buvo įspėtas apie minimalias 82 Eur automobilio transportavimo į Vilnių išlaidas. P. C. atstovas paaiškino, kad atsakovui buvo siūlyta sumokėti mažesnę skolą, skola nebuvo sumokėta, o atsakovas su tuo teismo posėdyje sutiko, teigė, kad tokį siūlymą gavęs. Todėl daroma išvada, kad bendravimas su atsakovu iš dalies vyko.

Dėl Reikalavimo teisės perleidimo, atsakovo informavimo apie perleistą reikalavimą, skolos (nesumokėtos finansavimo sumos) priteisimo

2018 m. rugpjūčio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas sudarė atgalinio lizingo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią „(duomenys neskelbtini)“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis atgalinio lizingo pagrindu bei išsipirkti automobilį AUDI A6 valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), o lizingo gavėjas priėmė transporto priemonę iš „(duomenys neskelbtini)“ ir ją valdė bei naudojo su teise išsipirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. sausio 13 d. sutartis (Sutarties 14.3 p.), kaip nurodo ieškovė, nutraukta dėl esminių sutarties pažeidimų, o atsakovas nurodo, kad bendru sutarimu. Transporto priemonė sugrąžinta automobilio savininkui „(duomenys neskelbtini)“. Transporto priemonė 2020 m. lapkričio 30 d. parduota už 4 000 Eur ir šia dalimi sumažintas atsakovo įsiskolinimas „(duomenys neskelbtini)“, nurodytas skolos likutis 4 271,50 Eur. Apie tai atsakovui pranešta 2021 m. sausio 20 d. pranešimu, siųstu atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tinkamu, atsakovo nurodytu sutartyje adresu. Todėl atsakovo argumentai, kad jis nežinojo apie skolos likutį, jam niekas apie tai neparnešė, nepagrįsti.

2017 m. vasario 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujajam kreditoriui „Risk M. S.“ OÜ. 2021 m. gruodžio 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „Risk M. S.“ OÜ reikalavimą į atsakovo skolą perleido P. C. AS, kurią Lietuvoje atstovauja PlusPlusCapital OÜ Lietuvos filialas, reikalavimo perleidimo metu atsakovo bendra skolos suma sudarė 4 271,50 Eur (negrąžinta finansavimo suma). Apie reikalavimo perleidimą ieškovė atsakovą informavo 2021 m. gruodžio 17 d. pranešimu, kuriame nurodytas naujasis kreditorius – P. C. AS, jo rekvizitai, sąskaita, nurodyta, kad apie detalią skolos sumą galima gauti duomenis nurodytais kontaktais. 2021 m. gruodžio 17 d. pranešimas įteiktas atsakovui 2021 m. gruodžio 23 d. ir apie tai byloje Lietuvos paštas pateikė atskaitą už suteiktas paslaugas (siunta RS187602738LT pristatyta 2021 m. gruodžio 23 d. (duomenys neskelbtini). Atsakovas paaiškino, kad jokio pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą į jo skolą negavo nei 2021 m. gruodžio 23 d., nei aplamai, nors patvirtino, kad jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Atsakovo atstovas 2023 m. kovo 14 d. pateikė iš Lietuvos pašto duomenis, kad tokia pašto siunta Nr.RS187602738LT nerasta. Atsakovo atstovas mano, kad ieškovas pateikė teismui neteisingus duomenis. Pažymėtina, kad ieškovas pateikė teismui įrodymus apie Lietuvos pašto ataskaitą nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., atsakovo atstovas 2021 m. gruodžio 23 d. pristatytos siuntos ieškojo Lietuvos pašto siuntų sekimo savitarnos programoje 2023 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad pašto paslaugos tiekėjas, privalo saugoti pašto paslaugos teikimo taisyklėse nurodytus dokumentus, patvirtinančius pašto siuntų pateikimą gavėjui asmeniškai pasirašytinai 6 mėnesius nuo pašto siuntos įteikimo dienos. Kitų duomenų, paneigiančių Lietuvos pašto atskaitą už suteiktas paslaugas nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. teismui nepateikta. Todėl teismas mano, kad Lietuvos pašte 2021 m. gruodžio 23 d. įteiktos siuntos duomenys nesaugomi ir pristatymo numeris savitarnoje nerodomas, gauti duomenis, kas pasirašė 2021 m. gruodžio 23 d. (ar atsakovas, ar jo šeimos narys) dokumentų įteikime, bylos nagrinėjimo teisme metu nėra galimybės.

