Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto M. G. atstovės advokatės Ritos Lankutienės apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarimo, kuriuo M. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį administraciniu areštu 20 parų su transporto priemonės „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nubaustas už tai, kad jis vienerių metų laikotarpyje būdamas baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, 2013 m. sausio 17 d. 22.40 val. (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,204 promilės girtumas).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu neginčijamas M. G. padarytas pažeidimas ir transporto priemonės konfiskavimas, skundu tik prašoma M. G. paskirtą administracinį areštą pakeisti į viešuosius darbus arba baudą.

ATPK 30 straipsnyje nurodyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso reikalavimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 130² straipsnyje yra numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones neturinčiam asmeniui administracinis areštas ATPK 130² straipsnyje numatytas kaip privalomai skiriama nuobauda.

Skirdamas M. G. nuobaudą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ATPK 30 straipsnio nuostatų, nes atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad nustatyta M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, teismas, skirdamas M. G. nuobaudą, atsižvelgė į jo asmenybę. Iš bylos matyti, kad M. G. anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Iš pažymos apie baustumą (11 b. l.) matyti, kad M. G. 2007-02-06 baustas pagal ATPK 128 straipsnį, nes vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, bei 2012-03-27 baustas pagal ATPK 129 straipsnį, 123 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumas, nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Be to, 2012-07-13 baustas pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas girtas (nustatytas 2,6 promilių girtumas) viešoje vietoje griuvinėjo, sunkiai orientavosi aplinkoje, tokiais savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Be to, iš LITEKO duomenų matyti, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2008-11-25 nuosprendžiu M. G. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta. Šios aplinkybės M. G. apibūdina neigiamai, kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, bei rodo jo polinkį nuolat daryti teisės pažeidimus, ir kad anksčiau M. G. taikytos poveikio priemonės teigiamos įtakos nepadarė. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti M. G. paskyrus sankcijose numatytą nuobaudą – administracinį areštą minimaliam sankcijoje numatytam terminui.

Apeliantas prašo M. G. paskirtą administracinį areštą pakeisti į viešuosius darbus, tačiau viešieji darbai nėra numatyti ne tik ATPK 130² straipsnio sankcijoje, bet ir ATPK 21 straipsnio 1 dalyje nustatytame administracinių nuobaudų rūšių sąraše. ATPK 338¹ straipsnyje numatyta, kad viešieji darbai gali būti skiriami tik tuomet, kai teismas nusprendžia taikyti sąlyginį arešto vykdymo atidėjimą. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, apelianto baustumus (baustas už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemones, pažeidimus padarė būdamas neblaivus), jo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, bei tai, kad M. G. anksčiu už administracinius teisės pažeidimus taikytos nuobaudos (baudos) nebuvo efektyvios, jis ir toliau daro teisės pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti M. G. paskyrus viešuosius darbus. Taigi, nėra pagrindo M. G. taikyti sąlyginį arešto vykdymo atidėjimą ir administracinį areštą pakeisti viešaisiais darbais.

Taip pat nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir M. G. vietoj administracinio arešto skirti baudą. Pastebėtina, kad ATPK 130² straipsnio sankcijoje nenumatyta bauda kaip nuobaudos rūšis, skirtina asmeniui, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi, apeliaciniu skundu M. G. atstovė prašo jos atstovaujamajam skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

Įvertinus šios bylos medžiagą, daroma išvada, kad aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas šioje byloje nenustatyta. Tai, kad M. G. gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip jau buvo minėta, M. G. anksčiau padaryti pažeidimai, tarp jų trys pažeidimai padaryti jam esant neblaiviam, neigiamai apibūdina jį bei rodo, kad jis yra linkęs nesilaikyti KET ir nedaro išvadų iš ankstesnių nuobaudų. Tai, kad M. G. po skundžiamo nutarimo praėjus vos keturioms dienoms įsidarbino S. G. individualioje įmonėje pagalbiniu darbininku (36–37 b. l.), nors iki skundžiamo nutarimo priėmimo niekur nedirbo, kad M. G. materialiai išlaiko (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą A. G. (38 b. l.), yra svarbios, tačiau nepakankamos pripažinti, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas nėra esminė aplinkybė taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Taigi, šios paminėtos aplinkybės liudija, kad nėra visumos ATPK 30¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant būtų galima skirti M. G. švelnesnę nei ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą, ir kad pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebūtų pasiekti nuobaudos tikslai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. G. atstovės advokatės Ritos Lankutienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.