Tai, kad atsakovui su 2021 m. gruodžio 17 d. pranešimu apie reikalavimo teisių perleidimą, gautu 2021 m. gruodžio 23 d., nepateikta Reikalavimo perleidimo sutartis, ar prie ieškinio nėra pateikta pilna Reikalavimo perleidimo sutartis, nėra pagrindas atmesti ieškinį. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalimi, skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Atsakovas gavo pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą, naujajam kreditoriui nereiškė jokių atsikirtimų. Reikalavimas, pareikštas atsakovui teisme yra laikomas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-105/2011). Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas su ieškiniu neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių, jis nepraranda reikšti atsikirtimus į naujojo kreditoriaus reikalavimus (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Remiantis 2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos bylose dėl asmenų pasikeitimo prievolėje apžvalga (Teismų praktika Nr.AC-54-1, 2021 m. Nr.54), informuojant skolininką apie reikalavimo perleidimo faktą, nėra būtina pateikti reikalavimo perleidimo sutartį, ji turi būti pateikta, kai naujasis kreditorius pareikalauja įvykdyti prievolę. Ieškovė neprivalėjo atsakovui pateikti pilnų 2017 m. vasario 28 d., 2021 m. gruodžio 13 d. Reikalavimo perleidimo sutarčių dėl konfidencialumo reikalavimų. 2017 m. vasario 28 d. Reikalavimo perleidimo sutarties kopija su ieškiniu pateikta, byloje pateiktas 2021 m. gruodžio 13 d. Reikalavimo perleidimo sutarties išrašas ir išrašas iš sutarties priedo su detalizavimu, kokia konkreti atsakovo skola perleista naujajam kreditoriui. Reikalavimo teisės perleidimas į atsakovo skolą papildomai įrodomas ir ieškovės pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „Risk M. S.“ OÜ 2023 m. kovo 6 d. patvirtinimais apie perleistas reikalavimo teises pagal 2017 m. vasario 28 d. ir 2021 m. gruodžio 13 d. Reikalavimų perleidimo sutartis. Pažymėtina, kad ginčas kyla ne dėl Reikalavimo perleidimo sutarčių, o dėl atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties vykdymo. Bylos duomenimis, ieškiniu, 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „Risk M. S.“ OÜ šalys įsipareigojo sudaryti Sutarties galiojimo laikotarpiu (nuo 2017 m. vasario 28 d. neterminuotai) periodiškus skolų perdavimus, o skolų perėmėjas privalo pirkti Reikalavimų portfelius (Sutarties 2.2 punktas). Daroma išvada, kad galima perleisti ir būsimą reikalavimą (CK 6.101 straipsnio 3 dalis). Reikalavimai perleisti nepažeidžiant CK 6.101 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovo skola, kuri susidarė 2018 m. rugpjūčio 6 d. lizingo sutarties pagrindu, taip pat buvo perleista ankstesnės Reikalavimų perleidimo sutarties nuostatomis. Atsakovo argumentas, kad reikalavimo perleidimo sutartys niekinės, jokios juridinės galios neturi, ieškovė neturi teisinio pagrindo vadovautis pateiktomis reikalavimo perleidimo sutartimis, visiškai nepagrįstas. Todėl ieškinio atmesti tuo pagrindu, kad atsakovui nepateiktos pilnos Reikalavimų perleidimo sutartys, kad UAB „(duomenys neskelbtini),“ sutartis su atsakovu sudaryta vėliau, nei reikalavimas į atsakovo skolą perleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujajam kreditoriui „Risk M. S.“ OÜ, nėra pagrindo.

Byloje nustatyta, kad atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų pagal sutartį, 2020 m. sausio 13 d. sutartis nutraukta. Byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis). Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovo argumentai, kad sutarties eiga sustojo, negalima priteisti iš atsakovo ieškovės reikalaujamas sumas pagal nutrauktą sutartį, nepagrįstas.

Pradinės kreditorės nuostoliai dėl po transporto priemonės perėmimo iš atsakovo : 1 088,26 Eur netesybos po sutarties nutraukimo; 172 Eur už automobilio transportavimą iš Kauno į Vilnių ir saugojimą 2020 m. sausio 14 d. (92 Eur), transportavimą Vilniuje – 2020 m. sausio 28 d. (20 Eur), 2020 m. spalio 23 d. (20 Eur), 2020 m. sausio 23 d. (20 Eur), 2020 m. spalio 29 d. (20 Eur), PVM sąskaitos faktūros, patvirtinančios automobilio AUDI A6 (duomenys neskelbtini) pervežimą; sąskaitos faktūros : 2020 m. spalio 29 d. 487,00 Eur už automobilio remontą UAB „E. S.“ ir 2020 m. sausio 28 d. 449,30 Eur UAB „Autogila“, mokėjimo nurodymai, pateikti 2023 m. sausio 11 d. prie ieškovės rašytinių paaiškinimų, 8,10 Eur netesybos iki sutarties nutraukimo, 675,68 Eur neapmokėtas sutarties sudarymo mokestis, 280,41 Eur palūkanos iki sutarties nutraukimo, 5 110,75 Eur neapmokėta principinė vertė. 2018 m. rugpjūčio 6 d. Akte prie 2018 m. rugpjūčio 6 d. sutarties nurodyta, kad automobilio defektų nėra, t. y. automobilis, kurio vertė 6 400 Eur, perduotas atsakovui be defektų. Automobiliu atsakovas naudojosi nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2020 m. sausio 9 d., atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis savo lėšomis remontavo automobilį (Sutarties 9.1 p.). Automobilį AUDI A6 valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) atsakovas perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su trūkumais, kurie atžymėti 2020 m. sausio 9 d. perdavimo-priėmimo akte. Atsakovas neigia langeliuose pats žymėjęs automobilio gedimus, teigė įrašęs savo ranka tik galinio žibinto defektą. Nėra galimybės nei paneigti, nei patvirtinti atsakovo paaiškinimus, kad jis jokių automobilio gedimų 2020 m. sausio 9 d. akte nepildė, nežymėjo. 2018 m. rugpjūčio 6 d. pradinės kreditorės ir atsakovo sutartimi numatyta, kad transporto priemonė turi įprastą savybę nemažai nusidėvėti per Lizingo terminą (Sutarties 14.8.3 p.), „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę parduoti automobilį už pasirinktą kainą tretiesiems asmenims, gautos pardavus transporto priemonę lėšos skiriamos lizingo gavėjo įsipareigojimams vykdyti ir su transporto priemonės perėmimu, trūkumų ar gedimų pašalinimui ir su pardavimu susijusioms išlaidoms padengti (Sutarties 14.9 p.). Sutartimi nenumatyta, kad lizingo gavėjas (t. y. atsakovas) turi teisę dalyvauti transporto priemonės pardavime, ją siūlyti parduoti savo pirkėjui, neskaitant pagal sutarties sąlygas numatytą atsakovo teisę išsipirkti transporto priemonę pačiam (Sutarties 6.5 p.). 2020 m. lapkričio 30 d. automobilis parduotas, apie tai atsakovui pranešta 2021 m. sausio 20 d. pranešimu, nurodyta nesumokėta finansavimo dalis, papildomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos po sutarties nutraukimo, nesumokėtos palūkanos, atsakovo įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini),“ suma sumažinta 4 000 Eur, gautais už automobilio pardavimą. Trečiasis asmuo pateikė garso įrašą, kuriame girdėti, kad atsakovas supažindintas su automobilio transportavimo iš Kauno į Vilnių išlaidomis – mažiausia 82 Eur. Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad tai jo pokalbis su „(duomenys neskelbtini)“ atstove. Vėliau šios transportavimo išlaidos padidėjo iki 172 Eur, nes automobilis remontui buvo transportuojamas dar ir Vilniuje. Nutraukus sutartį, sutarčiai pasibaigus, lizingo gavėjas privalo pristatyti transporto priemonę į „(duomenys neskelbtini)“ nurodytą vietą ir perduodamas ją „(duomenys neskelbtini)“ nurodytam asmeniui, transporto priemonė neturi būti perduota blogesnės būklės, neturi turėti defektų, nesusijusių su įprastiniu transporto priemonės nusidėvėjimu sutarties galiojimo metu (Sutarties 9.11 p.). Atsakovas nepristatė automobilio į Vilnių, pristatė į Kauno klientų aptarnavimo centrą, nėra duomenų, kad transporto priemonės pristatymo vieta atsakovo ir „(duomenys neskelbtini)“ sutarta Kaune. Todėl transportavimo išlaidos yra pagrįstos.

Teismas mano, kad automobilį atsakovui įsigijus 2018 metais rugpjūčio mėnesį, jį naudojant iki 2020 m. sausio mėnesio, už tą pačią kainą 6 400 Eur, jis 2020 m. lapkričio mėnesį, nors ir investavus į jo remontą 2020 m. spalio mėnesį, negalėjo būti parduotas. Atsakovo pateikti 2020 m. sausio, 2022 m. rugsėjo mėnesių skelbimai iš VšĮ „Emprekis“ nepatvirtina automobilio rinkos vertės. Teismas, nors yra atsakovo prašymas atsiliepime vertinti automobilį rinkos kaina, o būtent 6330 Eur, nenustato, kad 2020 m. lapkričio 30 d. parduoto automobilio AUDI A6, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 6 330 Eur. Pradinė kreditorė pateikė ieškovei informaciją dėl automobilio pardavimo ir nurodė, kaip keitėsi siūlomo pardavimui automobilio kaina : 2020 m. sausio 31 d. 4 400 Eur, 2020 m. liepos 22 d. 3 700 Eur, 2020 m. rugsėjo 9 d. 3 600 Eur, 2020 m. lapkričio 30 d. 4 000 Eur. Automobilio pardavimo kainai, kaip nurodė trečiasis asmuo atsiliepime, turėjo įtakos pardavimo laikotarpiu karantino dėl COVID-19 ribojimai, nes dėl šių ribojimų, darbo netekimo, pajamų sumažėjimo gyventojai neturėjo galimybių pirkti automobilių. Pradinė kreditorė pardavė automobilį už 4 000 Eur, t. y. už aukščiausią kainą, kokią galėjo gauti.

Atsakovas nemokėjo įmokų pagal grafiką už automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. lapkričio mėnesio, paskutinė įmoka 2019 m. spalio 15 d. – 233,53 Eur. Daugiau mokėti jis negalėjo, atsakovo paaiškinimu, dėl susidariusios sunkios turtinės padėties. Pagal mokėjimo grafiką prie sutarties matyti, kad atsakovas pradinei kreditorei sumokėjo nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio įskaitytinai 3 370,20 Eur, kai pagal grafiką turėjo sumokėti 3 574,37 Eur (2022 m. gruodžio 9 d. ieškovės rašytiniai paaiškinimai). Nesumokėta 204,17 Eur, todėl ieškovė iki sutarties nutraukimo apskaičiuoja 8,10 Eur netesybas. Taip pat skaičiuojamas nesumokėtas sutarties sudarymo mokestis 675,68 Eur, 280,41 Eur palūkanos iki sutarties nutraukimo. Atsakovas teigia, kad sutartis nutraukta ne dėl sutarties pažeidimo, o šaliu susitarimu, ieškovė teigia, kad sutartis nutraukta dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo – esminio pažeidimo. Nustatant, ar sutarties pažeidimas buvo esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis negauna iš esmės to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Sudarant sutartį, atsakovo kreditingumas buvo tikrinamas. Pradinė kreditorė neinicijavo sutarties nutraukimo, nors sutartis nebuvo pilnai vykdoma nuo jos pradžios ir nevykdoma nuo 2019 m. lapkričio mėnesio. Sutarties 8 dalies nuostatomis numatyta vartotojo teisė nutraukti sutartį /atsisakyti sutarties. Sutarties atsakovas nenutraukė per 14 d. nuo jos sudarymo dienos, nepagrindžiant tokio sprendimo priežasčių (18.1 p.), kitos vartotojo teisės nutraukti sutartį/atsisakyti sutarties nenumatytos (o taip pat teisė nutraukti sutartį pablogėjus turtinei padėčiai). Sutartis galioja tol, kol bus pilnai įvykdyti joje numatyti įsipareigojimai (12.2 p.). Sutartis laikoma įvykdyta, kai yra įvykdyti visi veiksmai, numatyti sutarties 12.3.1, 12.3.2, 12.3.3 punktuose (12.3 p.). Atsakovas 2020 m. sausio 9 d. nurodė, kad sutartį nutraukia dėl savo blogos turtinės padėties. Lizingo gavėjas turi prisiimti su sutarties įsipareigojimų netinkamu vykdymu susijusias pasekmes (9.14 p.). Todėl teismas vertina, kad sutartis nutraukta atsakovui nemokant įmokų pagal sutartyje nustatytą grafiką. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia suma arba užtikrinamos prievolės sumos procentu, netesybos skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.71, 6.72 straipsniai). Ieškovė 2022 m. gruodžio 9 d. papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad pranešime po transporto priemonės pardavimo nurodytos sumos : 1 088,26 Eur netesybos po sutarties nutraukimo ir kitos sumos, apie kurias jau pasisakyta. Nėra nurodyta, ar šios netesybos yra bauda, ar delspinigiai. Sutarties 13.2 p., pradinis kreditorė ir atsakovas susitarė dėl 0,05 proc., bet ne ilgiau kaip už 180 dienų laikotarpį, netesybų dydžio už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo ir palūkanų pagal sutartį skaičiavimo, nepriklausomai nuo to, ar sutartis nutraukta, t. y. šalys susitarė, kad palūkanos gali būti skaičiuojamos ir po sutarties nutraukimo. Netesybos, sutarties 13.4 p., laikomos minimaliais nuostoliais, kurių dydžio nereikia įrodinėti. Atsakovas neprašo taikyti senatį reikalavimams dėl netesybų (delspinigių) priteisimo ir ieškinio dalį tuo pagrindu atmesti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 2 076,08 Eur negautas pajamas nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 20 d.) bei 132,41 Eur delspinigių (0,05 proc. nuo 4 271,50 Eur už 62 d. nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d.). Netesybos laikytinos ieškovės patirtais nuostoliais, kurių įrodinėti nereikia, tačiau ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir 2076,08 Eur negautas pajamas nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, kurios laikomos ieškovės patirtais nuostoliais dėl to, kad sutartis nebuvo įvykdyta ir ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų pagal sutartį. Netesyboms pagal pradinio kreditoriaus ir atsakovo sutartį taikomas maksimalus 180 dienų laikotarpis, už kurį jos skaičiuojamos, iš atsakovo jau prašomi priteisti 132,41 Eur delspinigiai, kurie laikytini netesybomis, todėl ieškovės reikalavimas priteisti dar ir 1 088,26 Eur netesybas po sutarties nutraukimo, netenkinamas. Iš atsakovo ieškovei priteistina 3183,24 Eur skola (nesumokėta finansavimo suma) (172+936,30+8,10+675,68+280,41+5 110,75 = 7 183,24; 7 183,24 - 4 000 = 3 183,24 Eur).

Dėl 2 076,08 Eur negautų pajamų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2 076,08 Eur negautų pajamų, kurios paskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos 2020 m. sausio 13 d. iki sutarties termino pabaigos 2022 m. liepos 20 d. Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovė negali reikalauti šių negautų pajamų, nes reikalavimo teisės į jas neperėmė, sutartis nutraukta šalių susitarimu, sutarties eiga sustoja, negalima reikalauti negautų pajamų pagal nutrauktą sutartį. Su šiais atsakovo atstovo argumentais teismas nesutinka. 2017 m. vasario 28 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad perduotas reikalavimas kartu su visomis teisėmis ir susijusiais reikalavimais, priklausančiais reikalavimams, ir delspinigius ir (arba) palūkanas už vėluojamus mokėjimus, ir (arba) palūkanas už naudojimąsi kapitalu, bet kokiomis garantijomis, kuriomis užtikrinami pagal šią sutartį perduodami reikalavimai. 2021 m. gruodžio 13 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu atsakovo įsiskolinimas perleistas ieškovei, tai patvirtinama išrašu iš sutarties ir sutarties priedo išrašu. Kartu su pagrindine skola perleistas ir reikalavimas į delspinigius ir (arba) palūkanas už vėluojamus mokėjimus, ir (arba) palūkanas už naudojimąsi kapitalu, bet kokiomis garantijomis, kuriomis užtikrinami pagal šią sutartį perduodami reikalavimai, ir t. t. (2021 m. gruodžio 13 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.2 p.). Todėl mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo Sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tiek ir negautas pajamas, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo (CK 6.101 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-459/2010, 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-7-75-823/2020).

Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, kurie taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, nutraukus sutartį, tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo, tačiau kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma.

Nutraukus sutartį, kreditorius dėl atsakovo kaltės negavo visų sutartyje numatytų gauti iki sutarties pabaigos palūkanų, kurias kreditorius būtų gavęs tinkamo sutarties vykdymo atveju. Šiuo atveju kreditorius negautas palūkanas paskaičiavo pagal mokėjimo grafike paskaičiuotas mokėtinas palūkanų sumas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 13 d. iki sutarties termino pabaigos 2022 m. liepos 20 d., todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, ieškovo reikalavimas yra tenkinamas ir iš atsakovo priteistina 2 076,08 Eur negautų pajamų.

Dėl delspinigių priteisimo

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 132,41 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d.), už 180 dienų pagal Sutarties 13.2 punktą ( 4 271,50 x 0,05 proc. x 62 d.). Teismas delspinigius apskaičiuoja pagal priteistas sumas : 3 183,24 Eur x 0,05 proc. x 62 d. = 98,68 Eur. Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius už skolos grąžinimo termino praleidimą (už 180 dienų) yra pagrįstas, tačiau tenkinamas iš dalies (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis). Ieškovui iš atsakovo priteisiami 98,68 Eur delspinigiai.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 358 Eur (3 183,24+2 076,08+98,68)) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas sumokėjo 146 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus iš dalies (82,68 proc.), ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 120,71 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovas byloje naudojosi advokato pagalba, tačiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos nepateikė.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra 8,96 Eur, todėl valstybei iš atsakovo priteistinos 7,40 Eur išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui P. C. AS, juridinio asmens kodas 11919806, buveinė Estijoje, Taline, Tartu mnt. 83, 6 korpusas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT80 7300 0101 4485 7446, AB „Swedbank“, :

3 183,24 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt trijų eurų 24 ct) skolą,2 076,08 Eur (dviejų tūkstančių septyniasdešimt šešių eurų 08 ct) negautas pajamas,98,68 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų 68 ct) delspinigius,

5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 358,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

120,71 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų 71 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,40 Eur (septynių eurų 40 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (turi būti mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokant nurodyti mokėtojo asmens kodą ir mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja L. D.